Šiemet minint etnografinių regionų metus Lietuvos paštas pašto ženkluose įamžins kiekvieno šalies regiono raštus. Šeštadienį, liepos 18 dieną, apyvartoje pasirodė iš 5 pašto ženklų sudarytas blokas „2015-ieji – etnografinių regionų metai“.
Pašto bloką sudarantys 5 pašto ženklai skirti pavaizduoti Lietuvos etnografiniuose regionuose – Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje vyravusius raštus. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Roma Auškalnytė.
Blokas bus išleistas 50 tūkst. tiražu. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – po 0,75 Eur.
Bloko išleidimo dieną šiuo filateliniu gaminiu apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu. Kartu su pašto bloku bus išleistas pirmosios dienos vokas.
2015-iuosius LR Seimas paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą.
Etnografinių regionų metai skatina labiau pasidomėti regionų kultūra, papročiais, istorija ir pan. Taip pat siekiama garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į kitus – Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos – regionus.
Susiję straipsniai:
- Etnografinių regionų metai prasideda
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
- Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
- Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
- Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
- Sūduviai Etnografinių regionų metų pradžią paskelbė Zypliuose (nuotraukos)
- Etnografinių regionų metus pradėjo ir joniškiečiai
- Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių
- Rengiamas etnografinio namo konkursas saugomose teritorijose
- Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos)
- Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į amatų, darbų ir pramogų dieną (programa)
- Alytaus kraštotyros muziejuje pristatomi Sūduvos tekstilės turtai
- Saugomose teritorijose siūloma statyti tradicinius pastatus
- Vokietijoje skambės lietuviškos dainos
- Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Velykų tradicijomis
- Šeimos centras „Baltų šalelė“ protėvių papročius moko puoselėti šeimose (video)
- Seime rengiama konferencija „Iškilus lietuvių etnoso regionas Sūduva Lietuvos istorijos kontekste“ (dienotvarkė)
- Jaunimo etnografinė stovykla Žemaitijoje
- Etninės kultūros plėtros atspalviai
- Vydūno draugija kviečia paminklą Vydūnui statyti visiems kartu
- Kelionė į prūsiškąjį dailės paveldą
- Klaipėdoje surengtoje parodoje pristatomi Mažosios Lietuvos istoriniai dokumentai
- Suvienykime jėgas ir kurkime klestinčią Lietuvą!
- Prasideda lemiamas „Misija Sibiras’14“ atrankos etapas
- Senųjų amatų dienos į Trakų salos pilį kviečia jau 10-ąjį kartą (dienotvarkė)
- Baltarusijoje rengiamos Lietuvių kultūros dienos
- Muziejaus „Alka“ parodoje – pažintis su Žemaitijos priešistore
- Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
- A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
- Ištirti ir aprašyti daugiau nei 200 Lietuvos šaltinių
Gražu 🙂
Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Dzūkijos etnografinių kraštų pašto ženklai tarpusavy turi šiek tiek panašumų. Tuo tarpu Žemaitijos ir Aukštaitijos – neturi. Žemaitijos pašto ženkliukas yra gan keistas, nesižiūri man taip bendrai. 🙂
Būtų teisingiau vadinti: Dainava ir Sūduva, kurios minimos Mindaugo laiškuose 1252m, o Sūduva net 178m. žemėlapyje. Kada mes atstatysime senuosius pavadinimus, o ne primestus svetimųjų 19 a. Šiais metais reikėjo taip padaryti ir visur ir visada vadinti istoriniais vardais.
\Žemaitijos niekada nebuvo buvo Kurša, domėkimės savo praeitimi. lyvis