2016 m. kovo 9 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia į Klaipėdos universiteto BRIAI mokslo darbuotojo dr. Mariaus Ščavinsko ir IV kurso Istorijos programos studento Edvardo Margelio paskaitą apie tai, kaip viduramžių lotyniškojoje raštijoje ir Kijevo Rusijos metraščiuose buvo kuriamas įvaizdis apie pagonis.
Dr. Marius Ščavinskas skaitys paskaitą „Inimicos crucis Christi – Kristaus kryžiaus priešai. Pagonių įvaizdis viduramžių lotyniškojoje raštijoje Vokiečių ordino kovų su baltųgentimis kontekste“. Paskaitoje bus pristatomi tyrimai apie tai, kaip Vakarų Europos krikščioniškoji viduramžių visuomenė suvokė, kas buvo pagonys, koks buvo galimas santykis su jais, iš kur kilo pagrindiniai pagonių, kaip nekrikštų, vaizdiniai ir kokią raidą šie vaizdiniai patyrė viduramžių raštijoje.
Pagonių vaizdinys į lotyniškąją Europos kultūrą atėjo iš Šv. Rašto, tačiau krikščioniškojoje raštijoje jis ne visada buvo neigiamas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kristaus kryžiaus priešų įvaizdis buvo būdingas kryžiaus žygių skelbėjų retorikai, kurią perėmė ir Kryžiaus karo epochoje atsiradęs Vokiečių ordinas. Jis, kovodamas su baltų gentimis, buvo suinteresuotas Baltijos rytinės pakrantės visuomenes vaizduoti išimtinai neigiamai, nors kasdieniame gyvenime būta net ir taikaus Vokiečių ordino bei baltų genčių sugyvenimo epizodų. Iš pradžių, Kryžiaus karo epochai įsibėgėjant, šv. Bernardas Klervietis ir kiti viduramžių teologai, bandydami dvasininko pamaldumą susieti su riterišku narsumu, pagonių įvaizdį suplakė su musulmonų įvaizdžiu. Kaip tik prieš tokius „pagonis“ naujieji riteriai-vienuoliai ir turėjo kovoti ne tik dvasiniais ginklais. Kai Vakarų Europos riterinė raštija Kryžiaus karą pradėjo vaizduoti kaip riteriško šaunumo pavyzdį, atsirado net ir teigiamų pagonių (įsi)vaizdavimo apraiškų. Net lietuvių kunigaikščiai pradėti laikyti krikščionių riterių kovos vertais priešininkais.
Dr. Mariaus Ščavinsko paskaitą papildys Klaipėdos universiteto Istorijos programos IV kurso studentas Edvardas Margelis, kuris papasakos apie tai, kokį Baltijos jūros rytinės pakrantės pagonių įvaizdį piešė kitos kultūrinės erdvės – Kijevo Rusios – metraštininkai.
Katalikų istorikas M. Ščavinskas yra parašęs knygą ,,Kryžius ir kalavijas“ 2012 m., apie , kaip jis vadina, katalikų ,,misijas“ į baltų kraštus – kryžiaus karus. Kaip žinoma , katalikai, nešdami Jėzusiuką į baltų žemes, per beveik 300 metų, išžudė apie milijoną gyventojų. Tai tą siaubingą kraują nuo katalikų rankų M. Ščavinskas bando nuplauti jėzuitiškai suktu metodu. Visus kryžiaus žygius suskirsto į tris rūšis. a) naikinamieji, kada lietuviai katalikų buvo tik žudomi ir apie tuos užsimena tik prabėgomis (sarmata?); b) naikinamieji – krikštijamieji, kada dalis nenužudytųjų būdavo pakrikštijama, ypač pabrėžiant, kad visgi buvo krikštijama; c) misijiniai – krikštinamieji, kada žudoma nebuvo, bet buvo tik krikštijama, pastariesiems skiriant pagrindinį liaupsinamąjį dėmesį. Kai taip išskaidomas bendras katalikų nusikaltimo vaizdas ir mąstas, tai ir žudynės ne tokios jau baisios, nes būta žygių kada tik krikštijo. Ir aplamai, ko tie pagonys nori, juk katalikai atnešė Europą?!
‘Kalavijas’ rodo ‘kryžiaus’ silpnumą.
Zodis Cristiano reiskia “vaiku grobikas”.Suaugusius zude, vaikus vare i vergija.Amazonija nasliu salis,lotynai Krymo vyrus mozurus nukryziavo,vienas prisikele is numirusiu…
Būtų įdomu paklausyti – bet Klaipėda toli.
Papasakos apie Štirlico raštus.Ka kiule Miuleris pametė,ta ir ant senoviško žemelapio paraše,o paskui stebisi,kas per velniava… kryziuotis pasigavo žemaiti ir klausia:”kur cia Samogetia ir Memel” ?Kaip kariaut su tokiais žemelapiais ?
K.Ptolemejus:”Phoenicaeu ro”–Victoria mozurai Pagonero. Pa- mamago Nero.Lotynu Viktorija yra rusu Pobieda,Nerono mama pagone sventa.Istorikam pagonys,kaip rusam fašistai ar bandervcai.