Gegužės 15–16 dienomis, Lazdijų rajone bus paminėtas Kalniškės mūšio 70-metis. Ta proga gegužės 15 d. 12 val. Kalniškės mūšio vietoje prasidės jaunimo stovykla „Mokausi ginti Tėvynę“ su Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-ąja rinktine.
Gegužės 16 d. 11 val. Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje vyks dviratininkų išlydėtuvės į Kalniškės mūšio vietą (registracija nuo 10.30 val.), o 12 val. čia startuos bėgimas į Kalniškes (registracija nuo 11.30 val.).
Kalniškės mūšio vietoje susirinkusiųjų lauks iškilmingas minėjimas, patriotinių partizaninių dainų šventė „Teskamba žygio dainos milžinkapių šaly“ bei įvairios kitos pramogos žiūrovams – karinės technikos paroda, parodomieji bunkeriai ir kiti dalykai.
Prieš 70 metų – 1945 m. gegužės 16 d. Lazdijų rajone Kalniškės miške (tuometinės Alytaus apskrities Simno valsčiuje) Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenė, talkinant Simno stribams apsupo apie 100 partizanų, vadovaujamų Lietuvos ulonų puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno. Partizanai iš apsupimo prasiveržė tik sutemus. Ši kova pareikalavo labai daug aukų, per kurią žuvo 42 vyrai ir dvi moterys, viena iš jų – snaiperė vado Jono Neifalto-Lakūno žmona Albina Griškonytė-Neifaltienė, slapyvardžiu Pušelė.
1989 m. partizanai buvo perlaidoti Simno kapinėse. Jų atminimui pastatytas paminklas.
Iš priešo apsupties ištrūkti pavyko apie 20 partizanų. Būrio vadui J. Neifaltui-Lakūnui taip pat pasisekė išsigelbėti, bet jis žuvo po kelių mėnesių prie Atesnykėlių kaimo. Partizanų palaikai buvo atvežti į Simną ir išniekinti aikštėje, po trijų dienų užkasti Simno ežero pakrantėje netoliese Simno kapinių. 1988 m. partizanų palaidojimo vietoje pastatytas kryžius. Vietą pažymėjo ir kryžių pagamino bei pastatė Kalniškės mūšio dalyvis Edmundas Austrevičius. Po metų partizanų palaikai perlaidoti Simno kapinėse. 1991 metais Kalniškės mūšio vietoje pastatytas paminklas žuvusiesiems.
Kiekvienais metais gegužės viduryje į mūšio vietą Kalniškės miške pagerbti per mūšį žuvusių partizanų atvyksta rezistencinių kovų dalyviai, jų vaikai, tremtiniai, skautai, visi, kurie neabejingi Lietuvos praeičiai ir ateičiai.
Kalniškės mūšis (Lazdijų turizmo informacijos centras, filmą sukūrė „V3 studija“):
Kalniškės mūšio 70-ųjų metinių minėjimo dienotvarkė
Gegužės 15 d. (penktadienį) Kalniškės mūšio vietoje:
12 val. jaunimo stovykla „Mokausi ginti Tėvynę“ su Lietuvos kariuomenės savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-ąja rinktine.
Gegužės 16 d. (šeštadienį) Lazdijų Nepriklausomybės aikštėje:11 val. dviratininkų išlydėtuvės į Kalniškės mūšio vietą (registracija nuo 10.30 val.),
12 val. bėgimo dalyvių startas (registracija nuo 11.30 val.).
Simno miestelyje:
12 val. šv. Mišios Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčioje,
13 val. žuvusių partizanų pagerbimas Simno kapinėse.
Kalniškės mūšio vietoje:
13 val. bėgimo dalyvių ir dviratininkų sutikimas,
13.30 val. jaunųjų šaulių priesaika ir Sausumo pajėgų orkestro koncertas,
14 val. iškilmingas 70-ųjų mūšio metinių minėjimas,
16.30 val. kareiviška košė.
Rengėjai: Lazdijų rajono savivaldybė, Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgos, Lazdijų kultūros centras, VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinė, Laisvės kovų muziejus.
Laisvės kovotojas Juozas Lukša-Daumantas knygoje „Partizanai“ apie Kalniškės mūšį rašė:
„Pietų Lietuvoje vienos iš gyventojų pasakoti mėgiamų kautynių yra žinomos Kalniškių vardu – dažnai lietuvio prisimenamos keliose liaudies sukurtose dainose. Jos įvyko 1945 metais gegužės mėnesį Kalniškių miškely, kur 80 partizanų, vadovaujami Lakūno, per kelias valandas sunaikino su viršum 400 enkavedistų .
Šiose kautynėse šalia vyrų lygiai drąsiai pasirodė ir moterys. Lakūno žmona (buvusi mokytoja) per visas kautynes drąsiai kovėsi, pavaduodama kritusius kulkosvaidininkus, neišleisdama iš rankų kulkosvaidžio net tada, kai ją per abi kojas sužeidė. Šalia jos lygiai drąsiai kovėsi partizanė Pušelė.
Įsitvirtinusius Kalniškės miško aukštumoje partizanus puolė dešimteriopai didesnės enkavedistų pajėgos, atžygiavusios iš Simno. Kautynės virė kelias valandas, bolševikams bandant įsibrauti į partizanų pozicijas. Visi puolimai sugniužo į kietą pasipriešinimą, kalnagūbrį nusėjant vis naujomis aukomis.
Tik baigdami amuniciją, partizanai iš gynimosi perėjo į veržlų puolimą ir, paskutinėmis šovinių saujomis pralaužę gilius bolševikų žiedus, kurie supo partizanus, išsiveržė į laisvę.
Laisvės daina „Kalniškės mūšis“
Muzika ir daina iš CD albumo skirto Lietuvos Sūnums kritusiems nelygioje kovoje su rusų okupantais 1944-1969 metais „Už laisvę, Tėvynę ir Tave. Gražiausios partizanų dainos“. Dainuoja aktorė ir režisierė Ieva Stundžytė kurios seneliai buvo politiniai kaliniai ir Sibiro tremtiniai. Ievos mama gimė Sibire. Ievos močiutė yra daugelio laisvės kovotojų dainų žinovė.
Kalniškės mūšis
Tu su pumpurais palikai sodus,
Tad sugrįžk aplankyti žiedų,
Argi tu jų dar nepasiilgai,
O gal seka, sugrįžti baugu. // 2k
Pasakyk, laukiamasis, kada grįši,
Ir kuriam man klūpoti lange,
Kuriuo takeliu tave pasitikti,
Saulei leidžiantis, o gal ryte. // 2k
Šiandien Kalniškės mišką apsupo
Tūkstantinė kareivių minia.
Jie ginkluoti iš fronto sugrįžo,
Kai su vokiečiais baigės kova.
Atidarė jie pragaro ugnį
Prieš artojus, gimtinės laukų.
Jų vardai užu auksą samdyti,
Negailėjo, neskaitė aukų.
Labai daug žuvo mūsų brolių,
Daug beginklių – mažai šovinių.
Na, ir jėgos siaubingai nelygios,
Apsuptiems neleido sulaukt draugų. // 2k
Ant pievelės, kur balo mūs drobės,
Prie upelio, kur skalbdavom jas,
Žuvo mano brolelis jauniausias,
Jo lavoną ten rusai atras.
Rankas laužė senoji motulė,
Žuvo jos vienturtelis sūnus.
Jį palaidos stribai dilgėlynuos,
Pasiguost jai net kapo nebus. // 2k
Negrįš broliai, negrįš bernuželiai,
Nei tėveliai mažyčių vaikų.
Nerymokit languos, nei prie vartų,
Nesugrįš žiedais klotu taku. // 2k
Nesugrįš žiedais klotu taku…
Kokia daina. Nuostabu.
AMŽIAIS TESKAMBA ŽYGIO DAINOS MILŽINKAPIŲ ŠALY. GARBĖ JUMS LIETUVOS MILŽINAI.
… ne Alkui, skelbusiam “referendūmo”, atiatomininkų, antiskalūnininkų ir kitas prokremliškas “idėjas”, skelbti apie Kalniškės mūšį.
Ne libkonams aiškinti – jūs nė velnio nuo tų prokremlinių koloradų nesiskiriate. Tą įrodo ir tas paprastas faktas, kad čia matau tik du besipiktinančius – tamstelę ir koloradą “gedą”. 😉
tai greitai imsime garbinti Hitleri?
Kalni6k4s m86is
Atsiprašau ne ten paspaudžiau.
Kalniškės mūšis turi panašumo į frontinio pobūdžio susirėmimą dėl teritorijos užvaldymo, įsitvirtinimo joje, tuo jis kažkiek išsiskiria iš partizaninių kovų. Tai tikras karas po karo, siekiant frontinio pobūdžio kovų susidarymo ir karinės pagalbos iš kaimynų ir pasaulio…
Šlovvė Didvyriams.
Šitas mūšis vertas būti įamžintas meninio filmo juostoje. Ne tiek daug partizanai turėjo mūšių su dešimteriopai didesne priešo kariuomene, kurie baigėsi sąlygiškai (nes daug žuvo) sėkmingai. Rusai turėjo suprast, kad dabar jiems lengva nebus, ne taip. kaip 1940 metais.