Rugsėjo 22-ąją, Saulės mūšio pergalės ir Baltų vienybės dieną, Joniškio kultūros centras savo krašto ir tautos istorijos sukaktį prasmingai paminėti pakvietė Joniškio mokyklų bendruomenes ir pavienius kūrėjus, surengdamas baltų ženklų kūrybos akciją.
Į ją įsijungė „Saulės“ pagrindinė mokykla, „Aušros“ gimnazija, Mato Slančiausko progimnazija, Joniškio žemės ūkio mokykla ir pats Kultūros centras.
„Saulės“ pagrindinė mokykla iš gamtinių medžiagų pagamino net du kūrinius – žaismingą „Spygliuką“ (4 B klasė) ir subtilią, jaukią šiaudinę „Saulę“ (Etnokultūros būrelis ), „Aušros“ gimnazija – dailius, pagonybe dvelkiančius žolynų kūrinius − „Saulės sūnų“ ir „Tekančią gyvybę“. Žemės ūkio mokykla sukūrė įstabų, spalvingą augalų ir žydinčių žolynų paukštį, nešantį saulę, Mato Slančiausko progimnazija – itin originalią, stilizuotą šiaudinę „Baltų vienybės ugnį“, saugomą žalčio. Netoliese įsikūrė ir Joniškio kultūros centro realistinis šiaudinis „Žemaitukas“ bei modernusis „Šiaurės elnias“ (pastarojo autorius Egidijus Godliauskas).
Šalia šiaudinių arkliukų virtinės, įsikūrusios ant lauko estrados stogo, penkių baltiškųjų medžio aukurų, didžiulių žolynais apipintų verpsčių ir baltiškųjų ženklų, visi mokyklų sukurti kūriniai tapo bendra Saulės festivalio, skirto Saulės mūšio pergalei bei Baltų vienybės dienai atminti, scenografijos dalimi ir išskirtine renginio puošmena.
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis
LIETUVOS KRIKŠTO METAI – 1253,
VAGIAMA LIETUVOS ISTORIJA:
Romos popiežius, Klemensas IV, vienoje savo bulių 1268 metais karalių Mindaugą, žuvusį 1263 metais, pavadino „šviesios atminties valdovu“. Tai yra reikšmingas faktas, įrodantis, kad amžinų Lietuvos priešų klastinga versija apie karaliaus Mindaugo apostazę (atsimetimas nuo krikščionybės) 1261 metais yra pikti, klastingi pramanai. Įpiršta lietuviams niekšinga versija apie Lietuvos krikštą Lenkijos karaliaus Jogailos valdymo laikotarpiu yra akivaizdus noras pažeminti lietuvius. Lietuvius, karalių tautą, niekšai vadina pagonimis, laukiniais. Prie šių piktų pramanų prisideda ir tragiškas lietuvių istorikų naivumas, neveiksnumas. Karaliaus Mindaugo pašventintas karūnavimas 1253 yra Lietuvos valstybės krikšto metai. Tokia yra Europos tradicija. Akivaizdu, oficialiai įmontuotas „istorijon“ lenkų karaliaus Jogailos „atliktas“ Lietuvos krikštas yra menkavertis politinis anekdotas, nes faktas klastingai vėlavo 137 metus, kas leido Lietuvoje dominuoti lenkiškoms bažnytinėms struktūroms.
Lietuvos krikšto data yra karaliaus Mindaugo pašventinto karūnavimo 1253 metais data. Lietuvos valdžios vyrai valstybės dienos proga galėtų Lietuvos krikšto datą įtvirtinti atitinkamu įstatymu. Ar dar ilgai teks laukti? Lietuvos istorijos vagystės vyksta lietuvių tautinio abejingumo aplinkoje, nes save gerbianti tauta neturėtų leisti save taip ilgai ir atkakliai mulkinti.
Arvydas Damijonaitis