Lietuvos verslui susiduriant su vis didesniais tvarumo reikalavimais, investicijos į atsinaujinančią energiją tampa ne tik galimybe, bet ir būtinybe. Tačiau „Luminor“ banko užsakymu atliktas tyrimas atskleidžia neraminančią tendenciją – daugiau nei pusė smulkių ir vidutinių šalies įmonių (SVĮ) šiais metais vis dar neplanuoja žengti žaliosios energijos naudojimo link.
Europai įsipareigojus iki 2050 m. tapti pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu, tvarumas šiandien jau yra neišvengiama kiekvieno verslo dalis. Būti tvariems reikalauja ne tik Europos Sąjungos reglamentai, bet ir verslo partneriai bei patys vartotojai, pasakoja „Luminor“ banko verslo klientų skyriaus vadovas Darius Tamašauskas.
Tačiau šių metų balandžio–gegužės mėn. atliktos reprezentatyvios SVĮ vadovų apklausos duomenimis, daugiau nei pusė (52 proc.) Lietuvos įmonių 2024 metais visgi neplanuoja naudoti ar investuoti į atsinaujinančios energijos išteklius (AEI). Likusi dalis Lietuvos SVĮ planuoja arba jau investuoja daugiausia į iš saulės baterijų išgaunamą žaliąją energiją arba į ekologiškus automobilius.
Panaši tendencija stebima ir kaimyninėse Baltijos šalyse – čia naudoti ar investuoti į AEI nesiskubina atitinkamai 56 proc. ir 64 proc. Latvijos bei Estijos smulkių ir vidutinių įmonių.
Pokytis yra neišvengiamas
„Didelė dalis Lietuvos ir apskritai Baltijos šalių įmonių dar nesiima veiksmų atsinaujinančios energijos srityje, tačiau pokytis čia yra neišvengiamas, – pažymi D. Tamašauskas. – Lietuva, kaip ir visa Europa, yra įsipareigojusi prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir tvaraus vystymosi. Jei mūsų verslai nesugebės prisitaikyti prie šių pokyčių, jie rizikuos atsilikti ne tik aplinkosaugos srityje, bet ir prarasti konkurencinį pranašumą tiek vietinėje, tiek globalioje rinkoje.“
Eksperto teigimu, investicijos į atsinaujinančią energiją ne tik prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, bet ir padeda užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą. Taip yra dėl to, kad verslų pelningumą ir veiklos tęstinumą stipriai paveikti gali mažėjantys iškastinio kuro ištekliai, priklausomybė nuo jų ir svyruojančios energijos kainos.
Žalioms investicijoms – palankesnės sąlygos
Vis dėlto, net ir suprasdami to naudą ir būtinybę, investicijoms į žaliąją energiją lėšų turi ne visi. Dėl šios priežasties verslams yra siūlomos lengvatinės finansavimo sąlygos.
„Skatindami Baltijos regiono ekonomikos augimą ir perėjimą prie tvaresnių sprendimų, verslams tiek vietinės, tiek užsienio organizacijos sudaro palankias sąlygas gauti finansavimą. Pavyzdžiui, kartu su Europos investicijų banku finansuojame investicijas, skatinančias pereiti prie žaliosios ekonomikos – Baltijos šalių verslui yra numatyta paskolinti iki 332 mln. eurų“, – sako D. Tamašauskas.
Lengvatiniu skolinimu gali pasinaudoti daugeliui ekonomikos sektorių ir veiklos rūšių priklausančios smulkios ir vidutinės įmonės, vykdančios veiklą Baltijos šalyse. Lengvatinis skolinimas gali būti panaudojamas įvairioms tvarumo link vedančioms reikmėms. Pavyzdžiui, vėjo ar saulės parkams, energinio pastatų efektyvumo didinimui, mažos ar nulinės emisijos transporto priemonėms, žemės ūkio technikos modernizavimui.
