Sekmadienis, 15 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Forumo dalyviai sutarė: nereikia daryti pokyčių rašyboje, kad būtume raštingesni

www.alkas.lt
2024-06-24 08:00:00
0
Lietuvių kalba | ua-lt.com nuotr.

Lietuvių kalba | ua-lt.com nuotr.

Gegužės 29 d. vykusio Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) forumo „Ar esame raštinga visuomenė?“ dalyvių vertinimai ir nuomonės apie dabartinių šalies žmonių raštingumą kiek išsiskyrė – mokytojai lituanistai teigė pastebintys savo praktikoje menkstančius mokinių lietuvių kalbos rašybos gebėjimus, o mokslininkai sociolingvistai, remdamiesi kelių kartų mokinių raštingumo tyrimais, tvirtino nefiksuojantys prastėjimo tendencijų.

Tačiau visų pasisakiusiųjų siūlymai, kaip gerinti padėtį, buvo panašūs. Ne kartą nuskambėjo, kaip svarbu kurti tinkamą vartotojų santykį su kalba, o tam reikalingi nuoseklesni ir kūrybiškesni mokymo būdai, įtraukaus lietuviško turinio gausinimas, spartesnis lietuvių kalbos diegimas į technologijas.

O štai intrigą kurstančiam forumo vedėjo Aurimo Perednio siūlymui supaprastinti rašybos taisykles nepritarė nė vienas. Dėl to, kad kalba yra loginė sistema, jos rašyboje nėra nieko be priežasties.

Lietuvių kalbos rašybos paprotys formavosi keletą amžių dviejose valstybėse – Prūsijoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Šiek tiek skirtingai, bet pagrindiniai principai panašūs: fonetinis, morfologinis ir tradicinis, o Prūsijoje dar ir diferencinis.

„Įprasta teigti, kad mūsų rašyba fonetinė – vieną garsą atitinka vienas rašmuo, tačiau dar ji ir morfologinė, išryškėjanti daugiausia priebalsių asimiliacijos atvejais.

O štai nosines raides rašome pagal tradicinį principą, nors nosinis tarimas išnykęs jau XVII amžiuje“, – pristatė rašybos principus Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Mažojoje Lietuvoje plačiai taikytas diferencinis principas: kirčio ženklai rodė ne tik kirčiuotą skiemenį, priegaidę ar balsių ilgumą, bet skyrė ir morfologines formas.

„Jis taikytas tam, kad būtų galima skirti vienaskaitos kilmininką nuo daugiskaitos vardininko: „prašau rankos“ ir „kur jūsų rankos“, vienaskaitos įnagininką nuo daugiskaitos kilmininko: „einu ratu“ ir „neturiu ratų“, – pateikė pavyzdžių dr. O. Aleknavičienė.

Tam kilmininko galūnėje dėtas cirkumfleksas, nors galūnė ne visada būdavo kirčiuota. Dabar panašią funkciją atlieka nosinės raidės, kai jas rašome galūnėje.

Mokslininkė priminė, kad ir tarpukariu, ir vėliau dėl nosinių raidžių pasigirsdavo diskusijų. „Esą, kam jas rašyti – juk nosinio tarimo nebėra. Tačiau jos yra linksnių ir kai kurių veiksmažodžių formų – dalyvių, tariamosios nuosakos – žymikliai“, – teigė kalbininkė.

Norėdama parodyti analogiją dr. O. Aleknavičienė pateikė glaustą vokiečių kalbos rašybos istoriją. Standartinei vokiečių kalbos rašybai pagrindus padėjo Konrado Dudeno (Duden Konrad Alexander Friedrich) sukurtas rašybos žodynas ir ta sistema, kiek patobulinta, naudota iki pat 1995-ųjų.

Keisti rašybą mėginta ne kartą, gal net šimtąkart, bet nė vienam siūlymui nebuvo pritarta, o kai kurie iš jų susilaukė didelio visuomenės pasipriešinimo. Nuo Dudeno, kurio pavardė jau tapusi bendriniu žodžiu vokiečių kalbos rašybos vadovėliams, žodynams pavadinti, laikų buvo padarytas tik vienas kitas rašybos pakeitimas.

Dabar visame vokiškai kalbančiame pasaulyje šiuos klausimus pavesta spręsti Vokiečių kalbos ortografijos tarybai. Mokslininkės įsitikinimu, rašybą judinti galima tik tada, kai pokyčiai naudos duos daugiau nei žalos, kai visuomenė tam bus pasiruošusi.

Ji pasiūlė prisiminti, kokią sumaištį sukėlė 1976 m. pakeistas j rašymas žodžiuose pjauti, spjauti, bjaurus, taip pat neseniai atnaujintos skyrybos taisyklės.

Į tai atsakydamas Klaipėdos universiteto profesorius, VLKK Gramatikos pakomisės pirmininkas dr. Albinas Drukteinis aiškino, kad rašyba – vienokia ar kitokia – nepaveikia sakinio, teksto prasmės, dėl to galima susitarti.

Lietuvių kalba | onvideo.lt nuotr.
Lietuvių kalba | onvideo.lt nuotr.

„Kuo daugiau teksto prasmė priklauso nuo kokio nors pasirinkimo, tuo daugiau laisvės pasirinkti turi turėti teksto kūrėjas“, – tvirtino jis. Profesorius pripažino, kad patobulintos skyrybos taisyklės mokytojui, vertintojui galbūt kelia tam tikrų sunkumų, bet palengvina teksto autoriui tiksliau reikšti mintį.

Anot VLKK nario, dabar normintojai labai atidžiai vertina, ar naujas vartosenos variantas perteiks kokią nors geresnę, taiklesnę prasmę, ir tik tokiu atveju jis įteisinamas kaip norma.

„Klausimas tik, kiek sugebame pasiimti iš kalbos, iš to, ką ji mums teikia“, – atkreipė dėmesį prof. A. Drukteinis. Jo įsitikinimu, mokant rašto svarbu vertybių formavimas ir tą reikia daryti išradingai, su meile. Tinkamai parinkti sakiniai gali būti geri pavyzdžiai mokantis skyrybos, o kiekvienas taisyklės aiškinimas yra kartu ir pačios kalbos pažinimas.

Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro mokslininkė dr. Ramunė Čičirkaitė sakė, kad mūsų visuomenėje vyraujanti raštingumo samprata yra siaura – suprantame tik kaip rašybą, skyrybą pagal taisykles.

Tačiau parašyti tekstą be didesnių nuokrypių nuo taisyklių yra žemesnieji, techniniai gebėjimai. Daug svarbiau, ypač kalbant apie suaugusiųjų raštingumą, yra sumanymų turėjimas ir gebėjimas tinkamai juos pristatyti.

Pasak jos, mokykliniuose gimtosios lietuvių kalbos vadovėliuose mokiniai randa ne visai tai, kas jiems praverstų gyvenime. Mokykloje ne visada priimami iš namų atsinešti kalbiniai ištekliai, mokiniai negali jais pasiremti, nes sakoma, kad jie ne tokie geri, netaisyklingi, kad būtina atitikti kalbos standartą.

„Tada mokiniai pamato didžiulį atotrūkį tarp savo, gatvėje girdimos kalbos ir to, ko reikalaujama mokykloje“, – sakė ji. Sociolingvistės teigimu, švietimo, kalbos žinovai turėtų nevadinti gimtakalbių žmonių kalbos faktų klaidomis.

Mokymo turinys turėtų būti įtraukiantis, kuriantis tinkamą santykį su kalba. Dr. R. Čičirkaitės tyrimai, apimantys pradinukų rašinius nuo 1950-ųjų iki 2021 m., rodo, kad dabar rašoma ne prasčiau, negu rašė ankstesnės kartos.

Kauno Maironio universitetinės gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Matas Kandrotas prisipažino, kad nereikalauja iš savo mokinių mokytis taisyklių. Jis tiki, kad taisyklingos rašybos paslaptis įmenama kitaip – reikiami dalykai ateina ne per taisykles, bet per kalbinę nuovoką, nuolatinį praktikavimąsi.

„Tie dalykai tarsi pasąmoningai susidėlioja ir nereikia galvoti, krapštyti iš atminties kažkada išmoktos taisyklės, kur dėti kablelį ar nosinę raidę“, – pasakojo jis. Penktus metus dirbantis mokytojas suabejojo, ar neseniai vykęs dešimtokų pasiekimų patikrinimas parodė tikrąjį jų raštingumo lygį.

Jo nuostabai, silpnesnių gebėjimų mokiniai nedaug atsiliko nuo gabesniųjų, tad kyla klausimas, kas tikrinama? Jei visus 12 metų mokinys mokysis tik egzaminui, tai tas ir atsispindės, darė išvadą Matas.

„Dažnai mokiniai yra gabūs, bet jie nėra suinteresuoti mokytis rašyti taisyklingai, nes nemato praktinės naudos. Jie tarpusavyje bendrauja nerašydami specifinių raidžių, skyrybos ženklų, o smegenys taip veikia – ilgiau nenaudojamus dalykus ištrina iš atminties kaip nereikalingus“, – sakė jaunas mokytojas.

Mokytojai susiduria ir su tam tikrais rašymo sutrikimais, kai mokinys nesugeba logiškai suformuluoti net žodžių junginio, dvyliktokas nerašo nosinių raidžių galininke.

Pasak mokytojo, dažnai mokiniai žino taisyklę, bet jiems taip išeina natūraliai – dėl technologijų, anglų kalbos įtakos ir pan.

Klaipėdos rajono Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas metodininkas, Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos rajono Ferdinando Kelkio skyriaus narys Aleksas Bagdonavičius tvirtino, kad šeima turėtų skatinti gerą mokinių kalbą, net jei namų kalbos ištekliai ir nėra patys geriausi.

Anot mokytojo, labai skurdėja mokinių žodynas – vis mažiau žodžių vartojama, daug jų užmirštama. Mokiniai nežino tokių žodžių kaip asla, rentinys, ubagas. „Ar po šimto metų lietuviai sėdės medyje ir švilpaus?“ – su humoru klausė jis.

Mokytojas įsitikinęs, kad naujosios technologijos, įsiskverbusios į mūsų, mūsų vaikų sąmonę, keičia suvokimą apie taisyklingą rašybą. Pamokoje dažnai pasigirsta: „O kam man to reikia?“. Lituanisto manymu, jaunuomenė ir skaito nedaug, o jei skaito, tai greičiau angliškai.

Tai irgi turi įtakos raštingumui. A. Bagdonavičius tikino, kad tik išradingai taikant metodiką, neskubant galima sulaukti gerų rezultatų. „Mes turime būti kaip misionieriai. Gramatika yra mūsų biblija, bet ją turime taikyti labai kūrybiškai“, – sakė mokytojas.

Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, žurnalo „Naujasis Židinys – Aidai“ direktorius, Vilniaus universiteto dėstytojas ir doktorantas Mantas Tamošaitis atkreipė dėmesį, kad, kai kalbame apie raštingumą ir kalbos galimybes, svarbu ne mažos rašybos klaidelės ar taisyklių pokyčiai, bet tai, kad lietuvių kalba ne visada yra patrauklus mąstymo įrankis.

Jis kvietė pasvarstyti, ar mūsų piliečiai, mokiniai pasitelkdami lietuvių kalbą geba įdomiai, patraukliai mąstyti. Ar tik egzaminui išmokstame taisykles, ar tai dalykas, atveriantis įdomų turinį? Iš mokinių lūpų nuskambantis pasakymas „Aš skaitau angliškai“ Mantui atrodo reikšmingas.

Kaip dėstytojas, kartais jaučia, kad studentai kankinasi su savo kalba, nes frazės imamos iš angliškos literatūros, angliškų mokslo darbų. Apskritai lietuviška mąstymo erdvė, anot dėstytojo, yra truputį susitraukusi.

„Negerai, kad lietuvišką turinį vertiname kaip stagnuojantį, kuriame nėra žaidimo, kuris neskamba, kuris atrodo kaip „bakūžė samanota“, o ne kaip instrumentas, kuriuo galima atlikti džiazą“, – sakė jis, bet neabejojo, kad taisyklės, norma turi egzistuoti, nes „kaip nepažindamas natų grosi džiazą?“.

Forumo dalyvio nuomone, per mažai investuojama į vertimus, lietuvių kalba vėluoja ir technologijose. Galvojant apie valstybės ateitį, mūsų tapatybę, sakė jis, Lietuva neatsiejama nuo lietuvių kalbos.

„Ar mes dar esame bendruomenė, kuri geba autentiškai mąstyti? Jei neišsiverčiame įdomiausių knygų, nesukuriame terminų, sąvokų, prarandame kalbą kaip mąstymo įrankį, kuris suteiktų minčiai tikslumo, skaidrumo“, – sakė VU doktorantas M. Tamošaitis.

Visą forumo įrašą siūloma žiūrėti čia:

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Česnauskaitė. Svetimų kalbų asmenvardžių lietuvinimo problema: ką daryti, kad lietuvinti būtų lengviau?
  2. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariu siūloma skirti Albiną Drukteinį
  3. Keiktis sveika? Kalbos forumas apžvelgs kalbos šiukšles
  4. Ar lietuvių kalba atliepia nūdienos kūrėjų poreikius?
  5. Visuomenininkai perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir nepažeisti valstybinės kalbos konstitucinio statuso
  6. VLKK skelbia Lietuvių kalbos dienų sostinės varžytuves
  7. Spaudos konferencija: „Kokia grėsmė pakibo virš valstybinės kalbos?“
  8. Prasidės aštuntosios Lietuvių kalbos dienos
  9. Įteikti apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams
  10. VLKK pataria lietuviškų interneto svetainių adresų sudarymo ir rašybos klausimais
  11. Išleistas 7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris
  12. Šį rudenį minime lietuvių kalbos paskelbimo valstybine 35-metį
  13. Seimo komitetas remia iniciatyvą rengti Lietuvių kalbos dienas
  14. R. Šarknickas. Visiškai slaptai, už Seimo Pirmininkės durų
  15. VLKK prašo siūlyti nusipelniusius apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Ukrainos kariai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Prasidėjo blogio ašies ardymas

2025 06 15
Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Pinigai
Gamta ir žmogus

Tyrimas atskleidė, kam dažniausiai aukoja lietuviai

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.
Kultūra

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.
Kultūra

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.
Mokslas

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Kažin apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Naivus klausimas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Išmaniai naudojant elektros prietaisus, pavyks sutaupyti
  • Gyventojų prašymai, dėl kurių vėluoja siuntos
  • Ką apie asmenybę pasakoja ledų pasirinkimas?

Kiti Straipsniai

Kava

Kokie lietuvių kavos vartojimo įpročiai?

2025 06 15
Telefonas | pexels nuotr.

Telefonai – ir vaikų saugumui

2025 06 15
Bankomatas | pixabay.com nuotr.

Dalis gyventojų nepasirūpina PIN kodų saugumu

2025 06 15
Briedžiai | pixabay.com, Erik Karits nuotr.

Motociklai, žvyrkeliai, briedžiai ir kiti vairuotojų vasaros iššūkiai

2025 06 15
Aniulio šaltinis | lgt.lrv.lt nuotr.

Kaip stebima požeminio vandens būklė Lietuvoje

2025 06 14
Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus | vmvt.lrv.lt nuotr.

Gidas pirkėjui: kaip išsirinkti maistą su mažiau cukraus

2025 06 14
Daniliškių Švč. Trejybės sentikių cerkvė | Paveldo komisijos nuotr.

Paveldo komisija Vilniaus apskrityje: trys savivaldybės – skirtingi veidai

2025 06 14
Vidzgirio miškas | vmu.lt nuotr.

Parengta atmintinė apie dažniausias klaidas rengiant vidinės miškotvarkos projektus 

2025 06 14
Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus | lrkm.lrv.lt nuotr.

Vyriausybė suteikė septynis nacionalinio rėmėjo vardus

2025 06 14
Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą | novamedia.lt nuotr.

Pirmasis Lietuvos–Japonijos mokslo forumas: skatins šalių mokslinį bendradarbiavimą

2025 06 14

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • Kažin apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Tomas Jakutis apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
  • Naivus klausimas apie Prasidėjo blogio ašies ardymas
  • +++ apie A. Medalinskas. Trampo „lankstumas“ – žalia šviesa Putino raketoms ir dronams
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Dviračių laikikliai | trelo.eu nuotr.

Kaip išsirinkti tinkamą dviračių laikiklį?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai