Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė įstatymą, kuris įtvirtino Valstybės gynimo tarybos sprendimus dėl nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimo.
Krašto apsaugos sistemos principinę struktūrą ir jos personalo ribinį skaičių reglamentuojančiame įstatyme įtvirtinti nauji Lietuvos kariuomenės struktūriniai ir personalo pokyčiai.
Valstybės gynimo taryba, įvertinusi Rusijos keliamas grėsmes, atsižvelgdama į NATO regioninius gynybos planus, yra pritarusi siūlymui įsteigti nacionalinę pėstininkų diviziją ir naują artilerijos pulką, inžinerijos ir oro gynybos batalionus išplėsti iki pulkų, vietoje vieno iš pėstininkų batalionų įsteigti tankų batalioną, sukurti Kibernetinės gynybos valdybą, Karinėse jūrų pajėgose įsteigti Uosto ir priekrantės gynybos tarnybą, papildyti diviziją rezervine „Aukštaitijos“ brigada.
Pasak šalies vadovo, pėstininkų divizijos steigimas yra vienas svarbiausių nacionalinių gynybos politikos tikslų, o užsibrėžto termino pilną operacinį divizijos pajėgumą pasiekti 2030 metais neturi atidėti kiti lygiagrečiai įgyvendinami krašto apsaugos sistemos prioritetai. Prezidentas pabrėžia, kad būtina nuosekliai ruoštis ir priimti sprendimus, artinančius visuotinio šaukimo įgyvendinimą.
Prezidento pasirašytu įstatymu taip pat įtvirtinti principiniai Lietuvos kariuomenės personalo ir rezervo skaičiai, dviem tūkstančiais padidintas privalomosios pradinės karo tarnybos karių maksimalus skaičius ir rezervo tarnybos karių skaičius. Įstatymu taip pat su naujomis karo prievolės įstatymo nuostatomis suderinti privalomosios karo tarnybos šaukimo pokyčiai.
