Panevėžio visuomenės sveikatos centras praneša, kad rugsėjo pabaigoje medicinos pagalbos kreipėsi Rokiškio r. gyventojas, kuriam ant veido atsirado pūliniai, veidas ištino, vėliau pūliniai pasidengė šašais. Ligoniui pasireiškė neaukšta temperatūra (37,5o °C) ir spalio pradžioje buvo paguldytas į ligoninę. Šešiolikmečiui buvo įtariamas retos užkrečiamosios ligos – juodligės atvejis, tačiau pirminė diagnozė nepasitvirtino. Epidemiologinis tyrimas tęsiamas toliau.
Centro specialistai informuoja, kad juodligė yra ūmi užkrečiamoji žmonių ir gyvulių liga, kurią sukelia bakterija Bacillus anthracis. Ši liga perduodama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiais naminiais gyvuliais metu arba vartojant šių gyvulių produktus. Susirgęs asmuo ar turintis juodligės simptomų, turi nedelsiant kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Skiriamos 3 juodligės formos. Pirmoji yra odos forma, kuri paprastai užsikrečiama per įbrėžtą, įpjautą odą, kuomet juodligės sporos patenka į žaizdelę. Atviroje kūno vietoje, ant kurios pateko infekcijos sukėlėjas, dažniausiai ant rankos, kaklo ar veido, atsiranda raudona niežtinti dėmelė. Vėliau jos vietoje iškyla gelsvai rausvo skysčio pritvinkusi pūslytė. Pūslytei plyšus atsiranda opelė, kuri per 2–6 dienas pasidengia tamsiu šašu. Oda aplink opelę patinsta, tačiau neparausta, jos neskauda. Padidėja arčiausiai opelės esantys limfmazgiai. Kūno temperatūra pakyla iki 39–40 ºC, krečia šaltis, skauda galvą. Odos juodligė greitai išgydoma.
Antroji juodligės forma yra plaučių juodligė, kuri gali būti pirminė (žmogus tiesiogiai įkvepia daugybę ore esančių sporų) arba antrinė (odos juodligės komplikacija). Ligos eiga labai sunki, būdinga aukšta temperatūra, krūtinės skausmas, dusulys. Atkosima daug skreplių.
Trečioji juodligės forma yra žarnyno juodligė, kuria užsikrečiama per maistą, arba ji pasireiškia kaip odos juodligės komplikacija. Ligos eiga taip pat labai sunki: aukšta temperatūra, stipri intoksikacija, pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas gleivingu skysčiu su kraujo priemaiša.
Juodligės inkubacinio periodo trukmė priklauso nuo infekcinės dozės ir infekcijos patekimo kelio bei gali varijuoti nuo 1 dienos iki 8 savaičių. Dažniausiai plaučių juodligės simptomai atsiranda praėjus 48 valandoms po sąlyčio su ligos sukėlėju, odos ir žarnyno juodligės simptomai po 1–7 dienų.
Plaučių juodlige sergantis žmogus neužkrečia kito žmogaus. Plaučių juodlige užsikrečiama tiktai tiesiogiai įkvėpus sporų. Odos juodligės atveju rizika tiesioginei infekcijai yra labai nedidelė.
Siekiant užkirsti kelią juodligei, reikia imtis profilaktinių priemonių. Žmonėms vakcina nuo juodligės yra (Lietuvoje neregistruota), tačiau masinei imunizacijai ji nerekomenduojama. Ši vakcina yra rekomenduojama asmenims, kurie turi didesnę riziką susirgti juodlige. Juodligės profilaktikai svarbios veterinarinės – sanitarinės profilaktikos priemonės (tinkama nuo šios ligos nugaišusių gyvulių maitos priežiūra ir nukenksminimas sudeginant, nuo juodligės nugaišusių gyvulių kapinynų registravimas ir apsauga, kasinėjimo, statybos darbų kontrolė, kad nebūtų atkasti ankstesni juodligės židiniai, gyvulių, laikomų buvusiuose juodligės židiniuose, skiepijimas ir kt.). Taip pat užkrato bei užkrėstos teritorijos nukenksminimas.
