Seimas panaikino N.Venckienės teisinę neliečiamybę (video)

Birželio 26 d. Seimas panaikino teisėjos Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę. Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš – 20, susilaikė – 9. Individualius balsavimo rezultatus žiūrėkite ČIA.

Birželio 26 d. rytą Seimo laikinoji tyrimo komisija uždarame posėdyje balsavo dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės ir vieno balso persvara nutarė Siūlyti Seimui leisti ją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jos laisvę. 6 komisijos nariai balsavo už N.Venckeinės teisinės neliečiamybės panaikinimą, 5 – prieš.

Už teisnės neliečiamybės panaikinimą balsavo, TS-LKD nariai – komisijos pirmininkas Evaldas Jurkevičius bei Stasys Šedbaras, Liberalų sąjūdžio narė Dalia Kuodytė, liberalų ir centro sąjungos narė Arūnė Stirblytė ir Sosialdemokratų partijos nariai – Jonas Juozapaitis bei Julius Sabatauskas. Prieš balsavo TS-LKD nariai Naglis Puteikis ir Rytas Kupčinskas, partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Rimas Antanas Ručys, krikščionių frakcijos narys Jonas Ramonas, o taip pat – Darbo partijos narys Mečislovas Zasčiurinskas.

Galutinį sprendimą dėl teisėjos N.Venckienės tarė Seimas. Kad iš N.Venckienės būtų atimta teisinė neliečiamybė reikėjo mažiausiai 71 Seimo nario balso. Tą Seimas ir padarė 73-mis balsais birželio 26 d. pavakare.

Tiesioginę Seimo posėdžių transliaciją galite žiūrėti ČIA, arba jei neveiks žiūrėkite ČIA [transliacija baigta].

Klausimo svarstymo Seime vaizdo įrašas (lrs.lt):

Seimo laikinosios komisijos pirmininkas arogantiškai kvietė N.Venckienę į „dvikovą“

Pasibaigus Seimo laikinosios komisijos dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės posėdžiui komisijos pirmininkas Evaldas Jurkevičius per Seimo viešųjų ryšių tarnyba išplatino arogantišką ir nesuprantamą oficialų pranešimą. Skelbiame šio pranešimo tekstą:

Vienas paskutiniųjų Seimo laikinosios tyrimų komisijos posėdis per penkias minutes vos netapo kovos lauku ir dėl ko?
Galbūt posėdyje dalyvaujantys svečiai norėjo tie-sos, kuri persikeltų į bokso ringą, nes ir sporte, tiesa, tai taškai vieno iš kovotojų pergalė.
Tačiau Seimas – tai diskusijų ringas, kuriame tiesos pasiekiamos demokratiniu būdu balsavimais, apsižodžiavimais ir išmintimi.
Seimas iš 73 dalyvavusių posėdyje skaičiumi 61 – už, 4 – prieš, 7 – susilaikė, nutarė, kad bokso nebus.
Žvelgiant į N. Venckienės akis susidaro įspūdis, kad ponia, turinti žiniasklaidos dėmesį jau ne vienus metus, jaučiasi nugalėtoja, nes „nugalėtojų niekas neteisia“.
Nugalėtoja rodo savo galią per Garliavos bendruomenę, bet Garliava – tai ne visa Lietuva, kurioje kiekvieną dieną gimsta ir miršta žmonės, kur įvyksta skaudūs ir linksmi nutikimai, kur statomi paminklai, kur žmonės žiūri įvairias televizijos laidas ir kiekvienas Lietuvos pilietis turi savo nuomonę.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius.
________________________________________

E.Jurkevičius Alkas.lt portalui paaiškino, kad rašydamas apie Seimo nutarimą, kad „bokso nebus“ jis turėjo omenyje Seimo sprendimą dėl uždarų jo vadovaujamos komisjos posėdžių…

E.Jurkevičius arogancija tryško ir po komisijos posėdžio kalbėdamas su žurnalistais: „Jeigu teisėja N. Venckienė neatsidurs ten, kur atsiduria tie žmonės, t.y. Panevėžyje, atitinkamuose namuose, jeigu ji nesulauks bausmės, o garbingai iškėlus galvą įrodys savo nekaltumą, kviečiu ją kandidatuoti Klaipėdoje, Baltijos vienmandatėje apygardoje, kur aš esu iškėlęs savo kandidatūrą“, – išrėžė komisijos pirmininkas E.Jurkevičius.

Piketas prie E.Jurkevičiaus biuro Klaipėdoje 2012 06 14 d.:

httpv://youtu.be/_CzHN818g5g

N.Venckienė sakė, kad komisija priėmė sprendimą negavusi reikiamų įrodymų

Teisėja N.Venckienė po Seimo komisijos sprendimo sakė, kad tokio rezultato ji r tikėjosi. „Tik apgailėtina, kad Seimo laikinosios komisijos nariai Evaldas Jurkevičius, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas, Jonas Juozapaitis, Arūnė Stirblytė ir Dalia Kuodytė nesuvokė realios situacijos, neįsigilino į esmę ir sprendimą priėmė generaliniam prokurorui Dariui Valiui nepateikus jokių įrodymų. O tai tik įrodo, kad Lietuvai iki teisinės valstybės dar labai toli. Norėčiau pasakyti, kad normalioje valstybėje šiems Seimo nariams, priėmus tokį sprendimą, patiems būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba, nes, nesant jokių įrodymų ir jų nepateikus Seimo laikinajai komisijai, jie nutarė naikinti man teisinę neliečiamybę,“ – portalui Alfa.lt sakė N.Venckienė.

Seimui palaikius laikinosios Seimo komisijos išvadas ir nubalsavus dėl teisinės neliečiamybės atėmimo N.Venckienė LTV naujienų laidai „Panorama“ sakė pati už kelių dienų paduosianti pareiškimą prašydama atleisti ją iš darbo ir eisianti į politiką.

N.Venckienės intervių LTV laidai „Panorama“:

____________________________________________

[Papildyta 17:25 val]

Seimas nepanoro išklausyti Visuomenines komisijos Garliavos įvykiams tirti pirmininko

16:40 val. Seimas pradėjęs svarstyti teisėjos N.Venckienės teisinės neliečiamybės klausimą nedavė pasisakyti Visuomenines komisijos Garliavos įvykiams tirti pirmininkui profesoriui Sauliui Arlauskui, nors po prašymu leisti pasisakyti ir pasirašė 53-jų Seimo narių grupė.

Skelbiame uždraustą prof.  S.Arlausko kalba, kurios po balsavimo Seimas nenorėjo išgirsti.

Didžiai gerbiama Seimo Pirmininke,
Gerbiami Seimo nariai,

Aš, kaip ir visi Visuomeninės komisijos, nariai reiškiame Jums didžiulę pagarbą už suteiktą galimybę išdėstyti savo poziciją dėl teisėjos Neringos Venckienės neliečiamybės panaikinimo teisinio pagrįstumo.

Komisija mano, kad teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, kurį Jūs šiandien svarstote, yra ne vien tik Neringos Venckienės personalinė problema. Mes manome, kad šiandien Seime sprendžiasi kur kas platesnė ir mūsų valstybei nepaprastai aktuali teisinė dilema. Dabar Jums, gerbiamieji Seimo nariai, lemta pasakyti savo žodį, kokią teisinę politiką žmogaus teisių apsaugos srityje mūsų valstybė vykdo, ir ateityje vykdys: teisinę politiką, kurioje bus gerbiamos žmogaus teisės ar teisinę politiką, kurioje tariamas teisėtumas bus įgyvendinamas žmogaus teisių pažeidimo sąskaita.

Teisėjos Neringos Venckienės byla, tai mergaitės, kurios globėja ji buvo,  ilgos perdavimo motinai istorijos išdava. Mergaitė atsidūrė pas mamą, kuri ją pagimdė. Neabejotina, kad tokiu būdu nugalėjo šeimos santykių teisėje vyraujantis motinystės teisių principas. Viešojoje erdvėje daug kas: ir politikai, ir visuomenės veikėjai, pagaliau ir masė piliečių iki 2012 gegužės 17 d. gynė šį motinystės viršenybės principą. Jie atkakliai tvirtino, kad mergaitė privalo gyventi su mama. Nėra abejonės, kad tai buvo jų teisė ir taip jie išreiškė savo požiūrį į valstybės teisinius prioritetus.

Bet buvo ir kita žmonių grupė, kuri nesutiko, kad mergaitė būtų perduota motinai. Jie labai norėjo, kad mergaitė liktų pas globėją Neringą Venckienę. Suprantamas šių žmonių liudesys, kad jų lūkestis dėl mergaitės likimo gyventi pas globėją neišsipildė.

Tuo tarpu mus visus, ir tuos kurie gina motinystės principo viršenybę, ir tuos, kurie palaiko Neringą Venckenę, turėtų liūdinti tai,  kad viešojoje erdvėje nepavyko pasiekti sutarimo, kokį aukščiausią teisės principą demokratinėje teisinėje valstybėje privalome ginti pirmiausiai. Mes kaip reikiant nesusimastėme, kad egzistuoja reikšmingiausias teisės principas, reikšmingesnis net už motinystės principą – tai žmogaus orumo principas ir mes jo deramai neįvertinome. Mes galima sakyti jį tiesiog niekiname. O juk orumo principas yra visų žmogaus teisių, suprantama ir vaiko teisių, imperatyvi prielaida. Negerbiamas orumas, vadinasi negerbiamas žmogus.Negerbiamas orumas, vadinasi žmogus diskriminuojamas, žeminamas, laikomas vergu, įkaitu arba tiesiog daiktu.

Manau, Jums gerbiamieji Seimo nariai, nereikia priminti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kuri yra sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis, prasideda būtent nuo žmogaus orumo deklaravimo: „Žmogaus orumas neliečiamas. Jį reikia gerbti ir saugoti.“ Jūs taip pat žinote, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje imperatyviai nustatyta:  Niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį, arba tokiu būdu būti baudžiamas“.

Paklauskime savęs ar šioje pedofilijos ir vaiko perdavimo motinai istorijoje nėra žmogaus orumą žeminančių požymių? Vaiko perdavimo motinai istorijoje vaiko orumo principas buvo minimas kaip vaiko teisė būti išklausytam, turėti savo nuomonę apie tai kur, jam geriau gyventi, pagaliau kaip draudimas prieš vaiką naudoti prievartą. Nesiskaitymas su vaiko nuomone, kai jis, reikia manyti, savo širdies gelmėse buvo pasirinkęs tikruosius savo artimuosius, galėjo reikšti tik viena – psichinę prievartą prieš vaiko asmenybę. O vaiko perdavimas jo neišklausius – kitą, jau fizinės prievartos rūšį, t. y. dar didesnį vaiko orumo pažeidimą.

Nesikartosiu, komisija savo principinėse išvadose, kurios Jums, gerbiamieji Seimo nariai yra įteiktos, pasisakė, kad 2012 gegužės 17 d. perduodant mergaitę motinai, prievarta buvo ne tik panaudota, bet jos panaudojimas buvo tiesiog neišvengiamas. Priežastis labai paprasta – mergaitė nebuvo deramai išklausyta ne tik teisme, bet ir vaiko perdavimo motinai metu ir į jos norus bei pasirinkimą neatkreipta būtino dėmesio.

Nors šiandien Seime sprendžiasi teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimas, bet komisija mano, kad Jūs, gerbiamieji Seimo nariai, priimdami sprendimą kartu nuspręsite ar ir teisėjos Neringos Venckienės byloje žmogaus orumas mūsų valstybėje dabar yra ir ar ateityje bus aukščiausias teisės principas, kaip tai deklaruojama Europos Sąjungos teisės aktuose, vakarų šalių teisinėje praktikoje. Jūs pasakysite ar mūsų valstybėje reikalaujama ne tik su vaikais, bet ir su suaugusiais elgtis kaip su asmenimis, kurių privatumas, nuosavybės neliečiamumas yra vertybės.

Natūralu, kad būtent Jums, gerbiamieji Seimo nariai, išpuolė tokia atsakinga misija, suformuluoti ar tiesiog mums visiems priminti Lietuvos teisinės sistemos prioritetus. Būtent parlamentas kiekvienoje valstybėje yra ta tribūna, kur sprendžiasi teisinės politikos problemos. Manau nesuklysiu sakydamas, kad Jūsų atsakingo sprendimo laukia ne tik Lietuvos žmonės, bet ir teisėsaugos institucijos, kurioms lemta paisyti įstatymų leidėjo nustatytų teisinės politikos gairių.

Nuo Jūsų šiandienos sprendimo, nesvarbu koks jis bus teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimu, teigiamas ar neigiamas, bet kuriuo atveju jis lems tai, kaip mes gerbsime neliečiamas konstitucines vertybes: privatumą, būsto neliečiamybę, teisę priešintis neteisėtai prievartai, teisę nuoširdžiai kritikuoti valstybės institucijas ir preigūnus, kai šie dangsto negeroves, taip pat ir motinystę bei kitas pamatines vertybes. Komisija tiki Seimo išmintimi ir mano, kad bus pasirinktas pats geriausias valstybės teisinės politikos kelias.

Dėkoju
Prof. Saulius Arlauskas

Individualūs balsavimo rezultatai dėl teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės atėmimo: