Prieš porą metų, 2011-ųjų rugsėjo pirmosiomis dienomis į Palangą susitikti su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi netikėtai atvyko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas. Atvyko „ginti“ Lietuvos lenkų nuo „baisaus“ Lietuvos švietimo įstatymo, pagal kurį buvo numatyta suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą, o Lietuvos istoriją ir geografiją bei patriotinio ugdymo pagrindus dėstyti lietuviškai.
Anot Lenkijos premjero ir jam talkinančių Lietuvos lenkų organizacijų, įstatymo nuostatos diskriminavo Lietuvos lenkus, pažeidė mokinių teises bei lygybės principus ir tapo lenkiškų mokyklų Lietuvoje pabaigos pradžia.
Tarsi ėriukas vilkui Lietuvos premjeras Andrius Kubilius bandė aiškinti Lenkijos kolegai, kad Lietuvoje yra geriausia lenkų švietimo padėtis pasaulyje už Lenkijos ribų, čia veikia beveik šimtas lenkiškų mokyklų, pusšimtis vaikų darželių, vienintelis pasaulyje lenkų universitetas. Šie argumentai Lenkijos premjero niekaip nepaveikė. Jis liko prie Lietuvos lenkų įteigtos nuomonės apie lenkų švietimo pragarą Lietuvoje.
Premjerai nusprendė sudaryti dvišalę švietimo ekspertų grupę, kuri turėjo apsvarstyti aktualius abiejų šalių tautinių mažumų švietimo klausimus. Deja, po tris mėnesius trukusių susitikimų ekspertų nuomonės liko tokios skirtingos, kad nebuvo net priimtas bendras dokumentas, tik šalių atskirieji komunikatai. Lietuvos dokumente buvo faktai, skaičiai, tarpusavio padėties palyginimas, motyvuoti pasiūlymai, Lenkijos – tik pigi propaganda, nesėkmingai siekianti įrodyti, kad Lietuvos švietimo įstatymas diskriminuoja lenkų mažumą ir todėl jį reikia keisti.
Tą pačią atvykimo dieną Lenkijos premjeras atskrido iš Palangos į Vilnių ir Šv. Teresės bažnyčioje susitiko su Lietuvos lenkų visuomenės atstovais. Čia Lenkijos premjeras nusprendė Lietuvos ir Lenkijos santykių įvertinimui uždėti svarų politinį antspaudą. Štai garsioji D.Tusko citata: „Lietuvos ir Lenkijos santykiai priklausys nuo to, kokia bus Lietuvos lenkų mažumos padėtis”. Sunku pasakyti, ar ši frazė D.Tuskui išsprūdo tik pasijautus „tarp savų“, ar tai buvo sąmoningai išdėstyta abiejų šalių santykių perspektyva.
Liūdniausia, kad Lenkijos premjeras nebuvo originalus. Jau nuo 1939-ųjų pradžios Vokietijos propaganda pradėjo kaltinti Lenkiją vokiečių mažumos persekiojimu, o rugsėjo 1 d. Hitleris šiuo faktu pagrindė ir karinę agresiją prieš Lenkiją. Beje, tas pats argumentas tiko ir Čekijos užėmimui 1938 metais.
Šoktelėkime į 2013-uosius. Šių metų pradžioje Rusijoje veikiančio NVS šalių instituto Baltijos šalių (jos irgi priklauso NVS šalims?) skyriaus vedėjas Michailas Aleksandrovas aiškino, kad jeigu Latvijoje prasidėtų susidūrimai tarpnacionaliniu pagrindu, tai Rusija nestovėtų nuošaly ir įsikištų: „kokia forma – tai jau kitas klausimas. Teoriškai yra įvairūs variantai, tarp jų taikdariškų pajėgų įvedimas į susidūrimų zonas. Juk įvedė turkai panašioje situacijoje kariuomenę į šiaurinį Kiprą. Kodėl mums negalima?“ Palikime šias haliucinacijas be komentaro.
Nepraėjus nė metams nuo A. Kubiliaus ir D. Tusko susitikimo, Lietuvos tautinių mažumų švietime įvyko reikšminga permaina: Švietimo ir mokslo ministro 2012 gegužės 9 įsakymu vienodas lietuvių kalbos egzamino vertinimas atidėtas net aštuoneriems metams iki 2019 metų. To visą laiką troško LLRA. Tiek metų lietuvių ir lenkų moksleiviai už tas pačias žinias bus vertinami skirtingai.
2012 rugpjūčio 28 patvirtintoje LLRA programoje teigiama, kad reikia „išsaugoti gerai veikiančią švietimo sistemą“. Sulaukę tokio Lietuvos lenkų švietimo pripažinimo, galbūt galėtume nusiraminti ir su tam tikru optimizmu pažvelgti į tarpnacionalinių, taip pat ir tarpvalstybinių Lietuvos ir Lenkijos santykių perspektyvą? Tuo labiau, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis šį pavasarį užsiminė, kad lenkų mažumos problemų sprendimas leistų lengviau spręsti ir dvišalius energetikos ir transporto projektus.
Ir iš tikrųjų, apie „baisią“ Lietuvos lenkų švietimo padėtį iš Lenkijos vadovų ir netgi spaudos puslapių pastaruoju metu beveik nesigirdėjo. Galėtume sakyti: ačiū Dievui, nors švietimas jau neužkliūna. Deja, džiaugsmas pasirodė per ankstyvas. Patys Lietuvos lenkai netikėtai vėl pradėjo aktyvią kampaniją prieš esamą mažumų švietimo padėtį, t.y. prieš „gerai veikiančią švietimo sistemą“.
Atsiminus Lenkijos valdžios, taip pat ir dabartinio Lenkijos ambasadoriaus poziciją, kad Lietuvos lenkų skundai rodys blogą jų padėtį ir tai darys įtaką ne tik politiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams, bet palies ir dvišalius ekonomikos projektus, dėl kylančios naujos Lietuvos lenkų nepasitenkinimo bangos darosi visai baugu.
Išvadą apie kylantį, o tiksliau naujai atgaivinamą konfliktą padariau šią vasarą paklausęs keletą Lietuvos lenkų radijo „Znad Wilii“ laidų. Pokalbio su Vilniaus A. Mickevičiaus gimnazijos direktoriumi Česlavu Davidovičiumi ir Jono Pauliaus gimnazijos direktoriumi Adamu Blaškevičiumi metu išgirdau nemažai nepasitenkinimo gaidų, nepaisant, rodos, visai sureguliuotos padėties.
Pripažinę, kad lietuvių kalba yra reikalinga visur ir jos išmokymo lygis yra silpnas, lenkų mokyklų direktoriai yra prieš egzamino suvienodinimą ir mano, kad tai yra tik politinis gestas. Puikus valstybinės kalbos mokėjimas, pasirodo, yra tik politika (gerai, kad nepasakė – nacionalistinė!), o ne gyvenimo Lietuvos žemėje būtinybė! Suprantama, kad tokia gyvenimo nuostata, matyt, yra grūdama ir mokiniams, siunčiant juos į mitingus prieš lietuvių kalbą.
Vis dėlto, žymiai didesnę nuostabą sukėlė Lietuvos švietimo viceministrės Editos Tamošiūnaitės pasisakymas tame pačiame radijuje. Simptomatiškas jau pats jos minčių įvardijimas radijo stoties internete: „Toliau kovosime!“. Iš pasisakymo aiškėja, kad viceministrė kovos ne už Lietuvos įstatymų įgyvendinimą, kitaip tariant – Lietuvos gerovę, bet prieš Lietuvos įstatymus ir jos gerovę!
„Kovosime už savo teises“, pareiškė viceministrė. Pasirodo, kad teismo sprendimu padidinus lietuvių kalbos egzamino rašinio tautinių mažumų mokyklose minimalią apimtį nuo 400 iki 500 žodžių, leidžiamų klaidų skaičius nepadidėjo, todėl viceministrė artimiausiu metu stos į kovą už klaidų skaičiaus padidinimą.
Kitas jau žymiai rimtesnis uždavinys: kovoti už 2011 metais priimto Švietimo įstatymo panaikinimą ir grįžimą prie ankstesnio įstatymo, o jei tiksliau – už vienodo egzamino, beje, planuojamo tik 2019 metais panaikinimą. Viceministrės nuomone, net jeigu ir bus visiškai vienodas lietuvių kalbos pamokų skaičius nuo pat pirmos klasės, lietuvių kalbos per 12 metų neįmanoma išmokyti, nes atėję į mokyklą pirmos klasės mokiniai dar gerai nemoka ir savo gimtosios kalbos, o lietuvių kalbos gali būti ir visai negirdėję. Todėl abitūros egzamine vis tiek turės būti nuolaidos.
Viceministrė su nostalgija prisiminė, kad 23 nepriklausomybės metus veikęs senasis švietimo įstatymas, numatęs atskirus lietuvių kalbos egzaminus lietuviams ir nelietuviams (taip buvo ir sovietmečiu), puikiai veikė – lenkai, rusai išmokdavo kalbėti ir rašyti lietuviškai. Jos nuomone, lietuvių kalbos pamokų skaičiaus padidinimas galėtų būti tik kitų dalykų, pvz., chemijos ar biologijos sąskaita, todėl taip daryti (t.y. didinti lietuvių kalbos pamokų skaičių) negalima.
Aukštųjų mokyklų rektoriai, pasisakantys už vienodą egzaminą, viceministrės nuomone, turi slaptą planą: eliminuoti tautinių mažumų atstovus iš aukštojo mokslo studijų. Suprask, jeigu jie laikys vienodą ir vienodo vertinimo egzaminą, tai gaus prastesnius pažymius ir tuomet jiems bus apribota galimybė patekti į valstybės finansuojamas vietas. Todėl viceministrė ir nesutinka su vienodo egzamino įvedimu, vadinasi, nesutinka vykdyti galiojančio Švietimo įstatymo ir kitų teisės aktų. Nieko sau viceministrė!
E. Tamošiūnaitė drąsiai vadina teismą, nesutikusį su žodžių skaičiaus sumažinimu mažumų mokyklų lietuvių kalbos egzamine, šališku. Taigi viceministrė tikrai pasirengusi atkakliai kovai, jei kaunasi dėl kiekvieno papildomo žodžio abitūros rašinyje. Beje, dauguma lenkų abiturientų gerokai viršijo tą 400 žodžių normą, todėl viceministrės kovos azartas, švelniai tariant, nesuprantamas.
E. Tamošiūnaitė aiškina, kad dėl to (t.y. vienodo egzamino) ji ketina kreiptis į Strasbūrą, į žmogaus teisių gynimo organizacijas ir ten skųsti Lietuvą. Nieko sau Vyriausybė, kurios nariai skundžia savo Vyriausybę Europos teismams! Europoje vyriausybės vykdo suderintą vyriausybės politiką, o jei kas su ja nesutinka – atsistatydina. Bet tai Europoje, o Lietuvoje greičiau atsistatydins ar bus priverstas atsistatydinti ministras, o ne Lenkų rinkimų akcijos deleguota viceministrė.
Žodžiu, vėl garsėsime. Jau esame pagarsėję viena teisėja, paskutiniais žodžiais plūdusią Lietuvos teismus ir jų teisėjus, o dabar ši tautos išrinktoji dar spjovė ir į ją išrinkusią tautą ir gėdingai pabėgo iš gimtosios šalies. Dabar eilė viceministrei, kuri paduos savo Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą. Įdomi šalis ta 2013-ųjų Lietuva…
Lenkija yra JAV strateginis įrankis, ruošiamas Rusijos skaldymui, iš čia, manau, savo galias semia Lenkijoje subujojęs valstybinis fašizmas, panašiai toks, koks šioje šalyje buvo 1938 metais, kai Lenkija su Hitlerine Vokietija draskė Čekoslovakiją. Čia, matyt, slypi ir priežastis, kodėl LLRA, ėjusi į rinkimus kaip koalicija su rusais, neteisėtai buvo kooptuota į Lietuvos Seimą, nesurinkusi reikiamo balsų skaičiaus, iš čia ir neteisėtai vyriausybėje dirbančios
lenkų organizacijos antivalstybiniai išpuoliai.
Antanai, sakyk tiesiai šviesiai lenkus į valdžią prastūmė triušiai Butkevičius jie sudarė koalicija su Lietuvos gagauzais, lyvis
Pirmas dalykas, JAV niekada nesirengė ir šiandien nesirengia Rusijos skaldyti, atvirkščiai – JAV, pati būdama didelė, buvo ir yra suintersuota Rusijos kaip didelės valstybės egzistavimu.
Antra, Lenkija, būdama Stalino sulipdyta iš Prūsijos žemių – tikėtina, kad ne be atitinkamų slaptų įsipareigojimų Maskvai, – negali būti laikoma patikima ir dėl šios priežasties nėra tinkama būti “strateginiu įrankiu” apskritai, o juo labiau JAV.
Be to, apskritai, Lenkija strategiškai JAV reikalinga, kaip šuniui penkta koja.
Taigi, Antanai, matyt, prolenkistas esi, kad tokius primityvius “lenkizmo” strategavimus Lietuvai puti, -“Lenkijoje subujojęs valstybinis fašizmas” visiškai nesietinas su JAV valstybės strateginėmis pozicijomis regione.
O tu kam slaptai įsipareigojai, kad tokį š…ą mali?
Na taip, o kaip buvo Lietuvoje nuo 1928 iki 1989 metų? Politikos istorija:
LR Konstitucija(1928 m.): „74. Tautinės piliečių mažumos, kurios sudaro žymią piliečių dalį, turi teisės įstatymų ribose autonomiškai tvarkyti savo tautinės kultūros reikalus — liaudies švietimą, labdarybę, savitarpinę pagalbą — ir šiems reikalams vesti nurodyta įstatyme tvarka rinkti atstovaujamus organus.“ 106. Ši konstitucija veikia nuo jos paskelbimo dienos, bet ji tikrinama ne vėliau kaip per dešimtį metų, tautos atsiklausimo keliu. A. SMETONA Respublikos Prezidentas ……
LR Konstitucija (1938 m.): „7 straipsnis. Valstybinė kalba — lietuvių kalba. Įstatymu nustatoma, kuriuose Lietuvos kraštuose ir kuriose viešosiose įstaigose, be lietuvių kalbos, gali būti vartojamos ir kitos kalbos.“; „127 straipsnis. Atskiriems Lietuvos kraštams gali būti suteikta teisė autonomiškai tvarkyti tam tikrus vietos dalykus. Autonomijos teisė suteikiama ir autonomiško vietos dalykų tvarkymo ribos bei sąlygos nustatomos krašto autonomijos statutu, kuris nustatomas įstatymu.“ ; „156 straipsnis. Veikusieji ligi šios Konstitucijos įsigaliojimo įstatymai, kurie šiai Konstitucijai neprieštarauja ir nebus pakeisti ar panaikinti šios Konstitucijos tvarka, palieka galioje.“ A. Smetona Respublikos Prezidentas….
LTSR Konstitucija(1976 m.): „34 straipsnis. Įvairių rasių ir tautybių Lietuvos TSR piliečiai turi lygias teises.
Šių teisių įgyvendinimą užtikrina visų TSRS nacijų ir tautybių visapusiško vystymo ir suartėjimo politika, piliečių auklėjimas tarybinio patriotizmo ir socialistinio internacionalizmo dvasia, galimybė vartoti gimtąją kalbą ir kitų TSRS tautų kalbas.
Bet koks tiesioginis ar netiesioginis piliečių teisių apribojimas, tiesioginių ar netiesioginių pranašumų pagal rasinius ar nacionalinius požymius nustatymas, kaip ir visokia rasinio arba nacionalinio išimtinumo, nesantaikos arba niekinimo propaganda — baudžiama pagal įstatymą.“;
„43 straipsnis. Lietuvos TSR piliečiai turi teisę į mokslą. Šią teisę užtikrina tai, kad visų rūšių mokslas yra nemokamas, kad įgyvendinamas visuotinis privalomas jaunimo vidurinis mokslas, plačiai vystomas profesinis techninis, specialusis vidurinis ir aukštasis mokslas, siejant mokymą su gyvenimu, su gamyba; neakivaizdinio ir vakarinio mokslo plėtojimas; valstybinių stipendijų ir lengvatų teikimas moksleiviams bei studentams; nemokamas aprūpinimas mokykliniais vadovėliais; galimybė mokytis mokykloje gimtąja kalba; sąlygų savišvietai sudarymas.“; „157 straipsnis. Teisminis procesas Lietuvos TSR vyksta lietuvių kalba arba tos vietovės gyventojų daugumos kalba. Byloje dalyvaujantiems asmenims, nemokantiems kalbos, kuria vyksta teisminis procesas, užtikrinama teisė visapusiškai susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti teisminiuose veiksmuose per vertėją ir teisė kalbėti teisme gimtąja kalba.“ Priimta devintojo šaukimo
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos neeilinėje devintojoje sesijoje
1978 m. balandžio 20 d. … ?? Tiesiog Siūlau pagalvoti…..
Apgail4tinas nuolankumas. Lietuvos Vyriausyb4
Sveiks, Pensininke! O kaip tau toks ….. : „Žodžiu, vėl garsėsime. Jau esame pagarsėję viena teisėja, paskutiniais žodžiais plūdusią Lietuvos teismus ir jų teisėjus, o dabar ši tautos išrinktoji dar spjovė ir į ją išrinkusią tautą ir gėdingai pabėgo iš gimtosios šalies. Dabar eilė viceministrei, kuri paduos savo Vyriausybę į Europos Žmogaus teisių teismą. Įdomi šalis ta 2013-ųjų Lietuva…“?
Šių dienų konfliktas tarp Ispanijos ir Anglijos dėl Gibraaltaro, dviejų NATO valstybių, primena, kad “reikia tikėti
Alachu(NATO), bet kupranugarį(Lenkiją) rišti”. Kiaulė, pasak apaštalo Petro, nors ir išprausta, būtinai purve išsivolios, taip ir su tuo lenkišku ponu, prieš kurį mums siūlo klauptis.
– Jūs šnekate apie neonacizmą, o tuo pat metu kalbate apie tautinės mažumos atstovą? Nėra prieštaravimo?
– Na ir kas? O šitie 1938 metų vokiečiai, kurie nacių partijai priklausė? Arba Sudetų krašto vokiečiai? Nacis yra nacis – ar jis daugumoje, ar mažumoje. V. Tomaševskio vertybės yra jau seniai į rasizmą pretenduojančios, tai ir k o čia? Vadinkime daiktus tikraisiais vardais.
http://www.balsas.lt/naujiena/747715/apzvalgininkas-v-tomasevskis-panaseja-i-neonaci
3 straipsnis. Niekas negali varzyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausanciu suvereniu galiu.
Tauta ir kiekvienas pilietis turi teise priesintis bet kam, kas prievarta kesinasi i Lietuvos valstybes nepriklausomybe, teritorijos vientisuma, konstitucine santvarka.
Alvydas Butkus:
,,V. Tomaševskio vertybės yra jau seniai į rasizmą pretenduojančios…” – RASIZMĄ PRETENDUOJANČIOS
Baisu būtų, jei gydytojas nenusiplovęs rankų pjautų Alvydo Butkaus pilvuką, bet dar baisiau, kai tokis KALBININKAS teršia kalbą. Galima pagalvoti, kad jo minčių neįmanoma išreikšti lietuvių kalba.
,,V. Tomaševskio vertybės yra jau seniai siekiančios daryti tautų nelygiavertiškumo įspūdį…”
Mielasis Kembly, kur tu radai toje ištraukoje bent vieną mano žodį? 🙂
Mielas, Alvydai,
Visi žodžiai nei tavo, nei mano – mūsų, lietuvių.
Rašai ištraukas kaip savo mintis, o tavo raštuose, kiek esu skaitęs, ypatingai daug svetimžodžių buvo. Tad neašarok, ‘kalbininke’, kad nepelnytai ‘kembliu’ šniaukštelėjau. Ar matei nors vieną matematiką, kuris sumaišytų dešintainius, dvejetainius ir romėniškus skaičių ženklus skaičiuodamas? Jie ir daugelio kitų sričių mokslininkai gerbia save, o tokie ‘filologiniai lingvistai’ savigarbos neturi. Kur ‘tarybmečiu’ pradanginote dviskaitą iš lietuvių kalbos? Lietuvių kalbą artinote prie rusų?
Lapinskeli, nepainiok cia Venskienės! Venskienė kritikavo ne teismus apskritai, bet nesąmoningus teismo sprendimus. Venskiene kovojo dėl tiesos išsiaiškinimo, o E.Tamošiūnaitė kovoja prieš Lietuvą ir Lietuvos įstatymus, tai visiškai skirtingi dalykai.
Be neblogų minčių kam teksto gale reikėjo paskiesti kažkokią propagandą ne į temą
Straipsnis yra propagandinis: „tuščias“ ir melagingas. Aš nesuprantu, kam reikalingas tas ginčas tarp komentatorių? Vienas sakinys parodo autoriaus idiotizmą: „Iš pasisakymo aiškėja, kad viceministrė kovos ne už Lietuvos įstatymų įgyvendinimą, kitaip tariant – Lietuvos gerovę, bet prieš Lietuvos įstatymus ir jos gerovę!“(??) Ką bendro turi gerovė ir įstatymai? Ar LR Konstitucinis Teismas irgi kovoja prieš gerovę? Net LR Konstitucija irgi prieš gerovę: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“?
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma" tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis
Dėl klaidinančio termino „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“
(turi būti TAUTINĖ BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ):
1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišių diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
4.Kodėl Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos.
6.Būtina įpareigoti LR Seimą ir Vyriausybę sustabdyti 1994 m. balandžio 26 d. pasirašytą sutartį, kuri prieštarauja minėtai 1995 m. vasario 1 d. tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai, ir pasirašyti naują, PAKOREGUOTĄ sutartį.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis