Birželio 25–liepos 4 d. Kaune vykę Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ jaunimo mainai „Mind the Feed“ („Saugokis informacijos srauto“) subūrė 43 jaunus žmones iš Lietuvos, Latvijos, Kipro, Rumunijos ir Bulgarijos.
Asociacijos „Go Forward LT“ įgyvendinto projekto dalyviai gilino medijų ir informacinio raštingumo žinias, mokėsi atpažinti dezinformaciją, propagandą ir dirbtinio intelekto sukurtą turinį.
Skaitmeninėje erdvėje kasdien susiduriame su milžinišku informacijos srautu. Naujienos, socialinių tinklų įrašai, dirbtinio intelekto sukurtas turinys ir reklama veikia mūsų sprendimus bei požiūrį. Todėl, kintant kasdieniams įpročiams, gebėjimas kritiškai vertinti informaciją tampa viena svarbiausių XXI amžiaus kompetencijų.
Pagrindinis projekto tikslas buvo sukurti edukacinę ir patyriminę aplinką, kurioje jauni žmonės stiprintų medijų raštingumo gebėjimus, ugdytų kritinį mąstymą, geriau suprastų šiuolaikinę informacinę aplinką ir atsakingos komunikacijos reikšmę visuomenėje.
Jaunimo mainai buvo grindžiami neformaliojo ugdymo metodais – diskusijomis, simuliacijomis, kūrybinėmis užduotimis, komandiniu darbu ir refleksijomis. Pirmosiomis dienomis dalyviai susipažino su medijų raštingumo pagrindais, išsikėlė asmeninius mokymosi tikslus ir analizavo savo informacijos vartojimo įpročius.
Per praktines veiklas „Media Literacy Café“ („Medijų raštingumo kavinė“) ir „Digital Mirrors“ („Skaitmeniniai veidrodžiai“) dalyviai mokėsi vertinti informacijos patikimumą, atpažinti patikimus šaltinius ir kritiškai pažvelgti į savo elgesį skaitmeninėje erdvėje.
Daug dėmesio skirta dezinformacijai, melagienoms ir propagandai. Veiklose „News Detective“ („Naujienų detektyvas“), „Fake News Factory“ („Melagienų fabrikas“) ir kūrybinėse propagandos dirbtuvėse dalyviai analizavo tikrus pavyzdžius, mokėsi atskirti įvairias manipuliavimo formas ir praktiškai išbandė, kaip kuriamas klaidinantis turinys.
Jaunimas taip pat nagrinėjo socialinių tinklų algoritmų veikimą: kaip formuojami informacijos srautai, kodėl susidaro vadinamieji informaciniai burbulai ir kokią įtaką jie daro nuomonei bei sprendimams.
Ne mažiau aktualios buvo dirbtinio intelekto ir giliųjų klastočių (angl. deepfake) temos. Praktinių užsiėmimų metu dalyviai mokėsi atpažinti dirbtinai sukurtą turinį, taikė faktų tikrinimo būdus, o interaktyviame iššūkyje „Escape Misinformation“ („Pabėgimas nuo dezinformacijos“) sprendė realiais dezinformacijos pavyzdžiais paremtas užduotis.
Mainams artėjant prie pabaigos, jaunuoliai rengė asmeninius veiksmų planus, kaip atsakingiau vartoti informaciją ir įgytas žinias pritaikyti kasdieniame gyvenime.
Svarbi projekto dalis buvo susitikimai su ekspertais. Dalyviai klausėsi komunikacijos mokslų daktarės Patricijos Lenčiauskienės interaktyvių paskaitų „Tiesa informacijos sraute: medijų raštingumas ir jūsų atsakomybė informacijos amžiuje“ ir „Tikrovė teisiamųjų suole: dirbtinis intelektas, giliosios klastotės ir sintetinės žiniasklaidos revoliucija“. Jose nagrinėtas atsakingas informacijos vartojimas, dirbtinio intelekto galimybės ir sintetinės žiniasklaidos keliami iššūkiai.
Mainai neapsiribojo vien mokymusi. Dalyviai leidosi į pažintinę ekskursiją po Kauną su profesionalia gide, susipažino su miesto istorija ir kultūra, o per tarpkultūrinius vakarus pristatė savo šalių tradicijas bei papročius. Šios veiklos skatino tarpkultūrinį dialogą, pagarbą įvairovei ir tarptautinius ryšius. Rūpinantis dalyvių emocine gerove, jiems taip pat buvo sudaryta galimybė individualiai pasikonsultuoti su psichologe.
Projektas parodė, kad medijų raštingumas šiandien yra kur kas daugiau nei gebėjimas atskirti tiesą nuo melo. Tai kompetencija, padedanti atsakingai naudotis technologijomis, kritiškai vertinti informaciją, priimti argumentuotus sprendimus ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Iš mainų dalyviai išsivežė ne tik naujų žinių ir praktinių įgūdžių, bet ir daugiau pasitikėjimo savo gebėjimu sąmoningai veikti skaitmeninėje erdvėje bei būti atsakingais informacijos kūrėjais ir vartotojais.
Projektas finansuotas Europos Sąjungos programos „Erasmus+“ lėšomis.
