Seimas spręs ar neapmokestinti minimalios mėnesinės algos

Spalio 20 d. Seimas po pateikimo pritarė Finansų ministerijos parengtam Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17, 20 ir 21 straipsnių pataisų projektui Nr. XIIP-3654,  kuriuo siūloma padidinti mėnesio neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) nuo 166 iki 200 eurų.

Spręsdamas dėl šio projekto, kartu Seimas turės apsispręsti ir dėl Seimo nario Naglio Puteikio įregistruoto pasiūlymo  susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos.

Neproporcingas darbo pajamų, ypač minimalių, apmokestinimas yra viena pagrindinių skurdo priežasčių Lietuvoje, todėl Seimo narys Naglis Puteikis pritaria pozicijai, kad būtina didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, tokiu būdu mažinant darbo jėgos mokestinę naštą, tačiau kritikuoja vyriausybės pasiūlymą nustatyti, kad šis dydis būtų 200 eurų.

Toks pasiūlymas, kaip nurodė Seimo narys, kritikuotinas dėl kelių priežasčių: apmokestinti minimalią mėnesinę algą yra socialiai neatsakinga politika, nes Lietuvoje ši alga tokia nedidelė, kad dažnai neužtikrina ne tik oraus, bet ir minimalaus pragyvenimo, todėl dalis dirbančiųjų skursta ir priversti prašyti paramos iš valstybės; padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį 34 eurais (nuo 166 Eur iki 200 Eur), mažas pajamas gaunantys socialiai pažeidžiamiausi gyventojai beveik nepajus realaus savo padėties pagerėjimo; neapmokestinamojo pajamų dydžio susiejimas su konkrečia 200 Eur suma atspindi iš principo ydingą situaciją, kai minimalios mėnesinės algos ir neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymą lemia ne ekonominės realijos, bet rinkiminiai politinių partijų interesai.

Kad šie klausimai nebebūtų rinkiminių žaidimų objektu ir būtų žengtas žingsnis link atsakingos socialinės politikos, N. Puteikis siūlo Seimui priimti socialiai atsakingesnį sprendimą – susieti neapmokestinamąjį pajamų dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu, nustatant, kad jo neviršijančios pajamos nėra apmokestinamos.

„Padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį iki minimalios mėnesinės algos dydžio realiai pagerėtų socialiai pažeidžiamiausios visuomenės dalies padėtis, sumažėtų skurdo ir socialinės atskirties; dalį tiesioginių biudžeto praradimų kompensuotų padidėjęs vartojimas, nes mažiausias pajamas gaunantys žmonės didžiąją jų dalį išleidžia vartojimui, todėl būtų daugiau surinkta pridėtinės vertės mokesčio ir akcizo; mažiausias algas gaunančių darbuotojų darbo užmokesčiui „į rankas“ labiau atitinkant pragyvenimo poreikius, padidėtų darbo našumas, išnyktų motyvaciją dirbti žlugdantis reiškinys, kai pilną darbo dieną dirbantys, bet iš neproporcingai apmokestinto atlyginimo savo šeimų išmaitinti negalintys piliečiai priversti prašyti paramos iš valstybės ir ją gauna, sumažėtų su tokiais atvejais susijusi paramos administravimo našta; neapmokestinamojo pajamų dydžio ir minimalios algos susiejimas depolitizuotų šiuos klausimus, būtų žengtas žingsnis nuo socialiai neatsakingų rinkiminių žaidimų link atsakingos socialinės politikos.“, – rašoma Seimo nario N. Puteikio pasiūlyme.

 Šį klausimą siūloma svarstyti  lapkričio 24 d. Seimo posėdyje, po to, kai Finansų ministerijos parengtą įstatymo projektą ir jam pateiktus pasiūlymus apsvarstys komitetai. Pagrindiniu komitetu yra paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas.

Nuo 2015 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga yra 325 eurai, o minimalusis valandinis atlygis – 1,97 euro.