Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje)

Algirdas Žemaitaitis, www.voruta.lt
2011-12-17 10:29:44
8
Per lenkystę į Dangaus karalystę (Lenkinimas Vilnijoje)

Lenkinimo politika Vilnijoje : straipsniai ir dokumentai / sudarytojas Gintautas Šapoka. – Vilnius : Žaltvykslė [i.e. Žaltvykslės knygos] : Vilniaus skliautai, [2009] (Vilnius : „Arx Baltica“ spaudos namai). – 212, [2] p. – Tiražas [300] egz. – ISBN 978-9986-06-345-2.

XX amžiuje tarp dviejų kaimyninių tautų – lietuvių ir lenkų – buvo dažnai kontrfrontuota beveik visose gyvenimo srityse, pradedant kultūra, religija ir baigiant švietimu, ekonomika. O kiek dar būta karinių susidūrimų!

Susikūrus tautinėms lietuvių ir lenkų valstybėms, Lenkijos vadovai siekė ginklu sunaikinti Lietuvos valstybę. 1919 m. balandžio 19 d. Lenkijos kariuomenė pirmą kartą užėmė Vilnių ir prasidėjo karinis konfliktas. 1920 m. spalio 9 d. sulaužyta prieš dvi dienas pasirašyta Suvalkų sutartis ir Lenkija okupavo Vilnių 19 metų.

Per visą istoriją Vilniaus kraštą nutautinti bandyta daugybę kartų ir įvairiais būdais. Vilnijai labai pakenkė mūsų didikų, bajorų sulenkėjimas, prasidėjęs po Liublino unijos 1579 m., nepadėjo jai ir dvasininkų veiksmai. Vilniaus vyskupijos vadovybės politika buvo nesuvokiama, nes pagrindiniai jos principai buvo tokie: katalikų tikėjimas – lenkų tikėjimas, lietuvių kalba – pagonių kalba, Dievas jos nesupranta. O XX amžiuje svarbiausiu šio krašto nutautinimo įrankiu tapo mokykla.

1920–1939 m. lenkų okupacinė valdžia labai nuožmiai persekiojo lietuviškas mokyklas Vilnijoje: tiek joms, tiek mokinių tėvams krovė didžiules baudas, 1921 m. be ceremonijų į gatvę iš jos patalpų išmetė Vytauto Didžiojo gimnaziją, Subačiaus gatvės didžiąją lietuvių vaikų prieglaudą ir kitas Vilniuje, kišo į kalėjimus mokytojus ir pan. O 1936 m., matydama, kad kitaip lietuvių neįveiks, ji beveik visas lietuviškas mokyklas uždarė. Bet ir tada lietuviai nepasidavė: vietoj mokyklų kūrė skaityklas ir jose bandė mokyti vaikus lietuviškai, tęsė savo kilnų darbą, kol sulaukė 1939 m. rudens, kai bent dalis Vilnijos grįžo Lietuvai.

Kovoti už lietuvių kalbą Vilnijos bažnyčiose XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje sekėsi sunkiai, nes jėgos buvo labai nelygios. Lenkintojų pusę palaikė ne tik sulenkėję vyresnio amžiaus, aukštesnes pareigas užimantys, didesnį autoritetą turintys kunigai klebonai, dekanai, Vilniaus vyskupijos vadovybė, bet ir sulenkinti parapijiečiai – kaip įprasta persimetėliams, jie buvo ypač aršūs lietuviškų pamaldų ir giesmių priešininkai. Lenkintojams aktyviai talkino vietos dvarininkai.

Net ir po baudžiavos panaikinimo jie išsaugojo ekonominę galybę, autoritetą tarp valstiečių, todėl parapijose diktavo savo valią. Pavyzdžiui, Butrimonių dvarininkė pažadėjo dovanoti bažnyčiai 30 dešimtinių žemės, jeigu joje bus nutrauktos pamaldos lietuvių kalba. Paberžėje finansuoti naujos bažnyčios statybą vietos dvarininkai sutiko tik su sąlyga, kad joje nevyks lietuviškos mišios ir pan.

Dvarininkai aiškino, kad Vilnijos gyventojai meldžiasi lenkų pastatytose bažnyčiose, todėl laikyti mišias pagoniška lietuvių kalba jokiu būdu negalima. Maža to, ragindavo gyventojus, kad šie kunigus lietuvius skųstų valdžiai, šmeižė juos lenkų laikraščiuose ir t. t.

Lenkintojai ne tik trukdydavo lietuviškai giedoti, klausytis pamokslų, bet ir stumdydavo, mušdavo maldininkus, bažnyčiose keldavo kruvinas riaušes – tokių būta Rodūnėje, Rudnėje, Stakliškėse, Butrimonyse, Sužionyse, Mielagėnuose, Benekainiuose ir kitur. Argi galima griebtis smurto šventovėje, Dievo namuose, argi galima neleisti žmonėms melstis taip, kaip jie nori? – nelengvai tuo patikės šių dienų žmogus. Deja, tokių incidentų būdavo nemažai, o vyskupijos vadovybė į tai nereaguodavo, nesiimdavo nieko, kad smurtautojus sutramdytų.

Dėl konfliktų bažnyčiose Vilniaus vyskupystės vadovybė kaltino lietuvius kunigus, kuriuos tuojau pat iškeldavo į gudų gyvenamas parapijas, o jų vietoje paskirdavo lietuvių kalbos nemokančius dvasininkus, kurie tęsdavo polonizaciją.

Iki 1938 m. buvo uždarytos beveik visos lietuviškos mokyklos, Lietuvių labdarybės draugija, Tautinis komitetas, Lietuvių mokslo bei „Ryto“, Šv. Kazimiero, Ūkio draugijos, Mokytojų sąjunga ir net Sporto sąjunga. Nuo 1935 m. lietuvių vaikai galėjo stoti į lietuvišką gimnaziją tik tuo atveju, jei leido policija.

Svarbų vaidmenį lietuvių ir lenkų santykiuose XX a. vaidino Bažnyčia. Iš praeities žinomas posakis: „Būti geru kataliku gali tik geras lenkas, o geru lenku – geras katalikas.“ Gera lenkystė, lenkų kunigų manymu, yra kelionė į Dievo karalystę. Šias kalbas skleidė ne tik eiliniai kaimo katalikai ar kunigai, bet ir vyskupai, kiti aukšti Katalikų bažnyčios hierarchai. Ypač aršus lenkintojas buvo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Romualdas Jalbžykovskis (1876–1955, jam 1926 m. tapus Vilniaus arkivyskupu buvo varžomos lietuvių katalikų teisės, į bažnyčias neįleidžiamos lietuviškos pamaldos, naikinami lietuviški užrašai bažnyčiose ir kt.), veikęs išvien su vietine lenkų valdžia.

Lietuvoje šen bei ten ir dabar lietuviškų mokyklų mokiniai negali tikėjimo sakramentų priimti lietuvių kalba, kai kurie kunigai skatina moksleivius poterius kalbėti bei giesmes giedoti tiktai lenkiškai. Įdomu, ką tai reiškia – ar kad Dievas ir XXI a. nesupranta lietuviškai?

V. Martinkėnas rašo: „1972 metais Gudelių kaime (2,5 km į vakarus nuo Viršuliškių) pamaldi senutė Javorska (tikr. Jovarienė) niekaip netikėjo, kad yra katalikų prancūsų, vokiečių, ispanų ir kt., kurie poteriauja ne lenkų, bet savo kalba. Tai tokių fenomenų paliko ilgametė lenkinimo per bažnyčią politika“.

Daug aistrų kelia Armijos Krajovos (toliau – AK) vertinimas Lietuvoje. Lenkijoje ji liaupsinama, bet nepamirškime, kad Lietuvoje šie kariniai daliniai siekė dviejų tikslų: 1) vėl atplėšti Vilnių ir Vilniaus kraštą nuo Lietuvos ir prijungti jį prie Lenkijos; 2) „išvalyti“ lietuvius iš to krašto, t. y. fiziškai juos išnaikinti. AK Rytų Lietuvoje išžudė 1000 lietuvių, daug krito ir kitų tautybių žmonių nuo jų rankų. Juk AK daliniai Lietuvoje ir Gudijoje ne tik kovojo su vokiečiais – neretai su jais ir bendradarbiavo, iš jų gaudavo ginklų, maisto. AK Lietuvoje daugiausiai kovojo su Lietuvos vietinės rinktinės kariais ir lietuviška administracija Rytų Lietuvoje.

Pristatomoje knygoje skaitytojai susipažins su šiais paminėtais ir kitais įvykiais, bet čia pat reikia pabrėžti, kad tai jokiu būdu nėra nukreipta prieš mūsų kaimynę lenkų tautą. Dauguma šių straipsnių jau skelbta spaudoje, kiti publikuojami pirmą kartą.

Medžiaga apie „Bažnytinę padėtį Vilniaus krašte dokumentų šviesoje“ buvo parengta išleisti 1930 m., bet šį leidinį konfiskavo okupacinė lenkų valdžia.

Manau, kad didelio susidomėjimo turėtų sulaukti trys pedagogo, istoriko, enciklopedininko Vinco Martinkėno (1907–1997) straipsniai („Per lenkystę į dangaus karalystę“, „Lietuvių lenkinimo metodai Vilniaus krašte 1920–1939 metais“, „Kas esu?“), Lietuvoje skelbiami pirmą kartą. Jie gauti iš Mokslų akademijos bibliotekos fondų.

Skaitytojų dėmesį turėtų patraukti dailės istoriko, muziejininko Vlado Drėmos (1910–1995) publikacija „Lenkų šovinizmas bolševikų priedangoje“. Joje aprašyti 1940–1941 m. įvykiai Vilniuje, kai sovietų okupacinėms struktūroms lenkai skundė lietuvių mokytojus, kultūros darbuotojus.

Gal skaitytojams pasirodys įdomūs ir sovietų tautinės politikos Vilniaus krašte faktai. Pirmiausia publikuojama Atgimimo metais spausdinta medžiaga apie 1950 m. vykusį LKP(b) CK plenumą lenkų klausimu. Jame Vladas Niunka kalbėjo: „negali būti jokios baimės, kad bus perlenkimų, kad baltarusius, lietuvius priversime mokytis lenkų kalba“. Nutarimo paskutiniu punktu pasmerkti „draugo Gedvilo ir draugo Paleckio pasisakymai, kad Vilniaus srities gyventojus sudaro sulenkėję lietuviai ir sulenkėję baltarusiai, kurių nacionalinė savimonė neišvystyta“. Ši publikacija rodo partinės mūsų valdžios bejėgiškumą prieš Maskvos primetamą rusinimo ir lenkinimo planą Rytų Lietuvai, kai vietoje lietuviškų mokyklų buvo įsteigtos 367 lenkiškos mokyklos, net ten, kur visai jokių lenkų nebuvo. Taip lietuviškų mokyklų šiame regione beveik nebeliko, ištisa gyventojų karta buvo sulenkinta, žinoma, kaip ir vėlesnės. Tai buvo didžiulis nuostolis mūsų tautai, skriauda tūkstančiams vaikų, tapusių politinių žaidimų aukomis.

Nedaug ką šitame kontekste galėjo pakeisti ir intelektualų norai sustabdyti šio regiono lenkinimą 1956 metais. Tai rodo rašytojų Antano Žukausko- A. Vienuolio kalba LTSR AT, Antano Venclovos laiškas Antanui Sniečkui bei 11 Lietuvos inteligentų laiškas Motiejui Šumauskui, kuriame klausė, „kodėl nelenkiškai namie kalbantiems per prievartą brukama mokyklose lenkų kalba, kitaip sakant, kodėl Vilniaus krašte, Lietuvos TSR teritorijoje vykdomas priaugančios kartos lenkinimas“. Matyt, visa tai padėjo šiek tiek pristabdyti Vilnijos polonizaciją per mokyklas.

Įdomi 1957 m. surašyta ataskaita apie ekspediciją Dzūkijoje, po Vilniaus ir Šalčininkų rajonus. „Ekspediciją sustabdė [Šalčininkų] rajono prokuroras. Jis šiurkščiai elgėsi su grupe, vadovu mokytoju A. Ivanausku, reikalavo dokumentų, grasino „visus pasodinsiąs“.

1995 m. „Lietuvos aidas“ išspausdino LRS nario, Nepriklausomybės Akto signataro Juozo Dringelio (g. 1935 m.) straipsnį „Bernardinų bažnyčios paslaptis“. Remontuojant bažnyčią buvo rastas AK Vilniaus apygardos archyvas. Iš pateiktų dokumentų ryškėja, kad be kitų klausimų, buvo sprendžiama, kaip dvi lietuvių ir lenkų tautos turės sugyventi po karo. Siūlyta Kauną su apylinkėmis įjungti į Lenkijos sudėtį, kad Laikinoji Lietuvos sostinė atgautų lenkišką savo charakterį. AK reikalavo Lietuvą pripažinti „kariaujančia šalimi ir neginčijamai reikalauti ją okupuoti“. Ir tai vyko po to, kai Lietuva humaniškai elgėsi su Lenkijos kariais, kai jie buvo internuoti Lietuvoje 1939 m.! Jau buvo sudarinėjami baustinų žmonių sąrašai. Į vieną sąrašą įtraukti 752 asmenys, iš jų 160 pakeitę tautybę (iš jų 109 į lietuvių). Vadinasi, lenkų okupacijos metais buvo galima lenkinti žmones, o kai koks sulenkėjęs asmuo atsilietuvindavo, jo laukdavo aukščiausia bausmė. Yra ir daugiau akibrokštų.

Seiniškio Algirdo Nevulio (g. 1944 m.) straipsnyje „Seinų lietuvių kova dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje po II pasaulinio karo“, teigiama, jog ir Liaudies Lenkijos Respublikoje darytas spaudimas, kad Dievo žodis būtų skelbiamas tik lenkiškai. Tik pačiame LLR saulėlydyje 1983 m. lietuviams pavyko gauti teisę bažnyčioje klausyti šv. Mišių lietuviškai. Iš vis stebina keistas Lenkijos nusistatymas tautinių mažumų atžvilgiu. Daugelis galbūt nežino, kad po karo pirmasis LLR dekretas buvo vokiečių kalbos vartojimo uždraudimas (o jų Lenkijoje iš viso buvo 7 milijonai).

Daugelis lietuvių abejoja, ar galima dabartinę Lenkiją laikyti strateginiu Lietuvos partneriu. Per 20 metų neįgyvendinti svarbiausi energetikos ir infrastruktūros projektai. Nesiliauja priekaištai dėl tautinių mažumų (lenkų) skriaudimo Lietuvoje. Eskaluojamas tautinių mažumų vardų ir pavardžių rašymo pasuose, gatvių pavadinimų rašymo Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose reikalas. Lenkijos Seimo komitetuose svarstomos Lietuvos švietimo įstatymo nuostatos, lyg Vilnius ir Vilniaus kraštas vis dar priklausytų Lenkijai.

Apie visa tai ir kitus neminėtus įvykius, ilgus amžius Vilniaus krašte vykdytą polonizacijos politiką, istorijos veikėjų ir herojų (knygos gale yra jų biogramos) veiklą išsamiai pasakojama Gintauto Šapokos sudarytame straipsnių ir dokumentų rinkinyje* „Lenkinimo politika Vilnijoje“, kuris pasirodė 2010 m. pradžioje. Gaila, kad knygos tiražas vos 300 egz. (ją po vieną egz. turi tik septynios bibliotekos Lietuvoje!), o būtų tikslinga išleisti ją kelių dešimčių tūkstančių tiražu (gal net ir lenkų k.) ir nemokamai aprūpinti visas Lietuvos bibliotekas, mokyklas ir pan., nes retas Lietuvoje žino apie tragišką Vilniaus krašto lietuvių likimą anuo metu ir dabar. Tai turėtų būti parankine faktų knyga Lietuvos politikams, kurie sprendžia ne tik vidaus, bet ir užsienio politikos klausimus su kaimynine Lenkija. Tik istorijos žinojimas ir teisingas ankstesnių laikų įvykių vertinimas gali užtikrinti abipusius darnius santykius dabar ir ateityje.

Turinys:

Pratarmė Gintautas Šapoka / 7
Bažnytinė padėtis Vilniaus krašte dokumentų šviesoje / 15
Vilniaus arkivyskupas metropolitas Romualdas Jalbžykovskis lietuvių akimis Gintautas Šapoka / 45
„Per lenkystę į dangaus karalystę“ Vincas Martinkėnas /ištraukos is atsiminimų / 55
Lietuvių lenkinimo metodai Vilniaus krašte 1920–1939 metais Vincas Martinkėnas / 98
Kas esu? Vincas Martinkėnas /103
Lenkų šovinizmas bolševikų priedangoje Vladas Drėma / 123
Bernardinų bažnyčios paslaptis Juozas Dringelis /133
1950 metų LKP(b) CK biuro posėdis Lietuvos lenkų klausimu (stenograma) / 171
Antano Vienuolio kalba kalba 1956 metų lapkričio 29 dienos LTSR AT IV šaukimo IV sesijoje / 184
1956 metų rūpesčiai dėl lietuviškų mokyklų Vilniaus krašte / 188
1956 metų Antano Venclovos laiškas Antanui Sniečkui / 196
Preliminari ataskaita apie 1957 metų rugpjūčio mėnesio etnografinę ekspediciją Dzūkijoje / 199
Seinų lietuvių kova dėl lietuviškų pamaldų Seinų bazilikoje po II pasaulinio karo Algirdas Nevulis / 205
Biogramos / 209

Knygos sudarytojas Gintautas Šapoka (g. 1948 m.) yra garsiojo Lietuvos istoriko Adolfo Šapokos, „Lietuvos istorijos“ autoriaus ir redaktoriaus, giminaitis – pusbrolio sūnus. Jis, baigęs žemės ūkio ekonomikos mokslus, daug metų dirbo ekonomistu. Pastaruosius 15 metų ūkininkavo. Dabar pensininkas. Istorikas mėgėjas išleido dvi knygutes: „Mūsų giminė“ (2005) ir „Istorikas Adolfas Šapoka ir jo darbų bibliografija“ (2006). Jis surado 405 A. Šapokos publikacijas, kurias perdavė Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.

G. Šapoka rašo: „Labai norėčiau, kad ši knyga padėtų susidaryti nuomonę apie dviejų kaimyninių tautų santykius, ir linkėčiau tų santykių lygiateisiškumo, geresnio istorijos pažinimo“.

Galima tik pridėti, kad didžiarusiškasis agresyvusis carinis ir sovietinis šovinizmas bei fanatiškoji šovinistinė lenkiškoji katalikybė buvo didžiausi lietuvybės naikintojai Vilniaus krašte.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Šimelionis. Mano pilsudskiada
  2. A. Vailentienė. Ar reikėjo Lietuvai priimti Hymanso projektą?
  3. Lietuvos repolonizacijai – ne! (I)
  4. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  5. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  6. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  7. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  8. V. Turčinavičius. Vinco Krėvės vizija – susigrąžinti Vilnių
  9. R. Ozolas: Didžiausias pavojus Lietuvai – Lenkija
  10. B. Makauskas. J.A. Herbačiausko bandymas švelninti lietuvių ir lenkų santykius 1927/28 metais (I)
  11. G.Visockas. Būtinoji gintis
  12. R. Maceikianecas: Lietuva tikrai niekuo nenusikalto Vilniaus krašto lenkams ir Lenkijai
  13. Z. Zinkevičius. Vilnijos lenkakalbių gyventojų pavardžių kilmė
  14. J.Panka. Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. p.s. says:
    12 metų ago

    Juokingas knygos tiražas 300 egzempliorių. Pasiruošęs mokėti iš anksto, ir laukti kad ir metus, kol knygą išleis pakartotinai.

    Atsakyti
    • Arūnas says:
      9 metai ago

      pritariu Jūsų nuomonei ir neturiu ką papildyti

      Atsakyti
  2. jo says:
    12 metų ago

    Gal tą knygą vertėtų paskelbti internete, jei išspausdinti didesniu tiražu nepavyksta? Lenkų kalba gerai būtų paskelbti ir labai gerą lenkų žurnalistės Viernikovskos straipsnį apie Vilniaus ir Šalčininkų “lenkus”, to straipsnio labai greitai neliko lenkų internete, o gerai būtų, kad jis būtų prieinamas lenkams.

    Atsakyti
  3. Rimvydas says:
    12 metų ago

    ši tema plačiai viešai neaptarinėjama, nes nebūtų galima apeiti katalikų bažnyčios “indėlio” lenkinant lietuvius. O kaip žinia, visa, kas krenta kaip šešėlis ant bažnyčios, yra “tabu”. Dėl to tylima ir apie kryžiaus nešėjų vykdytą baltų (taip vadinamų baltų) genocidą.

    Atsakyti
  4. Jonas Jasaitis says:
    12 metų ago

    Tai, ką dabar daro Lenkijos pusė, puldama ir šmeiždama Lietuvą, yra tarptautinis nusikaltimas. Viena iš dažniausiai nusikaltėlių naudojamų priemonių – melas. Nusikaltėliai labiausiai bijo tiesos. Šis dokumentų rinkinys demaskuoja jų užmačias. Todėl ši knyga nedelsiant turėtų būti išleista masiniu tiražu ir patalpinta internetinėse svetainėse. Visiškai pritariu, kad ji turėtų būti išleista lenkų kalba. Nemaža mano pažįstamų lenkų mokslininkų absoliučiai nieko apie tai nežino, nes juos pasiekia tik nuožmi keliolikos politkierių propaganda, kurios pagrindinė kryptis – reikia visomis priemonėmis ginti lenkų mažumų teises. Ši kryptis – absurdiška, nieko bendro neturinti su lenkų tautos ūkio ar kultūros pažanga. Tik vienam kitam iš jų yra pavykę įsitikinti, kad ši kryptis yra pragaištinga patiems lenkams. Ypač skaudžiai tokią padėtį išgyveno ir dabar išgyvena kai kurie inteligentai, turintys tiek lenkiškas, tiek ir lietuviškas šaknis. Paskaitykite tiek anksčiau, tiek jau ir Atgimimo metais išleistas Č. Milašiaus (C.Milosz) knygas. Ne mažiau svarbu, kad ši dokumentinė medžiaga būtų išversta į anglų ir ypač prancūzų kalbą. Gal daug kas žinote, kad būtent Prancūzija ne kartą yra rėmusi lenkų šovinistus, stodama skersai kelio lietuvių tautos valstybingumui. Prancūzai tai darė tik lenkų šovinistų suklaidinti. Labai praverstų apie tai pasiskaityti ir vokiečiams, kurių mažumos atstovams yra tekę patirtį lenkų smurtą. Sustabdyti tautų kiršintojus, iš tikrųjų kenkiančius ir pačiai lenkų tautai, yra labai svarbu. Deja, dabartiniai mūsų valdantieji to niekaip nepajėgia suvokti. Nuolaidžiavimas, susidūrus su įžūliu agresoriumi, nepadės. Tai jį tik dar labiau paskatins.

    Atsakyti
  5. Atgalinis pranešimas: Pristatoma G.Šapokos knyga „Vilniaus klausimas 1918–1922 liudininkų akimis“ | Alkas.lt
  6. arvydas damijonaitis says:
    9 metai ago

    Šiurpūs etnocido faktai.Teko bendrauti su legendiniu aktoriumi Juozapu Kanopka.Jis bandė rašyti atsiminimų knyga apie Vilnių,lenkų okupacijos laiktarpį.Jo pasakojimas apie lietuvių tautybės Vilniaus Universiteto studentų žudynes Vingio parke,kurį įvykdė ginkluoti Vilniuje parazituojantys lenkai.Kodėl lietuvių etnocido faktai neanalizuojami?Okupacijos padariniai Rytų Lietuvai neanalizuojami, esame mankurtai?

    Atsakyti
  7. Redas Kovas says:
    9 metai ago

    Šiurpūs etnocido faktai.Teko bendrauti su legendiniu aktoriumi Juozapu Kanopka.Jis bandė rašyti atsiminimų knyga apie Vilnių,lenkų okupacijos laiktarpį.Jo pasakojimas apie lietuvių tautybės Vilniaus Universiteto studentų žudynes Vingio parke,kurį įvykdė ginkluoti Vilniuje parazituojantys lenkai.Kodėl lietuvių etnocido faktai neanalizuojami?Okupacijos padariniai Rytų Lietuvai neanalizuojami, esame mankurtai?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

2023 09 09
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

2023 09 08
Z. Zinkevičius. Senieji lietuvių ir slavų santykiai

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (II)

2023 08 31
Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1939 spalio 10 d. ; Vilniaus krašto teritorija perduota Lietuvai 1940 rugpjūčio 3 d. ; Vilniaus krašto teritorija Baltarusijos SSR sudėtyje nuo 1939 m. | wikipedija.org nuotr. nuotr.

I. Petrauskienė. Lenkijos antilietuviška politika Vilnijoje 1935–1939 m. (I)

2023 08 30
Kazimieras Garšva | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

K. Garšva. Ažulaukės, Bieliškių kaimų vardai ir jų rašyba

2023 08 26
Robertas Duchnevičius | vrsa.lt nuotr.

Vilniaus rajono darželinukams – gera naujiena

2023 08 25
Lietuvos rytų sienos klausimas | leidinio nuotr.

R. Žepkaitė. Lietuvos rytų sienos klausimas

2023 08 25
Asta Višinskaitė-Katutė | asmeninė nuotr.

A. Višinskaitė-Katutė. Lietuvos interesai

2023 08 24
Justinas Marcinkevičius. Amžiaus pabaiga | L. Milčiaus nuotr.

V. Sinica. Marcinkevičiaus „teismo“ absurdas

2023 08 22
Rodyti daugiau

Naujienos

I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Šiaip apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
8
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

by daiva
2023 09 09
35
Dainius Razauskas | asmen.nuotr.

Jau ne pirmą kartą girdžiu viešai svarstant šį klausimą. Šįryt (2023.09.08) per LRT radiją atsitiktinai išgirdau laidą, kurioje bandyta aiškintis,...

Skaityti toliau

A. Valotka. Aš – už „Bolt“!

by daiva
2023 09 08
15
7 iš 10 vairuotojų regėjimą tikrinasi per retai

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba susirūpino, ar nediskriminuojami vairuotojai, nekalbantys lietuviškai. Ak, ašaros man jau akis traukia!

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
  • Kažin apie A. Valotka. Aš – už „Bolt“!
  • Šiaip apie Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų
  • Mikas apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
Kitas straipsnis

SPANXTI: plėnis nuo pelenų teskiria vos viena akimirka, arba bendrabaltiško vardiklio beieškant (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai