Antradienis, 12 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Trumpa istorija, kodėl azijiečiai viešumoje dėvi medicinines kaukes

www.technologijos.lt
2014-11-24 08:04:58
0
Trumpa istorija, kodėl azijiečiai viešumoje dėvi medicinines kaukes
Azija.mokinukes su kaukemis_Reuters.Thomas Peter
Reuters, Thomas Peter nuotr.

Manhattaną ir etninį Flushingo enklavą Queense jungiančiame 7 maršruto traukinyje vis dažniau galima išvysti keleivius, dėvinčius med. kaukes. Šis fenomenas Rytų Azijoje paplitęs jau seniai. O nuo 2002-ųjų SARS protrūkio ir 2006-ųjų paukščių gripo panikos, ši praktika persikėlė į Azijos imigrantų populiaciją JAV. Dabar, tebetvyrant baimei dėl Ebolos, dauguma imigrantų azijiečių nelinkę rizikuoti – nepaisant fakto, kad žinomų Ebolos infekcijų JAV skaičius sumažėjo iki nulio, ir viešosios sveikatos autoritetų tvirtinimo, kad Ebola oru neperduodama.

Iš tiesų, austos medžiagos med. veido kaukės teikia minimalią apsaugą nuo aplinkos virusų. (Chirurgai naudoja jas, siekdami apsaugoti pacientus nuo savo burnos mikrobų, o ne atvirkščiai.) Bet kaukių tikrasis profilaktinis naudojimas, tam tikra prasme yra antrinis, palyginus su kitomis jų dėvėjimo priežastimis, dėl kurių tikėtina, kad jos ateityje paplis labiau – netgi ne tarp azijiečių.

Kaukės nešiojimo įprotis prasidėjo XX a. pradžioje Japonijoje, kai masinė gripo pandemija visame pasaulyje nužudė 20 – 40 milijonų žmonių – daugiau, nei žuvo Pirmajame Pasauliniame kare. Ligos protrūkiai vyko visuose apgyvendintuose žemynuose, taip pat ir Azijoje (kur nusiaubė Indiją, kur išmirė daugiau, nei 0,5 % populiacijos). Veido dengimas skaromis, vualiais ir kaukėmis tapo vyraujančiu (nors tikriausiai neefektyviu) ligos tramdymo būdu daugelyje pasaulio šalių, kol liga galiausiai nuslopo 1919-ųjų gale.

Po keleto metų, 1923 m. Japonijoje dėl Didžiojo Kanto žemės drebėjimo sugriuvo ir sudegė beveik 600 000 namų labiausiai apgyvendintoje šalies dalyje. Po drebėjimo dangus kelias savaites buvo užtemdytas dūmais ir pelenais, oro kokybė buvo prasta dar keletą mėnesių. Kaukės išnyko parduotuvėse ir pasidarė tipišku aksesuaru Tokijo ir Yokohamos gatvėse. Antroji pasaulinė gripo epidemija 1934-aisiais įtvirtino Japonijos meilę kaukėms, kurios pradėtos reguliariai dėvėti žiemos mėnesiais – labiausiai dėl japonų pilietiškumo, kosulio ir peršalimo aukoms stengiantis neperduoti užkrato kitiems, o ne dėl sveikų žmonių pastangų apsisaugoti nuo ligų.

Vėliau, šeštajame dešimtmetyje, sparti pokarinės Japonijos industrializacija sukėlė augančią oro taršą ir spartesnį daug žiedadulkių turinčio japoniško kedro augimą dėl kylančio anglies dvideginio lygio. Kaukių dėvėjimas iš sezoninio tapo nuolatiniu įpročiu. Dabar Japonijoje per metus nuperkama med. kaukių už 230 milijonų dolerių, o kaimyninės šalys su nuolatinėmis taršos problemomis – labiausiai Kinija ir Korėja – taip pat perėmė šią praktiką.

Žinoma, oro tarša yra visur, kaip ir oru pernešamos ligos. Tai kodėl kaukių dėvėjimo tendencija iš pradžių apsiribojo Rytų Azijos šalimis?

Priežastis gali būti filosofinė: visas tris šalis plačiai paveikė taoizmas ir tradicinės kinų medicinos (TKM) sveikatos principais, kuriuose kvėpavimas laikomas centriniu geros sveikatos elementu. „Qi“ yra centrinė kiniškos kosmologijos – ir iš čia fiziologijos – koncepcija, susieta su energija ir garais,“ aiškina Michelle M. Ching, sertifikuota akupunktūros ir žolių medicinos praktikuotoja iš Los Angeleso. „Qi kinų kalboje turi daug reikšmių, tarp jų ir „oras“ [kong qi], „atmosfera“ [qi fen], „kvapas“ [qi wei], kas tikriausiai yra dar viena priežastis, kodėl kaukės tokios svarbios Kinijoje!, „stiprumas“ [li qi] ir „patogenas“ [xie qi]. Kai kūniškasis qi išsenka ar jo judėjimas sutrinka, išsivysto skausmas ir ligos. Taigi, kvėpavimas kritiškai svarbus gero qi išlaikymui kūne.“

Tuo tarpu „feng“, kitaip, kenksmingo vėjo įkvėpimą, TKM laiko stipriausia ir labiausiai paplitusia iš ligos „Šešių išorinių priežasčių“. „Pagalvokite apie vėją,“ sako Ching. „Jis gali atverti duris, nupūsti vėsų orą nuo vandens į ją supančią žemę, ar liepsną iš vienos miško dalies į kitą. Durų analogija siejasi su TKM supratimu, kaip vėjas gali susilpninti mūsų kūnų gynybą.“(Tikriausiai iš šių idėjų, Rytų Azijoje išsivystė daug antrinių prietarų apie orą ir vėją, iš kurių žymiausias yra mirtina baimė miegoti kambaryje su veikiančiu elektriniu ventiliatoriumi. Šio tikėjimo epicentras yra Korėja, kur „ventiliatoriaus mirties“ fobija klesti netgi dabar.)

Apibendrinant, Rytų Azijoje, polinkis prisidengti veidą, siekiant apsisaugoti blogo oro yra kažkas ankstesnio už ligas sukeliančių mikrobų teoriją ir siekia pačius Rytų Azijos kultūros pamatus. Tačiau pastaraisiais metais kaukių dėvėjimui randasi naujas ir vis labiau postmoderniškas pagrindimas.

Tyrimai parodė, kad daugeliui jaunų japonų kaukės išsivystė į socialines ugniasienes; visiškai seiki paaugliai dabar jas dėvi drauge su ausinėmis, taip siųsdami nepageidavimo bendrauti su aplinkiniais signalą. Tai ypač pasakytina jaunas merginas, siekiančias išvengti priekabiavimo viešajame transporte, ir vertinančias kaukės teikiamą dalinį anonimiškumą.

Kaukės netgi tampa Rytų Azijos stiliumi: Japonijoje, vaistinėse ant kiekvieno kampo galima įsigyti madingo dizaino ar papuoštų mielais licencijuotais personažais med. kaukių, tuo tarpu praeitą mėnesį Kinijos Mados savaitėje, dizaineris Yin Peng pademonstravo „smog couture“ liniją, kur drabužiai derinami su įvairiomis kaukėmis, nuo veideriškų ventiliatorių iki visą galvą dengiančių uždaro ciklo akvalangų.

Kas žino, gal taršai, klimato kaitai ir ligų pandemijoms tampant nuolatiniu mūsų globalios tikrovės aspektu, greitai veido kaukės greitai užkrės (sic) ir Vakarų šalis.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl šunims paplūdimyje – ne vieta?
  2. J. Norvaišienė: Kodėl gaminamos cigaretės?
  3. Kodėl Lietuvos abiturientės praranda gyvenimo džiaugsmą?
  4. Kodėl reikėtų žinoti apie saulės poveikį mūsų organizmui?
  5. Kodėl glitimo turintys maisto produktai turi būti išskirtinai paženklinti?
  6. Saulės vitaminas saugo ne tik nuo gripo atakos
  7. Kaip išlikti sveikiems, neprarasti jėgų ir geros nuotaikos rudenį
  8. Kamieninės ląstelės: nepagydomų ligų mažėja
  9. Laiko pjūvis – medicina anuomet ir dabar (video)
  10. Encefalitas ar meningitas. Kas tai?
  11. Ką turėtumėte žinoti apie gripą
  12. Gripą diagnozuoti galima per pusvalandį
  13. Širdies ir kraujagyslių būklės patikrinimai atliekami nemokamai
  14. 5 žingsniai, kaip apsisaugoti nuo gripo ir kitų virusų plitimo
  15. Stabligė – kai menkas susižeidimas gali virsti mirtina liga

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Kepsniai, šnicelis | pixabay.com nuotr.

Kaip mityba susijusi su jaučiamu skausmu?

2023 09 09
Aplinkos apsaugos departamentas | aad.lt nuotr.

AAD stiprina kovą su šiukšlintojais

2023 09 06
Pirmoji pagalba | pixabay.com, JamesRein nuotr.

Pirmą kartą – Pirmosios pagalbos festivalis

2023 09 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

LSDP sveikatos reformą vadina pražūtinga

2023 09 06
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

SAM dėmesio centre – slaugytojai

2023 09 05
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ar taika įmanoma jau šį rugsėjį?

2023 09 05
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Ligonių kasos primena apie PSD įmokas

2023 09 04
Ukraina nepasiduos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Pietų fronte driskiai traukiasi nuo Rabotino

2023 09 03
Rodyti daugiau

Naujienos

I. Vėgėlė | Alkas.lt koliažas
Politika ir ekonomika

Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę

2023 09 11
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.
Lietuvoje

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

2023 09 11
LRKM nuotr.
Lietuvoje

Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų

2023 09 11
Saulės elektrinės įrengimas | enmin.lt nuotr.
Lietuvoje

Audros niokojo ir saulės elektrines

2023 09 11
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

2023 09 11
Aerodromas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seime – svarstymai dėl dviejų aerodromų

2023 09 11
Ukrainos gynėjos | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai

2023 09 11
Namas su terasa | pixabay.com, Monikos nuotr.
Gamta ir žmogus

Patarimai norintiems įsirengti lauko terasą

2023 09 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tautininkai ir centristai kviečia telktis apie prof. Igną Vėgėlę
  • Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis
  • Ukrainai perduota puspenkto milijono šaudmenų
  • Audros niokojo ir saulės elektrines
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Sugrįžta Nacionalinis judumo iššūkis

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Ėjimas, vaikščiojimas | pixabay.com, PublicDomainArchive nuotr.

Rugsėjo 16-ąją – pirmąją Europos judumo savaitės dieną – sugrįžta Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Nacionalinis judumo iššūkis. Trečius metus iš eilės vykstantis...

Skaityti toliau

Kaunas imasi mažinti triukšmą ir taršą

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
Žalias Kaunas | kaunas.lt nuotr.

Siauromis Kauno senamiesčio gatvelėmis keliones trumpinantiems ar betiksliai riedantiems vairuotojams jau kitąmet teks keisti šiuos ydingus įpročius ar jų išvis...

Skaityti toliau

Kaip mityba susijusi su jaučiamu skausmu?

by Ditė Česėkaitė
2023 09 09
0
Kepsniai, šnicelis | pixabay.com nuotr.

Lėtinis skausmas – tai ilgai besitęsiantis ar pasikartojantis skausmas, kuris trunka ilgiau nei patirti sužeidimai ar ūmios ligos gydymas ir...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Ojojojojj apie Rusijos laukia neabejotinas krachas
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • joana vis dar kundroto apie Ką reiškia ir ko verti Rusijos pasirašyti susitarimai
  • ne tik pavežėjai apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Esame pasirengę? apie Pasienyje su Rusija grėsmėms pasirengta
Kitas straipsnis
Zigmas Vaišvila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Z. Vaišvila. Bravo ar vis tik ne?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai