Etnografinių regionų metai atskleidė Lietuvos savitumą ir grožį (nuotraukos)

Gruodžio pradžioje etnokultūrininkai iš visų Lietuvos kampelių susirinkę Vilniaus miesto Rotušėje atšventė dvi šventes – Etnografinių regionų metų uždarymą ir Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) 15-tas sukaktuves. Buvo prisimintos Etninės kultūros globos tarybos ištakos: dabartinis pirmininkas Virginijus Jocys papasakojo apie savo pirmtakus – pirmąjį EKGT pirmininką doc. dr. Rimantą Astrauską, bei po jo EKGT vadovavusius – doc. dr. Krescencijų Stoškų, prof. dr. Libertą Klimką, pirmąją EKGT administracijos vadovę Virginiją Kondratienę.

Itin daug pagarbos nusipelnė praėjusios kadencijos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, neseniai už nuopelnus etninei kultūrai apdovanota J. Basanavičiaus premija. Beveik visi buvę pirmininkai susirinko į renginį ir net smagiai sukosi valso žingsneliu užgrojus muzikai. Nepamiršti buvo ir Etninės kultūros globos tarybos administracijos darbuotojai: LR Seimas padėkos raštais apdovanojo daugiau kaip 10 metų išdirbusius vyresniuosius specialistus – Sigitą Dacienę, Jolitą Eidikonienę, Valentiną Jazerską, Reginą Jokubaitytę ir Vitaliją Vasiliauskaitę. Už didžiulį indėlį puoselėjant etninę kultūrą pagerbti ilgamečiai tarybų nariai – Nijolė Balčiūnienė, Jonas Vaiškūnas, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, Rita Macijauskienė.

Šventiniame renginį dalyvavo: LR Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės patarėjas Benas Cechanavičius, LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas, Kultūros viceministrė Patricija Poderytė, Žemės ūkio ministrės patarėjas Artūras Milašauskas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovė Emilija Bugailiškienė ir kiti. Renginio pradžioje buvo perskaitytas Etnografinių regionų metų globėjos LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas. Šio renginio garbingi svečiai savo kalbose pabrėžė, kad šie metai neabejotinai paskatino didesnį visuomenės susidomėjimą Lietuvos etnografiniais regionais, padėjo atskleisti jų ir visos Lietuvos savitumą ir grožį, suaktyvino bendruomenių, kultūrininkų, ugdytojų ir tyrėjų veiklą šioje srityje. Pasveikinimą atsiuntė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Spalvingumo šventei suteikė – kiekvieno etnografinio regiono atstovų prisistatymas, atskleidęs kokie panašūs ir kokie skirtingi yra Lietuvos etnografinių regionų žmonės. Visų ūpą pakėlė dzūkai, sudainavę ir pagroję gyvą dainą bei papasakoję tikrą dzūkišką nutikimą. Kartu su dzūkais prisistatė ir ansamblis iš Punsko. Iš karto po dzūkiško prisistatymo Švietimo ir mokslo ministerija už nuopelnus švietimo srityje Dzūkijos (Dainavos) regione apdovanojo Aušrą Plytninkaitę, Kultūros ministerija už etninės kultūros saugojimą, puoselėjimą ir sklaidą lietuvių etninėse žemėse – Anastaziją Sidarienę, o Etninės kultūros globos taryba už nuopelnus Dzūkijos (Dainavos) kraštui – Juzefą ir Stanislovą Česnulevičius, Vandą Mockevičienę ir Danutę Šalaševičienę, už etninės kultūros saugojimą, puoselėjimą ir sklaidą lietuvių etninėse žemėse – Aldoną Vaicekauskienę, Vytautą Batvinską ir Romą Vitkauską.

Mažosios Lietuvos regiono prisistatymas neapsiėjo be šišioniškių šnektos, vyko viktorina ir buvo išdalinti visi apdovanojimai, nes kitų regionų atstovai pasirodė puikiai žinantys Mažosios Lietuvos papročius. Švietimo ir mokslo ministerija už nuopelnus švietimui Mažosios Lietuvos regione apdovanojo doc. Rūtą Vildžiūnienę, Kultūros ministerija už Mažosios Lietuvos gyvųjų tradicijų puoselėjimą – Aksaverą Mikšienę, o Etninės kultūros globos taryba už nuopelnus Mažosios Lietuvos kraštui – Vaidą Galinskienę ir Birutę Servienę.

Sūduviai parengė puikų spektaklį, kurio metu smagi šeimynėlė pristatė visą Suvalkijos (Sūduvos) regioną – pradedant šiemet sukurta vėliava, baigiant geriausiais krašto amatininkais. Švietimo ir mokslo ministerija už nuopelnus švietimui Suvalkijos (Sūduvos) regione apdovanojo Rimą Vasaitienę, Kultūros ministerija už tradicinio amato, medžio drožybos, gaivinimą ir puoselėjimą  – Edmundą Akulauską, o Etninės kultūros globos taryba už nuopelnus Suvalkijos (Sūduvos) regionui – Žydruolę Mankauskaitę-Zenevičienę, Laimutę Stasę Proškutę, Daivą Ambrasaitę.

Žemaitijos regiono pristatymo idėja – per dainą ir muziką sujungti vyresniąją ir jaunąją kartą, bet išėjo taip, kad buvo sujungti visi regionai – žemaitišką dainą iš širdies traukė visa salė ir rodėsi, kad ji niekada nesibaigs. Visgi galiausiai buvo prieita ir prie nusipelniusiųjų etninei kultūrai pagerbimo. Švietimo ir mokslo ministerija už nuopelnus švietimui Žemaitijos regione apdovanojo doc. dr. Juozą Pabrėžą, Kultūros ministerija už etninės kultūros vertybių puoselėjimą – Aldoną Kuprelytę, o Etninės kultūros globos taryba už nuopelnus Žemaitijos regionui – doc. dr. Vacį Vaivadą, Reginą Kliukienę  ir Zitą Paulikienę.

Regionų prisistatymus vainikavo Aukštaitija, iš kur atvažiavo per 60 ansambliečių, pademonstravę vienybę ir užsidegimą. Švietimo ir mokslo ministerija už nuopelnus švietimui Aukštaitijos regione apdovanojo Violetą Aleknienę, Kultūros ministerija už tradicinės aukštaičių tekstilės ir aukštaičių tautinio kostiumo gaivinimą – Rimą Vitaitę, o Etninės kultūros globos taryba už nuopelnus Aukštaitijos regionui – Eleną Kiškienę, Algį Svidinską, Almą Pustovaitienę ir Liną Vilienę.

Apdovanojimai ir pagerbimai tuo nesibaigė. Verta paminėti, kad Etnografinių regionų metais vyko istorinis žygis žirgais žemaitukais aplink Lietuvą „Žemė–Žmogus–Žirgas“, kurio metu aplankyti visi Lietuvos etnografiniai regionai, neštos užrašų knygos, kuriose žmonės galėjo rašyti palinkėjimus Lietuvai. Ši knyga bus perduota LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Žemės ūkio ministerija padėkos raštais apdovanojo raitelius ir žemaitukų arklių veislės populiarintojus: Vaidotą Digaitį, Česlovą Marcinauską, Skirmantę Naglytę, Marių Kleišmantą, Aušrinę Butkevičiūtę, Remigijų Žiauberį, Severiją Bružaitę, Irmantą Kandratavičių, Sofiją Bizauskaitę, Joną Plūčą, Mindaugą Sekmoką ir Liudą Augaitį.

Su įvairiais meniniais intarpais vykęs nusipelniusių etninei kultūrai pagerbimas neprailgo, tačiau iš tolimiausių Lietuvos kampelių atvykę svečiai ir vietiniai itin džiaugėsi galimybe po renginio degustuoti visų etnografinių regionų tradicinius sertifikuotus patiekalus: tai aukštaitiška gira, dzūkiškos „babkos“, mažlietuvių žuvis, sūduvių kindziukai, žemaitiškos kanapės ir pan. Visa tai buvo galima ragauti su Etninės kultūros globos tarybos svečiams dovanotais mediniais šaukštais. O kad degustacija neprailgtų tiesiai priešais stalus įsikūręs Dzūkijos (Dainavos) regioninės etninės kultūros globos tarybos narys Algirdas Juškevičius demonstravo savo rankų darbo pagal autentiką atkurtus senovinius medinius žaislus.

Etnografinių regionų metų uždarymas ir Etninės kultūros globos tarybos 15-asis gimtadienis po vienu stogu subūrė visų Lietuvos etnografinių regionų atstovus. Galima teigti, kad ir visi metai buvo tokie: regionai pažindinosi ir pažino vieni kitus, kūrė stiprius tarpusavio saitus, nebeužsidarydami tarp savų sienų, o dalydamiesi tuo gėriu, kurį turi, su kitais. Belieka viltis, kad užgimusios bendraregioninės tradicijos tęsis ir kitus metus.