Šeštadienis, 25 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas

www.alkas.lt
2015-02-28 08:00:18
2
Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas

0.6522780014249510582015 paskelbti Lietuvos etnografinių regionų metai. Kauno marių regioninio parko direkcija irgi prisideda prie šių metų sklaidos. Tik štai problema – kuriam etnografiniam regionui priskirti Kauno marių regioninį parką?

Kaip nuo seno Nemunas buvo baltų genčių skiriamoji riba, taip dabar Kauno marios yra skirtingų etnografinių regionų pasienis: vienam krante aukštaičių sutartinės skamba, kitam – suvalkiečiai laukus aria, o pačioj uodegoj dar ir dzūkai po miškus grybaudami šūkauja.

Strėva, kuri įteka į marias ties Kruoniu, anksčiau vadinta trijų gubernijų kampu, mat jos žiotys buvo natūrali gamtinė siena, skyrusi Kauno, Vilniaus ir Suvalkų gubernijas. Dėl to vietiniai juokaudavo, kad tai vieta, kur galima girdėti gaidį giedant net trijose gubernijose. Šiandien juokaujama, kad Kauno marių regioniniame parke tokių stebuklingų vietų yra daugiau. Ar žinote, kad vienoj tokioj vos per keletą valandų įmanoma apeiti visą Lietuvą: ir Žemaitiją aplankyti, ir Dzūkijoj pabūti, ir Suvalkijon užsukti, pas aukštaičius pasisvečiuoti? Tad nenuostabu, jog sunku vienareikšmiškai nuspręsti, kokiam regionui ši teritorija artimesnė, nes istoriškai – ji niekada nebuvo vienalytė, o geografiškai – tai Lietuvos širdis.

Vasarą Kauno regioninio parko direkcija pakvies į etnografiniams metams paminėti skirtą pėsčiųjų žygį, o kol kas parengė keletą plakatų, kuriuose vaizduojami Lietuvos etnografinių regionų savitumą atspindintys elementai – tautiniai rūbai, kulinarinis paveldas, etnoarchitektūra, papročiai, tarmės ir patarmės, tautosaka ir kita liaudies kūryba. Norima parodyti, kokia ypatinga ir marga yra Lietuva. Tam, kad būtų abipusis ryšys, Kauno regioninio parko direkcija pateikdama kiekvieno plakato galutinį variantą, kas savaitę skelbs virtualų konkursą, kurio metu konkurso dalyviai turės galimybę patys pasidomėti etnografinių regionų ypatybėmis: kas ką dėvi, kur gyvena, ką valgo, kaip kalba ir t.t. Be to, stengsis išlaikyti kultūros ir gamtos vienovę, kuri baltams visada buvo aktuali, tad plakatuose etnografinius elementus derinami su gamtiniais motyvais, tuo pačiu metu, ieškodami tinkamų gamtinių aliuzijų, išryškina ir savo regioninio parko biologinės įvairovės vertybes.

Pirmasis klausimas

Pirmasis plakatas skirtas Lietuvos etnografinių sričių „psichologijai“, t.y. stereotipinės skirtingų regionų atstovų charakterio ypatybės. Neabejojama, kad tai toji etnografijos dalis, su kuria tenka susidurti kasdienybėje, kuri nėra tik archyvinė ar parodomoji išraiška. Pabandykite įvardinti, su kokiais etnografinių regionų atstovais lyginami plakate pavaizduoti gyvūnai? Kaip manote, ar tai tiesa? Teisingai įvardinusiems visus 6 punktus, Kauno regioninio parko direkcija dovanos Kauno regiono istorijai pažinti labai svarbų leidinį – S.Abromavičiaus knygą „Sugrįžimas į nuskendusį slėnį“. Jeigu teisingų atsakymų bus daugiau, nugalėtojas bus išaiškintas burtų keliu. Atsakymus į pirmą klausimą pateikti galite iki kovo 4 d. el.paštu ramune.mikitiejeva@gmail.com arba tiesiogiai Kauno marių regioninio parko direkcijos „Facebook“ puslapyje komentaruose po tos dienos skelbtimi.

O štai ir kuklus priminimas apie ryškiausius etnografinių charakterių įvaizdžius.

Taupumo asas

Su­val­kie­tis suvokiamas kaip ra­cio­na­lus, ap­suk­rus, ūkiškas, blaiviai mąstan­tis asmuo, kuris nesivadovauja emocijomis. Bene dažniausiai, pirma savybė, kuri šauna galvoj paminėjus suvalkietį – perdėtas taupumas. Tačiau, kaip pastebi Giedrė Šukytė, tyrinėjanti Lie­tu­vos et­no­gra­fi­nių re­gionų at­sto­vų įvaizdžius šiuo­lai­ki­niuo­se anek­do­tuo­se, suvalkietis savo godumą dažnai ge­ba užmas­kuo­ti, net paversti jį pra­našumu. Visgi, tokios charakterio savybės lėmė, kad būtent suvalkietis yra dažniausiai pasitaikantis anekdotų personažas. Štai keletas jų:

Dzūkas ir su­val­kie­tis bu­vo pa­kvies­ti į ves­tu­ves. Jų vie­tos už ves­tu­vi­nio sta­lo bu­vo šalia ir jie ėmė kalbėti apie ves­tu­vi­nes do­va­nas jau­na­vedžiams. „Aš at­vežiau ar­ba­tos ser­vizą dvy­li­kai as­menų, – kuk­liai pri­si­pažino dzūkas. – O aš, – išdidžiai pa­reiškė su­val­kietis, – at­bo­gi­nau ar­ba­tai pils­ty­ti tin­klelį su aštuo­nias­dešimt aštuo­nio­mis sky­lutėmis“.

Pa­matė žmo­ge­lis su­val­kietį, be­si­ruošiantį val­gy­ti lašinius. Priėjo, pa­klausė:– Klau­syk, gal ga­li pa­si­da­lin­ti, aš la­bai al­ka­nas. Su­val­kie­tis nužvel­gia žmo­gelį ir sa­ko: – Gerai, pasidalinsiu, bet tu­ri pir­ma išger­ti šitą pus­ki­birį van­dens. Žmo­ge­lis link­te­li galva ir var­gais ne­ga­lais išge­ria van­denį – pil­vas išsi­pučia. Su­val­kie­tis klau­sia: – Na, vis dar no­ri val­gy­ti? – Na, ne­la­bai. Su­val­kie­tis: – Tai aš tau pa­sa­ky­siu – tu ne valgy­ti norėjai, o ger­ti!

Su­val­kie­tis pa­slau­giai klau­sia sa­vo svečių išlydėda­mas: – Gal laip­tinėje šviesą uždeg­ti? – Ačiū, ne­rei­kia, mes jau gu­li­me apačio­je.

Ne­pa­pras­tai tvar­kin­gas suval­kie­tis pa­ka­bi­no ant durų skel­bimą: „Prašome ge­rai nu­si­va­ly­ti ko­jas… į kai­my­no ki­limėlį“.

Turi savo nuomonę, ir savo enciklopeciją

Dažnas folkloro personažas ir žemaitis. Visuomenėje įsivyravę tokie žemaičio vaizdiniai: lėtumas, užsispyrimas, uždarumas. Tačiau būtent žemaičių tarmės ypa­tybės, jos puo­selėji­mas yra vie­nas pa­grin­di­nių įvaizdžio bruožų. Geriausiai žemaitiško charakterio ypatybes atspindi šie anekdotai:

Upėje skęsta žmogus. Pro šalį eina žemaitis. Lėtai, gan abe­jin­gai žemai­tis su­re­a­guo­ja ir į skęstantį žmogų. Il­gai stebėjęs, pa­siūlo: „Mon ruods, to jau ne­bvark, ne­bvark…“.

Žemaičio lėtu­mas kai ku­riais at­ve­jais per­au­ga ir į užsis­py­rimą. Vie­na­me dažnesnių anekdotų, ku­riuo­se mi­ni­mi vi­sų et­no­gra­fi­nių re­gio­nų atstovai bei jų elg­se­na maiše, žemaitis at­si­sa­ko išlįsti iš maišo, teig­da­mas: „Kas monėm čia įkėša, tas te­gul ėr ištrau­k“. Tai nie­kur ne­sku­ban­tis, tu­rin­tis sa­vo nuo­monę žmo­gus. Dar vie­na žemaičio įvaizdžio da­lis – jis stip­rus, kan­trus.

Et­no­psi­cho­lo­gai, ty­rinėję aukštaičių ir žemaičių ga­li­mas psi­chi­kos ypa­ty­bes, nu­statė, jog pas­ta­rie­siems būdin­ges­nis užda­ru­mas, jaut­ru­mas, tačiau kar­tu di­des­nis at­kak­lu­mas siekiant tiks­lo, stip­riau išreikštas Ego. O kaip kitaip – juk ne kiekvienas etnografinis regionas turi sava tarme internetiniuose tyruose tyvuliuojančią Vikipediją.

Nerodo, kur grybai dygsta

Jeigu žemaitis yra mažakalbis, tai dzūkas – visiška priešingybė. Ryškiausios dzūkų charakterio savybės – draugiškumas ir svetingumas, tačiau draugiškumas baigiasi ten, kur prasideda grybai: tikras dzūkas niekada neišduos, kur grybai dygsta. Dzūkijoje gyvenanti Eglė nesibodi pridėti, jog dzūkai savotiški tinginiai:

„Kadangi žemių gerų nebuvo, tai grybais ir uogomis pragyvenimui daug užsidirbdavo. O kai užsidirbdavo, tai ir tos prastos žemės neapsimokėjo dirbt. Geriau pakentės kelis mėnesius, kol grybai atsiras, bet dirbt neis.“

Dzūkai nors ir svetingi, bet patys ganėtinai kuklūs. Sakoma, kad prašyti, įkalbinėti dzūką labai ilgai reikia. Eglė šią savybę iliustruoja dar vienu pavyzdžiu iš gyvenimo dzūkiškame kaime su dzūkais patirties:

„Nuvažiavo kartą dzūkai pas aukštaičius į vestuves. Grįžta, visi klausia, kaip ten, ar geri stalai buvo? Geri, sako, geri, tik, kad prie stalo mažai prašė. Tai ir grįžo dzūkai alkani.“

 Iš ko sudarytas lietuvis?

Skirtingų etnografinių regionų atstovų folkloro įvaizdžiai padeda sudėlioti gana aiškų tipinio lietuvio charakterį, kuris apima visus bruožus: tiek žemaitišką užsispyrimą ir tvirtumą, tiek suvalkietišką taupumą, tiek dzūkišką svetingumą, tiek aukštaitišką tolerantiškumą. Iš esmės, tai būtų ne tipinis, o idealus charakterio savybių komplektas, ar ne? Todėl mokykimės vieni iš kitų, dalinkimės savo geriausiomis savybėmis, išnaudokime jas teigiamiems dalykams, kaip antai, anot vieno anekdoto, tai darė Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas:

„Kai Vytautas Didysis rikiavo pulkus Žalgirio mūšiui, jis pastatė žemaičius į gynybą – ten, kur jie stovės, niekas nepraeis, aukštaičius pasiuntė į žvalgybą, nes jie moka apsimesti ir užsimaskuoti. Dzūkus – į puolimą, nes dzūkui tik pasakyk, jis ir nulėks, ir padarys, o paskui galvos, ką padaręs. Na, o suvalkiečius pasiuntė surinkti viso inventoriaus, kuris liko po mūšio.“

Spalvingų etnografinių metų!

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
  2. Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  3. 2015 m. paskelbti Etnografinių regionų metais
  4. Panevėžys Etnografinių regionų metus pradės audimo raštų paroda
  5. Šiųmetis Kaziukas kvies derėtis suvalkietiškai (programa)
  6. Neringoje prasidėjo tarptautinė folkloro šventė „Tek saulužė ant maračių“
  7. Išleista lietuvių papročių, burtų ir apeigų „enciklopedija“
  8. Klubas „Sūduvos Tauras“ kviečia į nepaprastai įdomius baltiškus renginius
  9. Minint Tarmių metus – dėmesys tarmių išsaugojimui ir populiarinimui
  10. Kviečia mokslinė-praktinė diskusija „Tautinis paveldas – mūsų pasididžiavimas ir ateitis“
  11. Tarmes naikina migracija, tačiau neabejojama, kad jos išliks
  12. Dailės akademijos studentai Dainų šventei kuria tautinius suvenyrus
  13. Stiklo parodoje pristatomas Lietuvos istorijos ir etnografijos lobynas (nuotraukos)
  14. Samylų įlankoje atgijo nuskendusių kaimų dvasia (nuotraukos)
  15. Kviečia tarptautinis folkloro renginys „Baltų raštai-2014“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vaitas says:
    8 metai ago

    Argi Nemunas yra baltų genčių skiriamoji riba, argi prūsų žemė nėra baltų paveldo kraštas ir kam tie nepagarbūs anekdotai?

    Atsakyti
  2. as says:
    8 metai ago

    Prašome pataisyti redakcinę klaidą: nėra tokio Kauno regioninio parko, kuris nuolat minimas straipsnyje. Tikslus pavadinimas yra Kauno marių regioninis parkas.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

2023 03 18
Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis | lrv.lt nuotr.

Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Nacionalinis saugomų teritorijų centras | lrv.lt nuotr.

Paminėti kovo 11-ąją kviečia regioniniai parkai

2023 03 10
Bus galima susipažinti su Kauno marių Atlantida | lrv.lt nuotr.

Bus galima susipažinti su Kauno marių Atlantida

2023 03 08
Nuo kovo 15 draudžiami kirtimai saugomuose miškuose | lrv.lt nuotr.

Nuo kovo 15 draudžiami kirtimai saugomuose miškuose

2023 03 08
Gausialapis lubinas | Gėlių rojaus nuotr.

Būtina atkreipti dėmesį, renkantis augalą

2023 03 06
Rasa Čepaitienė, Jonas Vaiškūnas, Dalia Urbanavičienė | Alkas.lt ekrano nuotr.

„Atspindžiai“: Kaip atkurti ir grąžinti tautinę savigarbą ir galią?

2023 02 28
Vasario 16-oji Šiauliuose |R. Parafinavičiaus nuotr.

Kad valstybės šventės taptų asmeninėmis

2023 02 17
Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygiai gamtoje | lrv.lt nuotr.

Lietuvos valstybės atkūrimo dieną žygiai gamtoje

2023 02 15
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | www.facebook.com/MinistryofDefence.UA nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo

2023 03 25
Gintaras | gamta.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kaip pasirūpinti oda naudojant gintarą, vaistažoles ir medų

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.
Gamta ir ekologija

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.
Architektūra

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai | archyvai.lt nuotr.
Kultūra

Lietuvos literatūros ir meno archyvui perduoti V. Kernagio dokumentai

2023 03 25
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kijevui atsiveria galimybė surengti kontrsmūgį

2023 03 24
Raimundas Lopata | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Siūloma, kad žvalgyba praneštų apie sekimą

2023 03 24
Eglutės | vilnius.lt nuotr.
Lietuvoje

Šventinės eglutės sugrįš į Kalėdų mišką

2023 03 24
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • palikite apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Žemyna apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • A niaa? apie Pristatyti svarbiausi Seimo sesijos darbai
  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Migrena ar paprasčiausias galvos skausmas?
  • Rusijoje nerimas dėl laukiamo Ukrainos kontrpuolimo
  • Keičiantis metams, keičiasi ir baldų mados
  • Cukinijos tiks net ir vafliams
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

by Kristina Aleknaitė
2023 03 18
0
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Greičiausiai niekas nesiginčys, kad savo lysvėje užauginta braškė ar ridikas yra kiekvienam skaniausi pasaulyje. Būtent dėl to sodas ar savas...

Skaityti toliau

Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis

by Kristina Aleknaitė
2023 03 15
0
Seimui bus teikiami teisės aktai, susiję su saugomomis teritorijomis | lrv.lt nuotr.

Seimo pavasario sesijai Aplinkos ministerija teiks svarstyti nemažai teisės aktų projektų, tarp jų – ir naują Saugomų teritorijų įstatymo redakciją....

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • palikite apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • Žemyna apie Galima stebėti grįžtančius gandrus!
  • A niaa? apie Pristatyti svarbiausi Seimo sesijos darbai
  • Žemyna apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
  • patikslinimas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Pirmą kartą į Kaziuką – su euru

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai