Kartais nepagalvojame, kad net menkas susižeidimas nešvariu, aštriu daiktu dirbant namų, ūkio ar daržo darbus gali tapti skausmingos ir sunkios ligos – stabligės – priežastimi. Negydoma ji gali baigtis ir žmogaus mirtimi. Kaip tik toks atvejis ištiko vieną Pakruojo rajono gyventoją, kuri susižalojo galvą krisdama ant grindinio. Laiku nesikreipiant į gydytojus, žaizdai supūliavus, stabligės sukėlėjo pagaminti toksinai pažeidė gyvybiškai svarbias organizmo funkcijas ir moteris po sunkios kovos su liga mirė ligoninėje. Kiekvienais metais Lietuvoje registruojama vidutiniškai 1–4 susirgimai stablige, iš jų maždaug kas trečias baigiasi mirtimi. Visi susirgę asmenys yra vyresnio, t.y. 55–85 metų amžiaus.
Stabligė – tai ūmi įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškianti liga. Stablige žmogus gali užsikrėsti visur, kur susižalojama įsidūrus, įsipjovus su nešvariais dulkėm ar žemėm užterštais įrankiais, po traumų, atvirų kaulų lūžių, abortų, kai žmogų sužaloja gyvūnai. Stabligės sukėlėjas ar jo sporos patekę į žaizdą, pradeda gaminti stiprų nuodą toksiną, kuris ir sukelia raumenų spazmus. Sergantieji stablige aplinkiniams nepavojingi. Tai viena iš nedaugelio ligų, kai nuo ligonio žmonės neužsikrečia.
Ligos sukėlėjas – bakterija Clostridium tetani, kuriai nereikia deguonies ir kuri gamina sporas, atsparias aplinkos veiksniams, todėl sporos išlieka gyvybingos nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Stabligės sukėlėjai yra labai plačiai paplitę gamtoje. Jie randami įvairių gyvūnų, taip pat ir žmogaus žarnyne. Su išmatomis patenka į dirvožemį ir jame sporų pavidalu gali išbūti gyvybingi ilgą laiką.
Pirmieji stabligės požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus savaitei po užsikrėtimo, bet gali būti ir po kelių dienų ar mėnesių. Stabligė diagnozuojama apžiūrint pacientą ir nustačius šiai ligai būdingus simptomus:
– specifinė paciento veido išraiška (suraukta kakta, pakelti antakiai, primerktos akys, stipriai sučiauptos lūpos), atsiradusi dėl žandikaulio raumenų spazmo;
– priverstinė gulima padėtis ant nugaros išsilenkiant;
– raumenų susitraukimai labai skausmingi ir trunka nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, o nuo intensyviausių spazmų gali lūžti kaulai, sustoti kvėpavimas.
– aukšta temperatūra;
– diagnozę padeda patvirtinti neseniai buvęs odos pažeidimas, nušalimas, nudegimas ir kt.
Negydant žmogus dažniausiai miršta dėl sutrikusio kvėpavimo (uždūsta) ar širdies paralyžiaus. Stabligės gydymas pradedamas nedelsiant. Skiriami antibiotikai. Taip pat – antitetaninis serumas (specialus serumas nuo stabligės). Kartu gydomi ir simptomai – traukuliai, raumenų spazmai, skausmas.
Stabligės profilaktika:
– jeigu susižeidėte nešvariu daiktu ar jus sužalojo gyvūnas, nedelsiant važiuokite pas gydytoją, kuris ne tik tinkamai dezinfekuos ir sutvarstys žaizdą, bet ir suleis vakcinos nuo stabligės injekciją;
– paauglystėje gavę paskutinį skiepą nuo stabligės, suaugusieji turėtų skiepytis kas 10 metų. Iki 17 metų amžiaus, pagal privalomąjį skiepų kalendorių, vaikai gauna 6 vakcinos dozes.
Šiaulių visuomenės sveikatos centras primena, kad nuo 2009 metų Lietuvoje pradėta nemokama difterijos-stabligės vakcinacijos kampanija, kai valstybės lėšomis turėtų skiepytis vyresni nei 26-erių metų amžiaus asmenys.
