Penktadienis, 2 birželio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A.Lapinskas. Išeitis: kalbėtis su Lenkijos visuomene

www.alkas.lt
2011-05-06 13:09:34
3

Anatolijus Lapinskas, www.delfi.lt

Anatolijus Lapinskas© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Anatolijus Lapinskas

Rytų Europos studijų centro parengtoje apžvalgoje „Lietuvos ir Lenkijos santykiai: užstrigusi dvišalių santykių darbotvarkė ar tuščia strateginė partnerystė“ arčiausiai dabarties problemų yra trečioji dalis „Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių turinys – darbotvarkės perkonstravimas?“.

Žodis „perkonstravimas“, matyt, pasigautas iš angliško „reset“, o gal rusiško „perezagruzka“, pagarsėjusio per vieną Amerikos ir Rusijos užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Tame susitikime, jei kas atsimena, buvo nemažai abipusių šypsenų ir šiltų žodžių. Būtent abipusių. Todėl ir mūsų abiejų istoriškai ir geografiškai labai artimų šalių santykių perkonstravimas irgi turėtų būti tik abipusis procesas. Vienpusė proceso eiga tokiam perkonstruotam mūsų santykių statiniui, deja, stabilumo nesuteiktų.

Norint pasiekti abipusio mūsų šalių pasitikėjimo, kitaip tariant – tikėjimo kaimynų šalies žodžiais ir darbais, būtina žymiai intensyviau skleisti teisingą informaciją apie kiekvienoje šalyje veikiančius įstatymus, realų, o ne tendencingai iškreiptą politinį, ekonominį, kultūrinį ir socialinį šalies gyvenimą. Aišku, kad turiu mintyje, pirmiausia, lietuviškosios informacijos iš Lietuvos į Lenkiją kryptį. Karti patirtis rodo, kad tokios informacijos trūkumas arba akivaizdus jos iškraipymas gimdo ir matyt gimdys nesusipratimus, įtarimus, o kartais ir konfliktus, ačiū Dievui, kol kas taikius…

Ką siūlo apžvalga, skatinant abipusį pasitikėjimą? Ji siūlo kiek kitokius vektorius: „Būtina stiprinti Lietuvos komunikaciją dviejomis kryptimis – orientuotą į išorę (diplomatinį korpusą, euroatlantines struktūras ir ypač nepriklausomus tarptautinius ekspertus/analitikus) bei į Lietuvos lenkų bendruomenę – akcentuojant pozityvias permainas bei pateikiant paraleles su Lenkijos diasporos pavyzdžiais kitose valstybėse. Faktinę informaciją bei statistiką būtų galima perduoti Europos bei JAV tyrimų centrams“.

Norėčiau pabrėžti, kad komunikacija Lietuvos lenkų bendruomenės kryptimi iš pirmo žvilgsnio atrodytų lengviausias uždavinys: ji čia pat, ne už sienų, beveik nėra kalbos barjero, dauguma Lietuvos lenkų juk moka skaityti lietuviškai. Deja, paradoksas: iš esmės nėra su kuo kalbėtis.

Politinė Lietuvos lenkų organizacija „Lietuvos lenkų rinkimų akcija“ savo programoje nenutolsta nuo demokratinių nuostatų, bet realiame gyvenime veikia kaip… anų laikų komunistų partija kurioje nors „buržuazinėje“ šalyje. Tokiose partijose nebūdavo jokių vidinių diskusijų, jokių abejonių lyderio teisumu, draudžiami kontaktai su šalies valdžia, tačiau nuolat garsiai šaukiama apie buržuazijos engiamus ir diskriminuojamus darbo žmones, rengiami mitingai ir demonstracijos jiems apginti.

Ar nepanaši tapo ir Lenkų rinkimų akcija, tik vietoje buržuazijos ji mini Lietuvos valdžią, o vietoje engiamų darbo žmonių – Lietuvos lenkų mažumą. Aiškinti šiai mažumai apie pozityvias permainas ar pateikti paraleles su Lenkijos diaspora kitose valstybėse yra visiškai neperspektyvu, nes tokios „priešiškos“ propagandos, tarsi anais laikais „Amerikos balso“, eiliniams lenkų partijos nariams, ko gero, tiesiog uždrausta klausytis. Be to, gausi Lietuvos lenkų žiniasklaida yra visiškai Lenkų rinkimų akcijos rankose, todėl komunikacija su paprastais Lietuvos lenkų žmonėmis, pripažinkime, tiesiog nevyksta.

Kita apžvalgos siūloma kryptis: diplomatinis korpusas, euroatlantinės struktūros, nepriklausomi tarptautiniai ekspertai, galima dar būtų pridėti – Vakarų intelektualai, deja, irgi yra mažai kuo gali padėti. Priminsiu, kad tarptautinės organizacijos jokių priekaištų Lietuvai dėl tautinių mažumų padėties neturi. Dar 1997 metais Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja priėmė Rekomendaciją Nr. 1339 dėl Lietuvos, kurioje pažymėjo, kad „įvairios administravimo reformos vykdomos pagal Europos Tarybos programas, teisė vartoti tautinių mažumų kalbas yra juridiškai apsaugota pagal Europos regionų, arba mažumų, kalbų chartijos principus; mažumų klausimai sprendžiami laikantis abipusio kompromiso“.

Asamblėja tuomet pasveikino Lietuvą, įtvirtinusią teisinę valstybę ir gerus santykius su kaimyninėmis valstybėmis. Taigi nėra jokio pagrindo diplomatiniam korpusui ar tarptautiniams ekspertams teikti kokią nors papildomą informaciją. Tuo labiau, kad Lietuva 2000 m. besąlygiškai (Lenkija su papildomomis sąlygomis) ratifikavo Europos tautinių mažumų apsaugos rėminę konvenciją, dėl kurios vykdymo pretenzijų iš Europos institucijų taip pat nesigirdi.

Kita vertus, tenka pripažinti, kad palankūs Europos institucijų vertinimai arba, pvz., pasaulio lenkų mokytojų suvažiavimo pripažinimas Lietuvą esant geriausiu lenkų švietimo kraštu už Lenkijos ribų, taip pat pasaulio intelektualų pareiškimai (pvz., „The Economist“ apžvalgininko Edvardo Lukaso (Edward Lucas) teigiama nuomonė dėl naujojo Lietuvos švietimo įstatymo), deja, dabartinės Lenkijos politikos, o dar labiau Lietuvos lenkų politinės pozicijos nė kiek nepakeitė.

Dar vieną apžvalgos siūlymą, šįkart nukreiptą į aktyvesnius kontaktus su Lenkijos valdžios struktūromis: „būtina skatinti pozityvią retoriką prezidentų lygmeniu“, „aukštesnio lygio koordinacija galėtų vykti ministrų pirmininkų lygiu“ vis dėlto vertinčiau skeptiškai. Juk netgi apžvalga rašo, kad kontaktuoti reikėtų „išvengiant tam tikrų problemų sureikšminimų ar net informacijos iškraipymų Lenkijos užsienio reikalų ministerijos lygiu“. Nereikėtų manyti, kad Lenkijos prezidentas ar premjeras vyktų į susitikimą su Lietuvos kolegomis negavęs iškraipytos informacijos iš Lenkijos URM. Pagaliau, net jeigu toji informacija nebūtų klaidinga, pvz., apie Lietuvos lenkų švietimą nuo darželio iki aukštosios mokyklos, ją galima sėkmingai praleisti pro ausis ir vėl trimituoti apie Lietuvos lenkų tragediją.

Būtent taip visai neseniai kalbėjo Lenkijos Vyriausybės atstovas Pavelas Grašas (Paweł Graś). Priverstas paminėti, kad Lietuvos vyriausybė padidino finansavimą lenkiškoms mokykloms („užmiršęs“ paminėti, kad tiek jų nėra niekur pasaulyje) ir kad Vilniuje atsirado Balstogės universiteto filialas, jis tuojau tą faktą „nukirto“: „Na, labai gerai, deja, paėmus visą balansą, nėra gerai“. Taip pat pridėjo, kad „ministras Sikorskis daro viską, kad santykiai su Lietuva būtų normalūs ir atviri“. Tačiau apžvalga juk piešia visai kitokį Lenkijos užsienio reikalų ministro portretą, kaip vieną pagrindinių Lietuvos ir Lenkijos dvišalių santykių atšalimo kaltininkų. Taigi, lenkams Sikorskis yra puikus ministras, lietuviams – atvirkščiai.

Ar yra dar kokia nors terpė, kurioje Lietuvos pastangos pasauliui perduoti teisingą informaciją apie savo tautinių mažumų padėtį susilauktų bent kokio nors pozityvaus rezonanso? Manyčiau, kad paskutinė viltis yra Lenkijos visuomenė, nes jos lietuviškos tikrovės vaizdas praktiškai nepasiekia. Lenkijos žiniasklaidoje, turiu mintyje svarbiausius šalies laikraščius, spausdinami straipsniai iš esmės nesiskiria nuo įprastinio žinių apie Lietuvą srauto, dominuoja diskriminuojamų Lietuvos lenkų ir Lenkijos pasipiktinimo tokia padėtimi temos. Lietuvos atstovai – valdžios pareigūnai, visuomenės veikėjai, žurnalistai turėtų operatyviai atsakyti į tokias insinuacijas.

Manyčiau, kad tokie atsakomieji straipsniai, įtikinamai paneigiantys Lenkijos žiniasklaidoje spausdinamą dezinformaciją, galbūt priverstų keistis ne tik kaimynų valstybės žiniasklaidą, bet ir visą jos politiką mūsų krašto atžvilgiu.

Galiu pateikti pavyzdį, kaip įsivaizduočiau tokį atsakymą, pvz., į visai neseniai (2011 04 27) Lenkijos dienraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintą žymaus Lenkijos politiko, buvusio premjero Jaroslavo Kačynskio (Jaroslawo Kaczynskio) straipsnį „Baltiškasis Tusko Waterloo“ („Bałtyckie Waterloo Tuska“):

„Gerbiamas pone redaktoriau Pawelai Lisicki, su didele nuostaba perskaičiau 2011 m. balandžio 27 d. dienraštyje „Rzeczpospolita“ išspausdintą Jaroslawo Kaczynskio straipsnį „Bałtyckie Waterloo Tuska“. Jame rašoma, kad naujasis Lietuvos švietimo įstatymas sudavė „skaudų kirtį lenkų švietimui šiame krašte“… tai stipriausias smūgis lenkams per keliasdešimt metų… net sovietų okupacijos laikais švietimo nuostatos buvo lenkams palankesnės nei dabar… švietimo įstatymo reikalas tai gerų lenkų ir lietuvių santykių griovimo viršūnė“.

Visos tekste minimos nelaimės – tai tik gerbiamo politiko fantazija, nieko bendro neturinčios su realybe. Lietuvių kalbos mokymo sustiprinimas ir baigiamojo egzamino sulyginimas su visų šalies mokyklų reikalavimais – tai ilgai lauktas ir nepaprastai reikalingas Lietuvos lenkų bendruomenei žingsnis, prilyginantis valstybinės kalbos mokymą Lietuvos tautinių mažumų mokyklose prie visame pasaulyje, taip pat ir Lenkijoje, įprastos tvarkos. Valstybinės kalbos susilpnintas mokymas, kaip kad buvo iki šiol, kasė duobę ne tik Lietuvos lenkų jaunimo karjeros kelyje, bet ir diskreditavo lenkų švietimą, suteikdamas jam antrarūšio reikšmę.

Pavyzdžiui, Baltarusijos Gardino lenkų mokyklos direktorė Danuta Surmač (Danuta Surmacz), sužinojusi apie susilpnintą valstybinės kalbos mokymą Lietuvos lenkų mokyklose, pasakė, kad panaši padėtis Baltarusijos lenkų mokyklose turėtų katastrofiškų pasekmių – niekas neitų į tokias mokyklas. Vienintelėje Čekijos lenkų vidurinėje mokykloje lenkų kalbos abitūros egzaminas taip pat niekuo nesiskiria nuo kitų šios šalies mokyklų. Jei sektume J.Kaczynskio aiškinimu, antros užsienio kalbos įvedimą Lietuvos mokyklose, tarp jų ir lenkiškose, taip pat galima būtų vadinti smūgiu lenkiškam švietimui, nes per šias pamokas taip pat yra daugiau kalbama ne lenkiškai.

Visiškai įžeidus yra J.Kačynskio tvirtinimas, kad sovietmečiu lenkams buvo geriau. Negi aklinai uždaryta Lietuvos Lenkijos siena buvo toks gėris? O kai dėl geresnio anuometinio lenkų švietimo su sovietinėmis doktrinomis, visą ugdymo procesą sukant kuo geresnio rusų kalbos mokėjimo link, tai panašios švietimo nuostatos juk buvo ir liaudies Lenkijoje, negi tuomet čia irgi buvo geresnis gyvenimas nei dabar?

Lietuvių ir lenkų santykiai turi unikalų istorinį pagrindą ir jų puoselėjimas vieningoje Europoje turėtų tapti vienu iš abiejų šalių užsienio politikos prioritetų. Būtų ypač gerai, jeigu kalbėdami apie Lietuvą, Lenkijos politikai, visuomenės veikėjai, žurnalistai remtųsi objektyvia realybe, o ne priešiškų mūsų šalių ir tautų sugyvenimui jėgų inspiruota dezinformacija ir prasimanymais.

Pagarbiai, …“

Štai toks mielas laiškelis galėtų būti nusiųstas „Rzeczpospolitos“ redaktoriui. Ar jis būtų išspausdintas, ar jis turėtų kokią nors įtaką Lenkijos žiniasklaidos straipsnių apie Lietuvą tonacijai, pagaliau kaimynų valstybės politikai – tai jau kitas klausimas. Tačiau jeigu tokie laiškai atsidurtų ant redaktoriaus stalo po kiekvieno lenkų žiniasklaidos akibrokšto, galbūt kada nors mūsų tiesioginiuose ar netiesioginiuose susitikimuose atsirastų ir abipusės šypsenos, ir šilti žodžiai. Kokie tai būtų puikūs laikai!

Ši kalba buvo skaityta Rytų Europos studijų centro surengtoje diskusijoje „Lietuvos užsienio politika: Lietuvos – Lenkijos santykių vertinimai“.


Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. suomis says:
    12 metų ago

    Su visa pagarba autoriui galiu pasakyti, kad straipsnio gale, toje vietoje, kad reikia nusiūsti laiškelį “Rzeczpospolitos” redaktoriui, yra visiška nesamonė. Lenkų žiniąsklaida, pagal nesenai paskelbtą laisvės indeksą stovi žemesnėje vietoje nei Lietuvos. Ten dar yra įprasta redaktorių cenzūra, pasireiškianti straipsnių kupiuravimu be autoriaus žinios. Supratimas apie laisvą spaudą, ten yra žemesniam lygmeny. Apie tai rašo Rytas Staselis savo bloge. http://ryst1966.livejournal.com/120949.html

    Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    12 metų ago

    Gerbiamas Anatolijau, ar tikrai išsiuntėte savo straipsnį-laišką-atsakymą Žečpospolitos redaktoriui, ar tik repetuojate atsakymus?

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    10 metų ago

    Gineso rekordas – lietuviai savižudžiai:

    Lietuvos lenkų bendruomenė – jokia tautinė mažuma. Gerbiamieji, Tarptautinė teisė tautines grupes, turinčiais išorinę valstybę( pvz. lenkai -Lenkiją), nevadina “mažumomis”. Lietuvoje yra karaimų, totorių tautinės mažumos, rusų, žydų, lenkų tautinės bendruomenės. Jeigu Lietuvoje būtų lenkų tautinė mažuma, Kremlius būtų įkūręs” Šalčininkų respubliką”, kurią Rusija okupuotų ( Abchazijos pavyzdys Gruzijoje). Gerbiamieji, naiviai vartodamas terminą “tautinė mažuma”, darote meškos paslaugą Lietuvai…Kada lietuviai bus atsargesni? Chamiškam „tuteišų“ lenkinimui – STOP. Gineso rekordas – lenkų bendruomenė Lietuvoje turi 120 lenkiškų mokyklų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, pvz. JAV nėra nei vienos tokios lenkiškos mokyklos, Rusijoje – tik 9 lenkiškos mokyklos išlaikomos iš valstybės biudžeto. Tuteišų lenkinimas – lietuvių savižudybė,o tai prieštarauja Dievo valiai. Lietuvoje – 3,Lenkijoje – 40,Rusijoje -150, USA – 300 milijonų gyventojų… Lenkai nevardina savęs „tautine mažuma“ jokioje kitoje šalyje, išskyrus Lietuvą. Kodėl lenkai yra chamai tik Lietuvoje? Todėl, kad negauna tinkamo atsako..

    Balandžio 28 d.,14 val.,Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo įvyks mitingas dėl pasipriešinimo LLRA antivalstybinei politikai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

UPA kariai | LGGRTC nuotr.

Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo patys galingiausi antisovietinio pasipriešinimo židiniai

2023 05 27
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė

2023 05 17
Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje | lrkm.lrv.lt nuotr.

Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje

2023 05 14
Švedė Lorin – 2023-ųjų Eurovizijos nugalėtoja | Alkas.lt nuotr.

„Euroviziją“ laimėjo švedė Lorin, lietuvė Monika Linkytė liko 11-ta

2023 05 14
Atidaryta paroda „Lietuvos kelias į ES: istorinis apsisprendimas“ | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda „Lietuvos kelias į ES: istorinis apsisprendimas“

2023 05 09
Lietuvos respublikos Prezidentas G. Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas: istoriją kuria tie, kas myli laisvę ir ją gina

2023 05 08
Alkas.lt koliažas

D. Razauskas. Lietuvos Apvaizda: Gegužės 3-osios konstituciją prisimenant

2023 05 02
Zigmas Vaišvila | asmeninė nuotr.

Z. Vaišvila. Kinija ar Lietuva – kas teisus? (II)

2023 04 29
Alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. Kinija ar Lietuva – kas teisus? (I)

2023 04 26
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lietuva pagaliau laisva nuo visų Rusijos energetinių gniaužtų

2023 04 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina apsigins | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Europa Vengrijai parodė duris

2023 06 02
Kauno oro uosto plėtra | ltou.lt nuotr.
Lietuvoje

Kauno oro uostas ruošiasi plėtrai

2023 06 02
Apdovanojimų iškilmės | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus

2023 06 02
Darbai kelyje „Via Baltica“ | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Tvarkomas ilgiausias „Via Balticos“ ruožas

2023 06 02
Parlamentų pirmininkų susitikimas | lrs.lt, Viktorijos Chornos nuotr.
Lietuvoje

Seime vyksta parlamentų pirmininkų susitikimas

2023 06 02
Kelio ženklai | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Palangoje paspirtukais „pralėksite“ ne visur

2023 06 02
Mažai tyrinėti Žemaitijos nacionalinio parko piliakalniai
Gamta ir žmogus

Lankytojų centrai kvies ir savaitgaliais

2023 06 02
Apginsime Sąjūdžio iškovojimus! | NS nuotr.
Istorija

Nacionalinis susivienijimas: Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus!

2023 06 02

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • O kaip tai? apie Infantilus ir grėsmingas spaudimas Ukrainai pripažinti okupuotas teritorijas vardan „taikos“
  • Profesionalūs skaldytojai apie Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį
  • Nuoroda apie Nacionalinis susivienijimas: Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus!
  • Getas apie Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Europa Vengrijai parodė duris
  • Kauno oro uostas ruošiasi plėtrai
  • Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
  • Tvarkomas ilgiausias „Via Balticos“ ruožas
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vakarų Ukrainoje ir Lietuvoje buvo patys galingiausi antisovietinio pasipriešinimo židiniai

by Kristina Aleknaitė
2023 05 27
1
UPA kariai | LGGRTC nuotr.

„Mažai Lietuvos istorikams ir visuomenei žinomas faktas yra tai, kad Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) gretose buvo ir lietuvių. Ukrainos istorikas...

Skaityti toliau

S. Juknevičius. Asmeninė ir tautinė savižudybė

by daiva
2023 05 17
3
Lietuva po truputį traukiasi iš internetinio piratavimo srityje pirmaujančių šalių sąrašo

Pavienės mirtys mažai domina visuomenę ir žiniasklaidos priemones. Apie eismo įvykius dažniausiai pranešama, jei juose žūna bent keletas žmonių. Aukos...

Skaityti toliau

Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje

by Kristina Aleknaitė
2023 05 14
0
Baltijos šalys aptarė naujus bendradarbiavimo kelius kultūros srityje | lrkm.lrv.lt nuotr.

Baltijos kultūros komiteto posėdyje, surengtame Taline, buvo aptartos bendros Lietuvos, Estijos ir Latvijos sumanymo kultūros srityje, pagalbos Ukrainos kultūros sektoriui...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • O kaip tai? apie Infantilus ir grėsmingas spaudimas Ukrainai pripažinti okupuotas teritorijas vardan „taikos“
  • Profesionalūs skaldytojai apie Seimas iškilmingai minės Sąjūdžio 35-metį
  • Nuoroda apie Nacionalinis susivienijimas: Sąjūdžiui 35-eri! Apginsime Sąjūdžio iškovojimus!
  • Getas apie Lietuva išrinkta UNESCO kultūros vertybių apsaugos nuo grobstymo konvencijos komiteto nare
  • jo apie Laisvietė Pakarklytė kviečia diskutuoti dėl lyčiai neutralių moteriškų pavardžių
Kitas straipsnis

V.Rutkūnas. Telaimina deivė Milda meilę ir laisvę lietuvių širdyse

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Rašto darbai | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | Pirčių pasaulis

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai