Sekmadienis, 18 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (II)

Valdas Rutkūnas, www.alkas.lt
2011 01 02 03:58
7
Valdas Rutkūnas, Alkas.lt nuotr.
Valdas Rutkūnas, Alkas.lt nuotr.

Laimė – tai būklė, kuriai nusakyti ir pasiekti reikia daugialypio požiūrio, todėl ankstesnis mano straipsnis yra plėtojamas į ciklą, kurį patogu išskleisti, remiantis šių dienų Pasauliniu Laimės manifestu. 

Londone įsikūręs nepriklausomas Naujosios ekonomikos fondas (NEF) užsiima studijom, kaip pasaulio žmonių gyvenimą padaryti laimingesnį.  Jie atliko didžiulį tyrimą ir pagal daugybę laimingo gyvenimo aspektų įvertinantį laimės indeksą 2009 metais indeksavo žmonių vidutinę laimę 143 pasaulio šalyse. Lietuva atsidūrė 86 vietoje. Tai, kad pasauliui jau senokai laikas atsisakyti „amerikietiškos svajonės“, rodo Jungtinių Amerikos Valstijų 114 vieta laimingų šalių rikiuotėje. Netgi mūsų bičiuliai estai, įsivedantys eurą, liko tik 131.  NEF išanalizavo duomenis ir sugrupavo į 10 sričių, apimančių įvairias žmogaus gyvenimo puses. Pagal tas sritis buvo paskelbtos rekomendacijos pasauliui, kaip siekti laimingesnio gyvenimo. Surašytas Pasaulio manifestas dėl laimingesnės planetos, kurį sudaro šios rekomendacijos:  panaikinti per daug didelį skurdą ir alkį; rūpintis sveikatos apsauga; mažinti skolas; pakeisti vertybes; remti turintį prasmę gyvenimą; suteikti teises žmonėms ir gerinti valdymą; nustatyti aplinkosaugos ribojimus ir parengti ekonomikos politiką šioje srityje; sukurti subalansuoto vartojimo ir gamybos sistemas; spręsti klimato kaitos problemas; matuoti tai, kas svarbu. 

Lietuvių užimama vieta rodo, kad turime neblogas išeitines pozicijas, o sugretinus manifesto laimės rekomendacijas su išsaugotomis lietuviškomis vertybėmis ir kultūra, turime didžiulių galimybių, suteikiančių viltį atsidurti priekinėse pasaulio laimingųjų pozicijose! Taigi imkimės savo laimės ieškojimų. Pradėkime nuo kertinių rekomendacijų:

Pakeisti vertybes 

NEF šiuo teiginiu atkreipia dėmesį, kad būtina pasaulyje susiklosčiusias individualizmo ir vartotojiškumo  vertybes keisti į bendruomeniškumą, kur žmonės jungiami savitarpio supratimo, bičiulystės ir giminiškumo vertybių, besiremiančių ne į daiktiškumą, bet į kultūrinę, visus jungiančią veiklą. Tai yra svarbiausios vertybės  lietuvių tradicinėje tūkstantmetėje kultūroje. Bendruomeniškumas visuomet buvo aukščiau už asmeniškumą ir net už šeimyniškumą. Tik taip galima buvo sutelkti jėgas atsilaikyti prieš ordas iš vakarų ir rytų ir iki šių dienų pasauliui išsaugoti lietuvių tautą, kuri turi  kelius į laimę. 

Ne tas yra laimingas,
kuris turtingas,
bet tas, kuris protingas
(lietuvių patarlė). 

Šiuolaikinio pasaulio civilizacijos pagrindas – Romos imperija. Čia suklestėjo vergovinė santvarka ir buvo surūšiuoti žmonės. Kad būtų lengviau valdyti ir nuraminti prastuomenę, buvo sugalvota sistema: „Duonos ir žaidimų“. Leista liaudžiai išlieti aistras, regint žudynes arenoje. Duona greit suskystėjo: žmonių protus patogu slopinti laipsniuotais skystimais iš rugių, miežių ar vynuogių.  Laiko dvasią atitiko ir tose žemėse gimęs Dievo sūnus, daręs stebuklus, – vandenį vertęs į vyną.

Lietuvoje palyginti greitai statomos naujos arenos. Vėl jose sėdės žmonės, kuriems duos „duonos ir žaidimų“. Kiti tai gaus iš kambarinio žudiko keturkampiu plokščiu veidu. Nors žmones ir suburia šių dienų pramogų  industrija, nors jie ir sėdi šalia, jie nemato vienas kito, nebemoka džiaugtis viens kitu. Miestai – žmonių knibždėlynės – skęsta vienatvėje… Žmonės, supermarketų klajokliai, patys yra tarsi prekės milijonu pavadinimų. Nebėra dalykų, jungiančių tautą. Žmonės nesusišneka, jiems atimta bendravimo kultūra. Atsipalaiduojama tik išgėrus alkoholio, todėl ir klesti alkoholio kultūra. Sąmonė persmelkta minties – jei pas tave atėjo svečių, turi juos būtinai „pagirdyti“, įpilti alkoholio. Tokie išsigimę papročiai atima norą bendrauti, žlugdo ir atskiria žmones. 

Jei degtinę gersi,
turtą ir sveikatą
per nieką leisi
(lietuvių patarlė).

Augau sovietinėje aplinkoje. Mes su bendraamžiais paaugliais labiausiai nemėgome liaudiškos muzikos, kurią  per radiją, televiziją, koncertus ir dainų šventes dainuodavo chorai, dainų ir šokių ansambliai, kaimo kapelos. Tuomet dar nežinojau, kad ten skamba stilizuota ir harmonizuota liaudies muzika. Folkloro ansamblių nebuvo.

Vieną vasaros vakarą (buvau baigęs 6 klases) pajūrio miške išgirdau dviejų jaunuolių skambų dainavimą. Tai buvo iš visos krūtinės traukiama liaudies daina su tokia vidine jėga, kad mane tarsi žaibas trenkė! Man atsivėrė visiškai naujas pasaulis, aš pajutau, kad liaudies daina gali sujungti ne tik žmones, bet ir žmogų su žeme, dangumi, mišku, jūra, suteikti atgaivos ir energijos! Atsirado aistringas noras įvaldyti šią didžiąją bendravimo galią.

Po kiek laiko dalyvavau vestuvėse, kuriose liaudies dainas traukė Vilniaus universiteto kraštotyros Ramuvos studentai. Naujas mano atradimas buvo liaudies šokiai: studentai šoko linksmai, uždegančiai, tryško energija, šoko vis kitokius, man nematytus šokius. Aš suvokiau, kad tai nauja kultūra, kuri atneša žmonėms laimę ir sujungia juos. Tai labai uždegė mane: pradėjau mokytis dainų, šokių, išmokau groti armonika. Tai mane įtraukė taip galingai, kad 11 klasėje mano namuose kas savaitę jau rinkdavosi šių dalykų mokytis pusė mano klasės. Mes įgavome tokią jėgą, kad per išleistuves liaudies dainas paskui mus traukė ir šokius šoko keli šimtai abiturientų ir jų tėvų.

Trečias potyris, dar po metų galutinai suformavęs mano pasaulėžiūrą, buvo Rasos šventė Kernavėje. Per visą naktį keli šimtai žmonių, uždegę aukurus, kupoliavo, leido Nerimi vainikus, dainavo, šoko nuo saulės laidos iki patekėjimo – buvo atliekamos senovinės apeigos. Tai buvo aukščiausio lygio žmonių darnos atstatymas tarpusavyje bei tarp žmogaus ir gamtos.

Neįmanoma buvo šiame vyksme nepamatyti laimingų žmonių ir jų džiaugsmu spindinčių akių. Svarbiausia – laimės šventėje nebuvo jokio alkoholio, nors aplinkinis pasaulis be jo negalėjo apsieiti.

Dirbdamas su žmonėmis, ypač jaunimu, rengdamas etninės kultūros mokymus, organizuodamas įvairius renginius ir šventes įsitikinau mūsų etninės kultūros tobulumu. Ji pasižymi tuo, kad turi nekintantį  stabilų laimės skleidimo efektą – tinka visiems, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, išsilavinimo, pasaulėžiūros ar pomėgių. Ją vertina ir ja gali naudotis netgi užsieniečiai.  Ji yra pati geriausia žmones į bendruomenes jungianti forma.

Lietuviškos tradicinės kultūros pagrindas trejopas:

  1. Kasdienis dainavimas – suteikiantis jėgų ir kuriantis darną.
  2. Savaitgalio vakaronės – dainas papildantys šokiai ir rateliai. Didesnis energijos įgavimas visai savaitei.  Susiburia bendruomenė  –  kuo daugiau, tuo smagiau ir laimingiau.
  3. Ne rečiau kaip kas pusantro mėnesio vykstančios kalendorinės šventės, kur susiburia dar didesnė jungtinė bendruomenė, atstatoma žmogaus ir gamtos darna, įgaunama energijos kalendoriniam laikotarpiui.

Šitą tradicinės lietuviškos kultūros sistema idealiai tinka ir šiuolaikinio žmogaus gyvenime ir ypatingai yra orientuota į bendruomeninę veiklą.

Kas dainuoja,
Tas laimingas
(lietuvių patarlė).

Trečdalis Lietuvos išvyko laimės ieškoti į kitas šalis. Didesnės dalies likusių svajonė  –  susitaupyti pinigų ir juos išleisti ieškant laimės užsienyje atostogų metu. Bet dauguma net neįsivaizduoja, kokie laimės turtai slypi čia pat  –  lietuvių tradicinėje kultūroje – nežino, nes to nemokoma mokyklose, netrimituoja žiniasklaida, nereklamuoja televizija, tai neneša turtų pelno siekėjams. Nors ir nereklamuojamas, Lietuvoje vyksta  džiaugsmingas gyvosios kultūros gyvenimas, visiškai patenkinantis visus žmogaus bendravimo ir kultūrinius poreikius. Kad tai yra gyva ir turi ateitį, rodo besiplečiantis jaunimo dalyvavimas gyvosios tradicinės kultūros šventėse ir renginiuose. Bet tai vis dar lieka neprieinama didžiajai tautos daliai, nes švietimo ir kultūros sistema  orientuota kita linkme.  Tačiau yra svetimtaučių žmonių, ieškančių laimės po visą pasaulį. Ne vienas jų, pažinusių dabartines senosios lietuvių kultūros formas, su ašaromis akyse džiaugiasi, kad dar yra pasaulyje iš ko pasimokyti laimės siekimo kelių.

Iš vaikystės geriausiai įsiminiau vieną savo senelio dažnai vartojamą patarlę: Mesk prieš save – rasi paskui save. Tik daug vėliau supratau, kad tai yra lietuvių laimės formulė! Reikia stengtis padaryti kitą žmogų laimingesnį – šia išmintimi persmelkta visa tradicinė lietuvių senoji filosofija – padėti bėdos ištiktam žmogui, pagirdyti (ne alkoholiu) ir pamaitinti pakeleivį ar elgetą, spręsti bendruomenės reikalus visuomet buvo svarbiau nei savo rūpesčius. Kaimo bendruomenė sugebėdavo pasirūpinti savo nariais visais sunkiais gyvenimo atvejais: tuoj pat atstatydavo žaibo sudegintus trobesius, pasidalindavo visais ištekliais išgyvenimo palaikymui, sureguliuodavo žmonių santykius ir nustatydavo teisingas moralines normas. Nusikalstamumo praktiškai nebuvo – durų rakinti nereikėjo.  Svarbiausia – kaimo bendruomenės išsaugojo kultūrines tradicijas, gyvybiškai svarbias mūsų laimingesniam gyvenimui.

Dabartinis žmogus yra įtraukiamas į lenktyniavimą ir susipriešinimą ne tik moksle, darbe, socialinėje aplinkoje, bet netgi laisvalaikio ir poilsio srityse, ten, kur jis turėtų ilsėtis ir džiaugtis visaverčiu bendravimu. Rinkimai, konkursai, favoritų iškėlimas ne jungia, o supriešina žmones ir net nesvarbu, kad tai vyksta dažniausiai tik virtualioje erdvėje. Nesusikalbėjimą ir priešiškumą bandoma šalinti svaigalais. Teko matyti slaptą paskutiniųjų sovietinių metų statistiką apie alkoholio suvartojimą, tenkantį vienam žmogui. Palyginus su pirmaisiais nepriklausomybės metais, Lietuvoje alkoholio vartojimas beveik padvigubėjo, o ir kitoks kvaišinimasis žymiai išaugo.

Kaip tie reikalai buvo sprendžiami mūsų tradicinėje kultūroje? Nors tautą buvo stengiamasi girdyti, atsparumą tam visuomet suteikdavo tradicinė kultūra, nes ji savo esme yra tokia, kad alkoholis nebūtinas, nepageidautinas ir išjuokiamas. Tai puikiai žino ir dabartiniai švenčių rengėjai: kur šokama ir dainuojama, alkoholio vartojama žymiai mažiau.

Šventė – tai toks žmonijos išradimas ir kiekvienos tautos ištobulintas modelis tam, kad pailsėtume, atgautume jėgas, įgautume galių ateičiai, pasidžiaugtume vienas kitu, susidraugautume, užprogramuotume save ir kitus laimingam gyvenimui. Kuo daugiau šventėje alkoholio, tuo rezultatas darosi atvirkščias. Tuo tarpu lietuviškos tradicinės šventės esmė ir yra laimės kūrimo modelis, kai žmones laimingesniam gyvenimui sieja bendruomeninė veikla. 

Geras draugas
yra brangesnis
už auksą (lietuvių patarlė).

Bendruomenė gali mažinti laimę, bet gali ją ir didinti. Žmonių sąjunga aštrina abu šiuos efektus  – tai yra visuotinai žinoma ir tuo naudojamasi. Yra ir visokių bendruomeninių dvasinių praktikų  – senesnių ir naujesnių. Kaip pasitikrinti, atpažinti, kuri forma yra geriausia laimei siekti?

Lietuvių tradicinės kultūros privalumas ir išskirtinumas yra tai, kad žmogus yra atsigręžęs į žmogų, stengiasi viens kitam suteikti džiaugsmo – stiprinamos sąsajos su praeitimi, gamta ir  bendruomene. Lietuvių tradicinė senoji pasaulėžiūra yra pagrįsta sveikatos vertybe ir svaiginimosi atmetimu.

Yra daugybė pavyzdžių ir praktikos visuose lygmenyse, kaip sėkmingai tradicinė kultūra gelbėja buriant bendruomenes. Tačiau vyksta tai nevienodai ir priklauso nuo vadovų bei dalyvių. Jau kuris laikas atsigręžta į bendruomenių kūrimą Lietuvoje. Kuriasi jos pagal įvairius žmonių interesus ir poreikius. Žmonės renkasi, kalba apie svarbius jiems dalykus, bando imtis bendrų darbų. Visuomet ši veikla susiduria su didelėmis problemomis, nes žmonėms reikia susibūrus kai ko daugiau, negu kalbėjimas ir bendri darbai. Būtinos teigiamos emocijos, suteikiančios energijos, džiaugsmo ir laimės. Šioje vietoje tradicinė lietuvių kultūra yra nepamainomos aukso vertės.

Laimės šiuolaikinis žmogus nepasiekia nei suvalgęs tabletę, nei išgėręs skystimėlio, nei pamaigęs mygtuką. Reikia žinių, mokėjimų, įgūdžių ir patirties. Deja, to nemokoma mokyklose. Bet yra tradicinės kultūros žinovų, kurie dar gali išmokyti. Mūsų tradicinės kultūros žinojimas ir mokėjimas ją taikyti bendruomenių gyvenime leis sėkmingiau prasimušti pro vartotojiškos kultūros miglas   ir lems didesnį laimės pasiekimo lygmenį.

Bendruomenių kūrimas Lietuvoje, o taip pat lietuvių bendruomenių telkimasis visame pasaulyje einant tautinės kultūros keliu, yra didžiulė laimės viltis pasauliniu mastu!

Palaimintos yra tos bendruomenės, kuriose lankosi lietuvių tradicinės kultūros Dievas, darantis stebuklus: kvaišinantį vyną verčiantis gaivinančiu vandeniu. Palaiminti yra jo vaikai, einantys  nušviestu  lietuvišku taku.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Rutkūnas. Lietuvių laimės kelias (I)

ALKO TURINYS

Pastabos 7

  1. Antanas says:
    10 m. ago

    Tikrai labai vykęs straipsnis ir labai aktualus.
    Tikiuosi, autorius nesupyks, kad šį straipsnį įdėjau ir savo internetiniame puslapyje http://aistis.eu
    Ten pateikiau ir nuorodą į šį puslapį. Ačiū autoriui.
    Su pagarba
    Antanas

    Atsakyti
  2. Kalvis says:
    10 m. ago

    Blaivybė buvo sudominusi vyskupą Motiejų, genseką Michailą ir plast masinių skudučių koperatyvo vadą Kazį. Per girtuoklystes Lietuva neteko daug perspektyvių aktyvistų. Štai neperseniai šalia Luokės smuklės girti žemaičiai vežimo branktu užtalžė “pasaulinės proletariato pergalės šauklį” Tadą Blindą. Už tai, kad Blinda mėgdavo nemokamai pasivaišinti. Panašiom aplinkybėm buvo nužudytas jaunutis gydytojas, atėjęs į “Suopio” snarglinę paryčiais nusipirkti degtinės. O jau folkliorininkai per festivalius kaip geria… Arba menininkai per parodų atidarymus. Ir mūsų Gintaras per čierką pražuvo… Bet mes jaučiamės turintys superines kepenis, inkstus, mums rūpi išlikti vaikų prisiminimuose su bambaliu alaus rankoj dainuojantys “Lunkelą”.

    Atsakyti
  3. Elona says:
    10 m. ago

    Nuostabu, ačiū už šį dvasinį mokymą.

    Atsakyti
  4. nijolė evaldas says:
    10 m. ago

    puiku, Valdai,tęsk toliau,sėkmės!

    Atsakyti
  5. Vytautas says:
    10 m. ago

    Atrodo, šio straipsnio pakanka visai priešingos nuomonės pakeitimui, kaip atsitiko man! Manau turime bendromis jėgomis jį pasistengti paviešinti vardan gražesnės ateities

    Atsakyti
  6. Andrius says:
    10 m. ago

    O aš manau straipsnis gan dogmatiškas, ne iki galo ištirtas, pritemptas iki norimos nuomonės ir panašiai. Autoriui atsakiau grupėje AšLietuvai prieš savaitę, apsikeitėme keliomis nuomonėmis ir gaila, kad straipsnis nebuvo patobulintas.

    Taip, yra tiesos, bet daugelis pamąstymų nėra logiški, reikalaujantys išbaigimų.

    Atsakyti
  7. arvydas says:
    10 m. ago

    Puikus straipsnis – ačiū autoriui ir tikiuosi, kaip ir prieš mane rašęs Antanas, kad autorius nesupyks, jei įdėsiu jį į puslapius sarmatas.lt ir sarmatas.eu

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

2021 04 13
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

2021 04 08
Vida ir Arūnas Sniečkai | A. ir J. Juškų muziejus nuotr.

R. Šarknickas. Kauno r. savivaldybė: Reikia iškraustyti ir taškas!

2021 04 08
Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

Užupėje – ypatingas Velykų pirmadienis (video)

2021 04 04
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Dvasiniai demokratijos pagrindai

2021 03 31
V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

V. Povilionienė, V. Povilionis: Kad po mūsų dar būtumėm mes

2021 03 15
D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

D. Razauskas: Kokius klausimus mums kelia tautinė (etninė) kultūra

2021 03 12
Z. Tamakauskas. Su meile Lietuvai

Z. Tamakauskas. Kovo 11-oji – mūsų dvasinio skrydžio diena

2021 03 11
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

2021 03 06
Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

Parengtas šių metų Lietuvos etnorenginių gidas

2021 03 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Kuršių marių akvatorija išvalyta nuo laivų „kapinyno“
Gamta ir ekologija

Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams

2021 04 18
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių

2021 04 18
Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai
Gamta ir žmogus

Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

2021 04 18
Nida kvies į Olimpinį festivalį
Gamta ir žmogus

Nida kvies į Olimpinį festivalį

2021 04 18
Atnaujinta daugiau kaip 300 daugiabučių
Lietuvoje

Gyventojų poreikis naujam būstui nemažėja

2021 04 17
„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone
Lietuvoje

„Socialinis taksi“ paslaugas neįgaliesiems teiks ir Kauno rajone

2021 04 17
Keliaujant su gyvūnais reikia laikytis reikalavimų
Gamta ir žmogus

Kelionei su gyvūnu reikia pasiruošti

2021 04 17
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas siūlo daugiau PVM lengvatų

2021 04 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • v apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Dvigeldžiai moliuskai padeda vandens telkiniams
  • Tyrimas: lietuviai pasiilgę kelionių
  • R. Karbauskis. Ryte vienaip, vakare kitaip
  • Gyvūnai – nuotolinio mokymosi pagalbininkai

Skaitomiausi straipsniai

  • R. Karbauskis. Ar patikite savo sveikatą „farmacininkei“ Šimonytei, „gydytojui“ Dulkiui, beviltiškai Vyriausybei? peržiūrėta: 841; komentarų: 14
  • A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys peržiūrėta: 745; komentarų: 8
  • J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų  peržiūrėta: 469; komentarų: 6
  • Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus? peržiūrėta: 428; komentarų: 33
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 427; komentarų: 4
  • Spaudos konferencija dėl A. ir J. Juškų muziejaus (tiesioginė transliacija) Balandžio 13 d. 11 val. peržiūrėta: 423; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

by Jonas Vaiškūnas
2021 04 13
9
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas Balandžio 12 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir...

Skaityti toliau

V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime

by daiva
2021 04 08
4
Tarp „Titaniko“ radinių ir neįkainojamas lietuviškas leidinys?

Vytautas Juozapaitis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Šiandien, balandžio 8 d. viešumoje pasirodžius informacijai apie ketinimą...

Skaityti toliau

R. Šarknickas. Kauno r. savivaldybė: Reikia iškraustyti ir taškas!

by daiva
2021 04 08
2
Vida ir Arūnas Sniečkai | A. ir J. Juškų muziejus nuotr.

Liko nedaug, labai nedaug iki to gražaus gegužės mėnesio, kai žydės obelys legendinėje per daugiau nei trisdešimt metų išpuoselėtoje Antano...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • v apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Rimgaudas apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
  • Gudrumėliai apie J. Gafurova. Laisvė ir demokratija klesti: Su P. Gražuliu šokę treneriai atleisti, sulaukia ir grasinimų 
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie K. Stoškus. Pandemija tebegąsdina… bet ką daryti, kai ima skaudėti istoriją?
  • Totis apie Č. Iškauskas. Su kuo „valgomas“ fašizmas?
Kitas straipsnis

Gedimino pilies bokšte buvo pagerbta Lietuvos vėliava

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai