Ketvirtadienis, 26 gegužės, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Lapinskas. Išeitis: kalbėtis su Lenkijos visuomene

www.alkas.lt
2011 05 06 13:09
3

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt

Anatolijus Lapinskas© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Anatolijus Lapinskas

Rytų Europos studijų centro parengtoje apžvalgoje „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė“ arčiausiai dabarties problemų yra trečioji dalis „Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių turinys – darbotvarkės perkonstravimas?“.

Žodis „perkonstravimas“, matyt, pasigautas iš angliško „reset“, o gal rusiško „perezagruzka“, pagarsėjusio per vieną Amerikos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Tame susitikime, jei kas atsimena, buvo nemažai abipusių šypsenų ir šiltų žodžių. Būtent abipusių. Todėl ir mūsų abiejų istoriškai ir geografiškai labai artimų šalių santykių perkonstravimas irgi turėtų būti tik abipusis procesas. Vienpusė proceso eiga tokiam perkonstruotam mūsų santykių statiniui, deja, stabilumo nesuteiktų.

Norint pasiekti abipusio mūsų šalių pasitikėjimo, kitaip tariant – tikėjimo kaimynų šalies žodžiais ir darbais, būtina žymiai intensyviau skleisti teisingą informaciją apie kiekvienoje šalyje veikiančius įstatymus, realų, o ne tendencingai iškreiptą politinį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį šalies gyvenimą. Aišku, kad turiu mintyje, pirmiausia, lietuviškosios informacijos iš Lietuvos į Lenkiją kryptį. Karti patirtis rodo, kad tokios informacijos trūkumas arba akivaizdus jos iškraipymas gimdo ir matyt gimdys nesusipratimus, įtarimus, o kartais ir konfliktus, ačiū Dievui, kol kas taikius…

Ką siūlo apžvalga, skatinant abipusį pasitikėjimą? Ji siūlo kiek kitokius vektorius: „Būtina stiprinti Lietuvos komunikaciją dviejomis kryptimis – orientuotą į išorę (diplomatinį korpusą, euroatlantines struktūras ir ypač nepriklausomus tarptautinius ekspertus/analitikus) bei į Lietuvos lenkų bendruomenę – akcentuojant pozityvias permainas bei pateikiant paraleles su Lenkijos diasporos pavyzdžiais kitose valstybėse. Faktinę informaciją bei statistiką būtų galima perduoti Europos bei JAV tyrimų centrams“.

Norėčiau pabrėžti, kad komunikacija Lietuvos lenkų bendruomenės kryptimi iš pirmo žvilgsnio atrodytų lengviausias uždavinys: ji čia pat, ne už sienų, beveik nėra kalbos barjero, dauguma Lietuvos lenkų juk moka skaityti lietuviškai. Deja, paradoksas: iš esmės nėra su kuo kalbėtis.

Politinė Lietuvos lenkų organizacija „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ savo programoje nenutolsta nuo demokratinių nuostatų, bet realiame gyvenime veikia kaip… anų laikų komunistų partija kurioje nors „buržuazinėje“ šalyje. Tokiose partijose nebūdavo jokių vidinių diskusijų, jokių abejonių lyderio teisumu, draudžiami kontaktai su šalies valdžia, tačiau nuolat garsiai šaukiama apie buržuazijos engiamus ir diskriminuojamus darbo žmones, rengiami mitingai ir demonstracijos jiems apginti.

Ar nepanaši tapo ir Lenkų rinkimų akcija, tik vietoje buržuazijos ji mini Lietuvos valdžią, o vietoje engiamų darbo žmonių – Lietuvos lenkų mažumą. Aiškinti šiai mažumai apie pozityvias permainas ar pateikti paraleles su Lenkijos diaspora kitose valstybėse yra visiškai neperspektyvu, nes tokios „priešiškos“ propagandos, tarsi anais laikais „Amerikos balso“, eiliniams lenkų partijos nariams, ko gero, tiesiog uždrausta klausytis. Be to, gausi Lietuvos lenkų žiniasklaida yra visiškai Lenkų rinkimų akcijos rankose, todėl komunikacija su paprastais Lietuvos lenkų žmonėmis, pripažinkime, tiesiog nevyksta.

Kita apžvalgos siūloma kryptis: diplomatinis korpusas, euroatlantinės struktūros, nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, galima dar būtų pridėti – Vakarų intelektualai, deja, irgi yra mažai kuo gali padėti. Priminsiu, kad tarptautinės organizacijos jokių priekaištų Lietuvai dėl tautinių mažumų padėties neturi. Dar 1997 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė Rekomendaciją Nr. 1339 dėl Lietuvos, kurioje pažymėjo, kad „įvairios administravimo reformos vykdomos pagal Europos Tarybos programas, teisė vartoti tautinių mažumų kalbas yra juridiškai apsaugota pagal Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartijos principus; mažumų klausimai sprendžiami laikantis abipusio kompromiso“.

Asamblėja tuomet pasveikino Lietuvą, įtvirtinusią teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Taigi nėra jokio pagrindo diplomatiniam korpusui ar tarptautiniams ekspertams teikti kokią nors papildomą informaciją. Tuo labiau, kad Lietuva 2000 m. besąlygiškai (Lenkija su papildomomis sąlygomis) ratifikavo Europos tautinių mažumų apsaugos rėminę konvenciją, dėl kurios vykdymo pretenzijų iš Europos institucijų taip pat nesigirdi.

Kita vertus, tenka pripažinti, kad palankūs Europos institucijų vertinimai arba, pvz., pasaulio lenkų mokytojų suvažiavimo pripažinimas Lietuvą esant geriausiu lenkų švietimo kraštu už Lenkijos ribų, taip pat pasaulio intelektualų pareiškimai (pvz., „The Economist“ apžvalgininko Edvardo Lukaso (Edward Lucas) teigiama nuomonė dėl naujojo Lietuvos švietimo įstatymo), deja, dabartinės Lenkijos politikos, o dar labiau Lietuvos lenkų politinės pozicijos nė kiek nepakeitė.

Dar vieną apžvalgos siūlymą, šįkart nukreiptą į aktyvesnius kontaktus su Lenkijos valdžios struktūromis: „būtina skatinti pozityvią retoriką prezidentų lygmeniu“, „aukštesnio lygio koordinacija galėtų vykti ministrų pirmininkų lygiu“ vis dėlto vertinčiau skeptiškai. Juk netgi apžvalga rašo, kad kontaktuoti reikėtų „išvengiant tam tikrų problemų sureikšminimų ar net informacijos iškraipymų Lenkijos užsienio reikalų ministerijos lygiu“. Nereikėtų manyti, kad Lenkijos prezidentas ar premjeras vyktų į susitikimą su Lietuvos kolegomis negavęs iškraipytos informacijos iš Lenkijos URM. Pagaliau, net jeigu toji informacija nebūtų klaidinga, pvz., apie Lietuvos lenkų švietimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos, ją galima sėkmingai praleisti pro ausis ir vėl trimituoti apie Lietuvos lenkų tragediją.

Būtent taip visai neseniai kalbėjo Lenkijos Vyriausybės atstovas Pavelas Grašas (Paweł Graś). Priverstas paminėti, kad Lietuvos vyriausybė padidino finansavimą lenkiškoms mokykloms („užmiršęs“ paminėti, kad tiek jų nėra niekur pasaulyje) ir kad Vilniuje atsirado Balstogės universiteto filialas, jis tuojau tą faktą „nukirto“: „Na, labai gerai, deja, paėmus visą balansą, nėra gerai“. Taip pat pridėjo, kad „ministras Sikorskis daro viską, kad santykiai su Lietuva būtų normalūs ir atviri“. Tačiau apžvalga juk piešia visai kitokį Lenkijos užsienio reikalų ministro portretą, kaip vieną pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių atšalimo kaltininkų. Taigi, lenkams Sikorskis yra puikus ministras, lietuviams – atvirkščiai.

Ar yra dar kokia nors terpė, kurioje Lietuvos pastangos pasauliui perduoti teisingą informaciją apie savo tautinių mažumų padėtį susilauktų bent kokio nors pozityvaus rezonanso? Manyčiau, kad paskutinė viltis yra Lenkijos visuomenė, nes jos lietuviškos tikrovės vaizdas praktiškai nepasiekia. Lenkijos žiniasklaidoje, turiu mintyje svarbiausius šalies laikraščius, spausdinami straipsniai iš esmės nesiskiria nuo įprastinio žinių apie Lietuvą srauto, dominuoja diskriminuojamų Lietuvos lenkų ir Lenkijos pasipiktinimo tokia padėtimi temos. Lietuvos atstovai – valdžios pareigūnai, visuomenės veikėjai, žurnalistai turėtų operatyviai atsakyti į tokias insinuacijas.

Manyčiau, kad tokie atsakomieji straipsniai, įtikinamai paneigiantys Lenkijos žiniasklaidoje spausdinamą dezinformaciją, galbūt priverstų keistis ne tik kaimynų valstybės žiniasklaidą, bet ir visą jos politiką mūsų krašto atžvilgiu.

Galiu pateikti pavyzdį, kaip įsivaizduočiau tokį atsakymą, pvz., į visai neseniai (2011 04 27) Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintą žymaus Lenkijos politiko, buvusio premjero Jaroslavo Kačynskio (Jaroslawo Kaczynskio) straipsnį „Baltiškasis Tusko Waterloo“ („Bałtyckie Waterloo Tuska“):

„Gerbiamas pone redaktoriau Pawelai Lisicki, su didele nuostaba perskaičiau 2011 m. balandžio 27 d. dienraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintą Jaroslawo Kaczynskio straipsnį „Bałtyckie Waterloo Tuska“. Jame rašoma, kad naujasis Lietuvos švietimo įstatymas sudavė „skaudų kirtį lenkų švietimui šiame krašte“… tai stipriausias smūgis lenkams per keliasdešimt metų… net sovietų okupacijos laikais švietimo nuostatos buvo lenkams palankesnės nei dabar… švietimo įstatymo reikalas tai gerų lenkų ir lietuvių santykių griovimo viršūnė“.

Visos tekste minimos nelaimės – tai tik gerbiamo politiko fantazija, nieko bendro neturinčios su realybe. Lietuvių kalbos mokymo sustiprinimas ir baigiamojo egzamino sulyginimas su visų šalies mokyklų reikalavimais – tai ilgai lauktas ir nepaprastai reikalingas Lietuvos lenkų bendruomenei žingsnis, prilyginantis valstybinės kalbos mokymą Lietuvos tautinių mažumų mokyklose prie visame pasaulyje, taip pat ir Lenkijoje, įprastos tvarkos. Valstybinės kalbos susilpnintas mokymas, kaip kad buvo iki šiol, kasė duobę ne tik Lietuvos lenkų jaunimo karjeros kelyje, bet ir diskreditavo lenkų švietimą, suteikdamas jam antrarūšio reikšmę.

Pavyzdžiui, Baltarusijos Gardino lenkų mokyklos direktorė Danuta Surmač (Danuta Surmacz), sužinojusi apie susilpnintą valstybinės kalbos mokymą Lietuvos lenkų mokyklose, pasakė, kad panaši padėtis Baltarusijos lenkų mokyklose turėtų katastrofiškų pasekmių – niekas neitų į tokias mokyklas. Vienintelėje Čekijos lenkų vidurinėje mokykloje lenkų kalbos abitūros egzaminas taip pat niekuo nesiskiria nuo kitų šios šalies mokyklų. Jei sektume J.Kaczynskio aiškinimu, antros užsienio kalbos įvedimą Lietuvos mokyklose, tarp jų ir lenkiškose, taip pat galima būtų vadinti smūgiu lenkiškam švietimui, nes per šias pamokas taip pat yra daugiau kalbama ne lenkiškai.

Visiškai įžeidus yra J.Kačynskio tvirtinimas, kad sovietmečiu lenkams buvo geriau. Negi aklinai uždaryta Lietuvos Lenkijos siena buvo toks gėris? O kai dėl geresnio anuometinio lenkų švietimo su sovietinėmis doktrinomis, visą ugdymo procesą sukant kuo geresnio rusų kalbos mokėjimo link, tai panašios švietimo nuostatos juk buvo ir liaudies Lenkijoje, negi tuomet čia irgi buvo geresnis gyvenimas nei dabar?

Lietuvių ir lenkų santykiai turi unikalų istorinį pagrindą ir jų puoselėjimas vieningoje Europoje turėtų tapti vienu iš abiejų šalių užsienio politikos prioritetų. Būtų ypač gerai, jeigu kalbėdami apie Lietuvą, Lenkijos politikai, visuomenės veikėjai, žurnalistai remtųsi objektyvia realybe, o ne priešiškų mūsų šalių ir tautų sugyvenimui jėgų inspiruota dezinformacija ir prasimanymais.

Pagarbiai, …“

Štai toks mielas laiškelis galėtų būti nusiųstas „Rzeczpospolitos“ redaktoriui. Ar jis būtų išspausdintas, ar jis turėtų kokią nors įtaką Lenkijos žiniasklaidos straipsnių apie Lietuvą tonacijai, pagaliau kaimynų valstybės politikai – tai jau kitas klausimas. Tačiau jeigu tokie laiškai atsidurtų ant redaktoriaus stalo po kiekvieno lenkų žiniasklaidos akibrokšto, galbūt kada nors mūsų tiesioginiuose ar netiesioginiuose susitikimuose atsirastų ir abipusės šypsenos, ir šilti žodžiai. Kokie tai būtų puikūs laikai!

Ši kalba buvo skaityta Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai“.


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. suomis says:
    11 m. ago

    Su visa pagarba autoriui galiu pasakyti, kad straipsnio gale, toje vietoje, kad reikia nusiūsti laiškelį “Rzeczpospolitos” redaktoriui, yra visiška nesamonė. Lenkų žiniąsklaida, pagal nesenai paskelbtą laisvės indeksą stovi žemesnėje vietoje nei Lietuvos. Ten dar yra įprasta redaktorių cenzūra, pasireiškianti straipsnių kupiuravimu be autoriaus žinios. Supratimas apie laisvą spaudą, ten yra žemesniam lygmeny. Apie tai rašo Rytas Staselis savo bloge. http://ryst1966.livejournal.com/120949.html

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    11 m. ago

    Gerbiamas Anatolijau, ar tikrai išsiuntėte savo straipsnį-laišką-atsakymą Žečpospolitos redaktoriui, ar tik repetuojate atsakymus?

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    9 m. ago

    Gineso rekordas – lietuviai savižudžiai:

    Lietuvos lenkų bendruomenė – jokia tautinė mažuma. Gerbiamieji, Tarptautinė teisė tautines grupes, turinčiais išorinę valstybę( pvz. lenkai -Lenkiją), nevadina “mažumomis”. Lietuvoje yra karaimų, totorių tautinės mažumos, rusų, žydų, lenkų tautinės bendruomenės. Jeigu Lietuvoje būtų lenkų tautinė mažuma, Kremlius būtų įkūręs” Šalčininkų respubliką”, kurią Rusija okupuotų ( Abchazijos pavyzdys Gruzijoje). Gerbiamieji, naiviai vartodamas terminą “tautinė mažuma”, darote meškos paslaugą Lietuvai…Kada lietuviai bus atsargesni? Chamiškam „tuteišų“ lenkinimui – STOP. Gineso rekordas – lenkų bendruomenė Lietuvoje turi 120 lenkiškų mokyklų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, pvz. JAV nėra nei vienos tokios lenkiškos mokyklos, Rusijoje – tik 9 lenkiškos mokyklos išlaikomos iš valstybės biudžeto. Tuteišų lenkinimas – lietuvių savižudybė,o tai prieštarauja Dievo valiai. Lietuvoje – 3,Lenkijoje – 40,Rusijoje -150, USA – 300 milijonų gyventojų… Lenkai nevardina savęs „tautine mažuma“ jokioje kitoje šalyje, išskyrus Lietuvą. Kodėl lenkai yra chamai tik Lietuvoje? Todėl, kad negauna tinkamo atsako..

    Balandžio 28 d.,14 val.,Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyks mitingas dėl pasipriešinimo LLRA antivalstybinei politikai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

2022 05 21
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

2022 05 20
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

2022 05 19
S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

S. Birgelis. Lietuvos nepriklausomybės kovų Punsko ir Seinų krašte pėdsakais

2022 05 12
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

2022 05 10
Karas Ukrainoje | Alkas.lt ekrano nuotr.

Lietuvai karo pasekmės bus sunkios

2022 05 09
S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Lietuva antrąkart Europos čempionė (IV)

2022 05 06
Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

Oficialiai atidarytas dujotiekis GIPL

2022 05 05
Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

Pradėjo veikti dujotiekių jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos

2022 05 02
Aptarta Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis ir parama jiems

Aptarta Rusijoje ir Baltarusijoje gyvenančių lietuvių padėtis ir parama jiems

2022 04 22
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | Alkas.lt nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17

2022 05 25
Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
Lietuvoje

Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys

2022 05 25
Žemės ūkio ministerija | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Burtis į kooperatyvus bus lengviau

2022 05 25
Lietuvos kariai | A. Pliadžio nuotr.
Lietuvoje

Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

2022 05 25
Vėl keičiasi žvejybos taisyklės
Gamta ir žmogus

Žvejams mėgėjams įsigaliojo ne viena naujovė

2022 05 25
Pabėgėliai, Stepanatakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Rūpestis pabėgėliais bus patikėtas naujai įstaigai

2022 05 25
Medžioklės taryboje – daugiau visuomenės atstovų
Lietuvoje

Medžiotojams – privalomas draudimas

2022 05 25
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Lietuvoje

Policija įspėja: sukčiai vėl suaktyvėjo

2022 05 25


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 25 18:17
  • Vieną seniausių Kauno gatvių padengs naujas grindinys
  • Burtis į kooperatyvus bus lengviau
  • Kariams siekiama sukurti geresnes sąlygas

Skaitomiausi straipsniai

  • M. Kundrotas. Kaip išsilaisvinti nuo Laisvės partijų? peržiūrėta: 645; komentarų: 19
  • Mirė literatas, rašytojas, poetas, vertėjas, Romuvos vaidila Vaclovas Mikailionis peržiūrėta: 517; komentarų: 1
  • R. Karbauskis. Ar galima parduoti patriotizmą?! peržiūrėta: 276; komentarų: 7
  • Dalis „Azov“ pulko karių evakuoti iš Mariupolio peržiūrėta: 260; komentarų: 7
  • Z. Tamakauskas. Jaunimo pasipriešinimas sovietinei okupacijai peržiūrėta: 244; komentarų: 0
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 19 13:15 peržiūrėta: 242; komentarų: 12

Kiti Straipsniai

Lietuvai – aukštas kibernetinio saugumo įvertinimas

by Ditė Česėkaitė
2022 05 21
1
Kibernetinis saugumas | lrv.lt nuotr.

Kibernetinio saugumo kompanija „Surfshark“ sudarė specialų indeksą, kuriame įvertino 15-os Sovietų Sąjungai priklaususių valstybių kibernetinio saugumo lygį. Aukščiausią vietą užėmė...

Skaityti toliau

Kaip Lietuva atrodys 2050-aisiais: išryškėjo keturi galimi ateities vaizdai

by Kristina Aleknaitė
2022 05 20
18
Studentų konferencijoje – nuo ekologijos iki dirbtinio proto

2050-aisiais tarptautinėje arenoje greičiausiai matysime naujus veidus. Dabartiniam Kinijos lyderiui Xi Jinpingui būtų 97, Vladimirui Putinui – 98, dabartiniam JAV...

Skaityti toliau

Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

by Ditė Česėkaitė
2022 05 19
0
Lietuva ir Azerbaidžanas stiprins susisiekimą

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas, šią savaitę kartu su Prezidento Gitano Nausėdos delegacija lankydamasis Baku, su Azerbaidžano skaitmeninės plėtros ir transporto...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Dar: apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Perlaidoti palaikai apie 15 patriotiškumo metų: „Misija Sibiras“ stabdo veiklą
  • NUORODOS apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 05 24 15:55
  • Rimgaudas apie 700-ųjų Vilniaus raštiško paminėjimo metinių proga – „Vilniaus sapno“ misterija

Kitas straipsnis

V.Rutkūnas. Telaimina deivė Milda meilę ir laisvę lietuvių širdyse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai