Lapkričio 20 d. Giedraičių miestelyje (Molėtų r.) įvyks Lietuvos kariuomenės ir mūšio ties Giedraičiais ir Širvintomis 95-ųjų metinių minėjimas.
8 val. Giedraičių gimnazijoje prasidės žygio dainos ir rikiuotės konkursas. Gimnazijos bendruomenė žygiuos prie demarkacinės linijos Kraujalaidžių kaime.
13 val. Prie Nepriklausomybės paminklo bus pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę.
13.30 val. Bendruomenės salėje Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje gimnazistai atliks literatūrinę–muzikinę kompoziciją „Lietuvos vyrai į vainą jojo“. Koncertuos Giedraičių krašto folkloro grupė „Giedra“.
Šiemet sukanka 95 metai kai 1920-ųjų lapkritį gana silpna nepriklausomybę paskelbusios Lietuvos kariuomenė sutriuškino Lenkijos kariuomenės generolo Lucjano Želigovskio vadovaujamą lenkų okupantų rinktinę.
Siekiant įamžinti šį labai svarbų Lietuvos istorijos įvykį, istoriko Valdo Rakučio paragintos Molėtų, Širvintų ir Ukmergės savivaldybės svarsto galimybę įkurti Širvintų-Giedraičių karinį istorinį parką.
Istorinei sąmonei ir patriotinėms nuostatoms ugdyti nevadovėlinis mokymas apie istorines tautos pergales yra puiki ir Vakaruose plačiai taikoma pažintinė priemonė. Kurti tokio pobūdžio parką buvo sumanyta JAV parkų pavyzdžiu.
Šių metų rugsėjo 30 d. dėl tokio parko kūrimo į pirmą pasitarimą buvo susirinkę trijų minėtų rajonų merai. Buvo aptartos bendro projekto galimybės. Šio susitikimo, vykusio Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijoje, iniciatorius – Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorius, istorikas Valdas Rakutis, supažindino merus su ketinimais dėl regioninio Širvintų – Giedraičių karinio – istorinio parko kūrimo, tikėdamasis, kad suvienijus jėgas bus tinkamai įamžintas protėvių žygdarbis, sukurta bazė jaunimo pilietinei patriotinei veiklai vystyti, sukurta turistinė ir pažintinė infrastruktūra, leisianti pritraukti dar daugiau Lietuvos ir užsienio turistų.
Molėtų, Ukmergės ir Širvintų rajonų savivaldybės ketina pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kuria bus apibrėžta parko veikla ir kiekvienos savivaldybės indėlis į jo kūrimą. Karinio – istorinio parko parengiamuosius darbus ketinama baigti ir jungtinę visų trijų savivaldybių sutartį dėl parko steigimo sudaryti iki 2016 m vasario 16 d.
Smagu, kad lietuviai įsidrąsina šviesti savo nepolitkorektiškas šventes. Įdomu ar LLRA pasipiktins visuomenės skaldymu, ar Giedraičių bendruomenė nebus apšaukta įtaka iš “rytų” pusės?
Man atrodo, kad visuomenė skaldoma tada, kai tamašauskiniai apsiputoję klykia, kad lietuviai po Antrojo Pasaulinio karo okupavo Vilnių ir jo apylinkes (?!)… Marazmo viršūnė…
bijau, kad Karinio istorinio parko škūrimą sužlugdys mūsų valdžiukė, pataikaujanti lenkams. Trys šaunios savivaldybės ir gerb. Rakutis nepajėgs atsispirti politikierių spaudimui
Labai sveikintini užmojai. Reikalinga tokį karinį istorinį parką kurti ir Bobriškėse, kur Lietuvos kariuomenė jau 1919 metais Bobriškių mūšyje sumušė pilsudckinę Lenkijos kariuomenę, besiveržusią užimti Alytų, ir išvijo ją už Varėnos. Šio parko kūrimo derėtų imtis Alytaus ir Varėnos savivaldybėms. Čia dėkinga istorinė karinė detalė yra tai, kad šiame mūšyje ir po jo, saugant nuo lenkų kelią į Alytų, lietuviai naudojo šarvuotą traukinį, paliktą vokiečių po pirmo pasaulinio karo.
Varė juos net už Marcinkonių. O apsisukę da ir ruskius už Alytaus ir toliau. Aš Bobriškyj užaugau, pas dziedulius partizanus.
Malonu buvo išgirsti Jūsų atsiliepimą dėl Bobriškių mūšio. Būtent Bobriškių mūšio kariai po to buvo permesti prie Alytaus, kurį iš kitos pusės buvo beužimą bolševikai – “ruskiai”. Čia “ruskiai” taip pat buvo sumušti ir toliau per visą Lietuvą vejami iš šalies. Taip „ruskiai“ Lietuvos karių buvo išvyti net už Zarasų ir ten frontas su jais buvo perduotas Latvijos kariuomenei. Tada Lietuvos kariuomenės buvo atsisukta prieš bermontininkus, kurie jau buvo užėmę Šaulius ir įsitvirtinę Radviliškyje. Taigi būtų labai miela, jeigu imtumetės iniciatyvos kurti Bobriškių karinį istorinį parką. Jame galėtų rastis galimybių ir partizanų kovoms įamžinti. Manau, kad rastųsi dzūkų, norinčių prie to prisidėti.
Siūlau lenkams įkurti Suvalkų parką, kuriame jie 1920-ųjų rudenį sumušė lietuvių pulkus. įdomu, kokios būtų reakcijos čia?
Pačiam, matyt, su galva nelabai gerai…
Sveikinu visus Lietuvos savanorius. Tas parkas tikrai įamžins nepriklausomos Lietuvos išsivadavimo iš lenkiškųjų okupantų pergalingus žingsnius. Mano tėvas Simonas Čemeška, 1999m gimimo iš Balninkų valsčiaus, Perkalių kaimo, tarp Giedraičių ir Širvintų buvo sužeistas. Ačiū Dievui už visus Tų metų Lietuvos savanorius. Dar yra giedraitiškių, kurie prisimena žvėriškus želigovskininkų darbus. Giedraičių kapinėse yra paminkliukas iš akmenų mergaitei žvėriškai nukankintai lenkų, želigovskininkų, armijos krajovos banditų. Ačiū visiems, kurie rūpinasi, kad parkas būtų įkurtas. Dar turiu atminty mano mamos liudijimą apie Dubingių tragediją. Armijos krajovos banditai žudė nekaltus lietuvius moteris, vaikus, senelius. Žudė vien tik todėl, kad jie buvo Lietuviai. Mano mama tada mokytojavo Dubingiuose ir mokė vaikus lietuviškai. Mama liko gyva vien todėl, kad jos mokiniai perspėjo ir paslėpė pas lenkakalbius. Užėjus želigovskininkams, tie draugiški panelei mokytojai žmonės, pasakė, kad ji yra jų duktė.
Atsiprašau, vietoje 1999m turi būti 1899m.