Į Lietuvos edukologijos universitetą (LEU) rugpjūčio mėnesio pradžioje suvažiavo beveik 60 studentų iš įvairiausių pasaulio šalių, kad pramoktų lietuvių kalbos. Į Lietuvių kalbos ir kultūros centro (LKKC) organizuojamus lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursus šiemet atvyko studentų iš Ukrainos, Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Armėnijos, Uzbekistano, Kinijos, Ispanijos, JAV ir kitų šalių.
Po mėnesį trukusių intensyvių lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursų (rugpjūčio 27 d.) uždarymo ceremonijoje skambėjo užsieniečių juokas ir lietuviškas „Ačiū“. Dalyviams buvo įteikti sertifikatai. Užsieniečiai garsiai ir lietuviškai dėkojo, ne vienas atsiimdamas kursų baigimo pažymėjimą lietuviškai sakė: „Aš myliu Lietuvą“.
Laužo neigiamus stereotipus
Lietuvių kalbos vasaros kursų organizatorė, Lietuvių kalbos ir kultūros centro vadovė ir LEU dėstytoja Vilma Leonavičienė sako, jog šiais laikais, kai susiformavusi nuomonė, kad emigracija vyksta tik viena kryptimi (iš Lietuvos), o lietuviai tik ir mokosi svetimų kalbų, svetimų papročių svetimose šalyse, galime pasigirti, jog vyksta ir kiti procesai. „Kasmet į universitetą atvyksta būrys studentų iš įvairių šalių. Jie atvyksta turėdami įvairių nuostatų ir žinių apie Lietuvą. Kai kuriems Lietuva jau buvo žinoma, turi asmeninių ryšių, kitiems – tai nauja patirtis. Daugelis vis dar galvoja, kad gyvename sovietinėje šalyje, o lietuvių kalbos neįmanoma išmokti. Tokius mitus griauname“, – sako ji. ES Erasmus ambasadorės titulas LEU dėstytoją V. Leonavičienę įpareigoja ir tuo pačiu suteikia daugiau laisvės ir galimybių laužyti neigiamus stereotipus apie Lietuvą, lietuvių kalbą. „Kiekvieno jauno žmogaus tapatybę stiprina kultūra. Mūsų tautos kultūra ir kalba labai stipri ir patraukli“, – sako moteris.
Seimo narė, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė kursų uždarymo ceremonijos metu sakė, jog viena yra išgirsti apie kursus, o visai kas kita juose apsilankyti. „Malonu buvo šiandien pamatyti jau pažįstamus veidus ir pasakyti „Laba diena“, – sakė ji ir linkėjo, kad kiekvienas iš Lietuvos į savo namus parsivežtų jausmą, jog pažino mažą valstybę, bet gražią ir su giliomis tradicijomis.
LEU Plėtros ir ryšių direkcijos direktorius Kęstutis Šalavėjus universiteto vardu dėkojo dalyviams, kad šie rado laiko atvykti į mūsų šalį, kad domisi ja ir myli Lietuvą.
Pažino ne tik kalbą, bet ir šalį
Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai organizuojami LEU Lituanistikos fakultete nuo 2004 metų. Nuo pat pirmųjų kursų gyvavimo metų tai yra puiki galimybė skleisti lietuvybę, išmokyti atvykstančius studentus lietuvių kalbos ir skleisti žinią apie Lietuvą – jos kultūrą, kalbą, papročius.
Kiekvienais metais daugybė studentų – šiemet 55 – vykdo ambasadorių misiją, kaskart pristatydami Lietuvą, skleisdami lietuvišką žodį, užmegzdami naujus kontaktus (artimus, draugiškus, dalykinius), papildančius Lietuvos užsienio politiką. Jauni, energingi, kupini idėjų studentai, grįžę į savo institucijas, šalis, skleidžia žinią apie Lietuvą, grįžta atgal su draugais, giminėmis, šeimomis, kuria bendrus verslus, stiprina tarpkultūrinius ryšius.
Intensyviuose lietuvių kalbos ir kultūros kursuose per vieną mėnesį dalyviai išmoko ir pamatė tikrai daug. Kasdien vykdavo dvi kalbos paskaitos. Joms pasibaigus buvo organizuojami kultūriniai renginiai, studentai eidavo į muziejus, važiuodavo į ekskursijas, keliaudavo po Lietuvą. Kursų organizatoriai sakė, jog viena iš šių kursų misijų yra parodyti gražiausias ir įdomiausias šalies vietas, visus regionus, jų skirtybes ir panašumus.
Studentai lankėsi Kernavėje, Trakuose, Druskininkuose, Plateliuose, Nidoje. Organizatoriai stengėsi, jog kiekviename mieste studentai ne tik įkvėptų tenykščio oro, pasivaikščiotų po žymias miestų ir miestelių vietas, bet ir paragautų ten gaminamo maisto, pabendrautų su ten gyvenančiais žmonėmis. Grįžę iš Trakų kursų dalyviai dalijosi įspūdžiais ir minėjo, jog tai yra vieta, kur būtų išties nuostabu gyventi. Prie viso to prisidėjo ir geros oro sąlygos.
Stebino bulvės ir lietuviški šokiai
Studentė iš JAV į kursus atvažiavo neatsitiktinai – Lietuvoje glūdi jos šaknys. Jai ne tik smalsu, bet ir svarbu pažinti lietuvių kalbą, kultūrą, istoriją, pabendrauti su čia gyvenančiais žmonėmis. Taip ji sakė pažįsta ir save pačią.
V. Zang (Wei Zhang) iš Kinijos sako, jog į šiuo kursus atvyko, nes universitete mokėsi lietuvių kalbos ir yra daug girdėjęs apie šią šalį iš savo lietuvių kalbos mokytojo Kinijoje. Vilniuje jam patinka baroko stiliaus architektūra. Zang sako, kad sunkiausia jam mokytis visus žodžius, kuriuose yra „r“ raidė. O gražiausias lietuviškas žodis – Lietuva. Lietuviai kinui pasirodė labai paslaugūs ir draugiški, tačiau Lietuva labai skiriasi nuo Kinijos maistu, oru, architektūra. Labiausiai jį nustebino, jog lietuvių maisto racione labai daug bulvių. „Aš čia kasdien valgau bulves“, – sakė V. Zang.
Lietuvių kalbos pramokti iš Uzbekistano atvykęs D. Umarovas (Davlat Umarov) apie šiuo kursus sužinojo iš savo draugo, kuris juose buvo prieš dvejus metus, todėl ir pats nusprendė dalyvauti siekdamas ne tik išmokti lietuvių kalbos, bet taip pat ir sužinoti daugiau apie politinį, socialinį ir kultūrinį Lietuvos gyvenimą.
Jis tikina, kad kiekviena kalba besimokantiems užsieniečiams turi savo sunkumų ir išimčių. „Man šiek tiek sunkesnė buvo lietuvių kalbos gramatika, nes mes turime skirtingas kalbos taisykles, o sunkiausia man buvo ištarti žodį „pasivaikščioti“, – sako uzbekas. Jo nuomone, švelniausias ir gražiausias lietuviškas žodis – „atsiprašau“. „Jį tikrai yra saldu ištarti“, – sako jis. Labiausiai iš Uzbekijos atvykusį vaikiną nustebinęs dalykas Lietuvoje – tradiciniai šokiai ir žaidimai! „Tai man buvo didelis atradimas“, – sako vaikinas.
Kursų uždarymo ceremonijoje ne iš vieno lūpų buvo galima išgirsti su šypsena veide tariant lietuvių šokio „Oira“ pavadinimą. Akivaizdu, jog šis visiems paliko neišdildomą įspūdį. Vasaros kursuose folkloro ansamblis „Poringė“ mokė užsieniečius šokti lietuvių liaudies šokius. Studentai stebėjosi, jog iš pirmo žvilgsnio gana ramūs lietuviai šoka tokius gyvybingus liaudies šokius.
Sunkiausia – gramatika
Paklausti, kaip sekasi mokytis lietuvių kalbos, kas buvo sunkiausia, studentai visų pirma minėjo gramatiką. Kinams nelengva ir dėl lotyniškos abėcėlės, prie kurios jie nėra pripratę. Nepaisydami sunkumų, jie jau moka papasakoti, iš kur atvyko, kaip jiems sekasi, ką mėgsta, kaip nueiti į kokį nors parką ar parduotuvę.
LEU dėstytoja V. Leonavičienė sako, kad lietuvių kalba nėra lengva. „Kalbų mokymosi būdas, sunkumas priklauso ir nuo studento tautybės, kalbų mokymosi patirties, asmeninių gebėjimų. Dažniausiai tai būna lietuvių kalbos gramatika, galūnių sistema. Kas atranda šią sistemą, tas nudžiunga jos stiprumu ir grožiu“, – sako V. Leonavičienė, kurios mokslinė sritis – kitakalbių mokymas ir didaktika. Jau kelinti metai LEU Lituanistikos fakultete įsteigtas Lietuvių kalbos ir kultūros centras, kuriam V. Leonavičienė ir vadovauja.
V. Leonavičienė sako, jog galimybių po kursų toliau savarankiškai mokytis lietuvių kalbos yra daug: parengta mokymosi priemonių, vadovėlių, pratybų. Keleto priemonių autorė yra ir V. Leonavičienė. Netrukus pasirodys 10 pamokų nuotolinio mokymosi sistema kitakalbiams. „Taip pat pradėjusiems mokytis kalbos atsiranda daug naujų galimybių grįžti mokytis kalbos į įvairius kursus pagal mūsų rengiamus Baltistikos, Inovacijų lituanistikoje, Erasmus ir kitus projektus. Tokių grįžtančių studentų turime nemažai“, – sako ji.
