Sekmadienio sakmė. Apė stebėtiną kiaušinį

Kad kitą kartą buvo diedelis ir bobutė, turėjo gaidelį ir vištelę. Vištelė padėjo kiaušinėlį, diedelis netyčioms sumušė ir pradė rėkti. Bobutė, dasižinojus apė priežastį, ir rėkė. Gaidelis, išgirdęs, ko rėkia diedelis ir bobutė, pradėjo šaukti. Vištelė, sugrįžus į lastą, rado kiaušinėlį sumuštą ir pradėjo šaukti. Durelės, išgirdusios, kad šie rėkia, jos pradėjo girgždėti.

Šąšlavynas klausė durelių:
– Ko girgžda?
Atsako:
– Vištelė padėjo kiaušinį ir susimušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia ir aš girgždu.

Išgirdęs šąšlavynas užsidegė. Atbėgo šarka, kuri buvo pripratusi kasti, rado bedegantį, klausė:
– Ko degi?
Atsako:
– Višta padė kiaušinį – susimušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys rėkia, višta šaukia, durelės girgžda ir aš užsidegiau.

Šarka išgirdus vuodegą užsidegė, nulėkė į aržuolą ir atsitūpė. Aržuolas klausė:
– Kudėl vuodega nudegus?
Atsakė:
– Višta padėjo kiaušinį ir sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega ir aš vuodegą nudegiau.

Aržuolas girdėdamas virto ant žemės ir sutrūko. Atbėga zuikis po aržuolu gilių pasirinkti – žiūri, kad aržuolas parvirtęs ant žemės ir sutrūkęs. Klausė:
– Kudėl parvirto?
Atsako:
– Višta padėjo kiaušinį ir sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega, šarka vuodegą nudegė ir aš parvirtau.

Zuikutis nubėgo pas upę skandytis ir rado atėjusią mergą vandenio su viedrais. Ir klausė:
– Kudėl, zuikuti, skandysiesi?
Atsako:
– Višta padėjo kiaušinį – sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega, šarka vuodegą nudegė, aržuolas parvirto ir aš skandysiuosi.

Merga išgirdus sumušė viedrus ir parėjus pasisakė gaspadinei, kad:
– Višta padėjo kiaušinį – sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega, šarka vuodegą nudegė, aržuolas parvirto, zuikis nusiskandino ir aš viedrus sumušiau.

Gaspadinė pradėjo tešlą drabstyt, nes minkė duoną. Tuo tarpu atėjo ūkinykas ir pradėjo bausti pačią, kad tešlą drabsto. Ši atsakė:
– Drabstytum ir tu. Matai, kas darosi: višta padėjo kiaušinį – sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega, šarka vuodegą nudegė, aržuolas parvirto, zuikis nusiskandino, merga viedrus sumušė, o aš tešlą drabstau.

Ūkinykas, tai girdėdamas, nuėjo į tvartą ir užmušė kumelę. O pamatęs bernas klausė:
– Kudėl tokią gerą kumelę užmušei?
Šis atsakė:
– Muštum ir tu: matai, kas buvo. Višta pade kiaušinį – sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega, šarka vuodegą nudegė, aržuolas parvirto, zuikis nusiskandino, merga viedrus sumušė, gaspadinė tešlą išdrabstė, aš kumelę užmušiau.

Tarnas girdėdamas nusirėdęs nuogas ir pradė po laukus bėgioti. Tuom kartu sutiko ponas, keliu važiuodamas, ir klausė:
– Kas per priežastis?
Sako:
– Ar nežinai, kas pasidarė? Višta padėjo kiaušinį – sumušė. Dabar diedas rėkia, boba rėkia, gaidys šaukia, višta šaukia, durelės girgžda, šąšlavynas dega, šarka vuodegą nudegė, aržuolas parvirto, zuikis nusiskandino, merga viedrus sumušė, gaspadinė tešlą išdrabstė, ūkinykas kumelę užmušė, o aš dabar bėgioju po laukus.

Ponas, matydamas, kad jie visi kvailiai ir kvailai darė dėl vieno kiaušinio, pagriebęs bizūną, pradėjo šutyt bernui ir parsivijo namon, o kad žinojo, jog paikas ir ūkinykas, ir ūkinykui davė, toliau ir gaspadinei, ir mergai, zuikiui negalėjo, nes buvo nusiskandinęs, toliau aržuolui ir šarkai, šąšlavyną užliejo, dureles sulaužė, vištai ir gaidžiui galvas nukirto, bobai ir diedui išpėrė nugaras ir visus į protą atvedė, atvedęs ir išvažiavo.

O šie, sako, visi gailėjosi kvailo pradėjimo.

Užrašė Juozas Kovas, Naujabučio k., Naumiesčio pav., apie 1898-1901 metus. [Lietuviškos pasakos yvairios. surinko Dr. J.Basanavičius. Chicago (Ill.), 1904.]

***

Gyvenimas nuolat primena kokia trapi Darna. Kad šis pasaulis palankus gyvybei ir sėkmingai rieda – tikras stebuklas! Vienas neatsakingas veiksmas ir Darna virsta – Durna, kuri priežastingumo ratilais kaip mat pasklinda ardydama Visatos Sodo Darną. Koks Ponas sustabdys velniavos plėtrą? Tebūnie Jo Valia.