Ar vakcinomis valdomos ligos taps nevaldomos?

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai, kasmet analizuodami sergamumo užkrečiamosiomis ligomis rodiklius, pastebi nerimą keliančią tendenciją – mažėjant paskiepytų vaikų nuo užkrečiamųjų ligų skaičiui, tolydžiai didėja sergamumas. Nuo 2009 m. užregistruojama vis mažiau vaikų, paskiepytų nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų, valdomų vakcinomis. Todėl sergamumas šiomis ligomis ėmė augti.

Šios savaitės pradžioje Vilniuje užregistruotas pirmas per daugiau nei dešimt metų tymų atvejis. Susirgo vaikas, kuris nebuvo paskiepytas. Savaitei įpusėjus tymų diagnozė patvirtinta dar dviem nepaskiepytiems vaikams toje pačioje šeimoje ir penkiems suaugusiesiems. Paskutinį kartą Vilniuje  tymai buvo užregistruoti 2002 m., Lietuvoje – 2012 m.

Nesiskiepijimo pasekmės – skaudžios

Tymai yra oro lašeliniu būdu plintanti infekcija, pasireiškianti karščiavimu, bendra intoksikacija, odos bėrimu, viršutinių kvėpavimo takų, akių junginės uždegimu. Dažniausios tymų komplikacijos plaučių uždegimas, konjunktyvitas, nuo kurio ligonis gali apakti. Sunkios tymų komplikacijos – smegenų ir jų dangalų uždegimas (mieguistumas, sąmonės sutrikimas, paralyžiai), širdies raumens (miokarditas), inkstų uždegimas. Komplikuotų tymų prognozė nepalanki. Mirtingumas nuo šios ligos yra didelis. Neturint imuniteto imlumas tymams yra apie 95 proc.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad efektyviausias būdas apsisaugoti nuo šios ir kitų užkrečiamųjų ligų ir išvengti sunkių ligų formų yra skiepai. Skiepais kovojant su užkrečiamosiomis ligomis pasaulyje pasiekta didelių pergalių – 1980 m. visame pasaulyje suvaldyti raupai, 2002 m. Europa sertifikuota kaip „laisva nuo poliomielito sukėlėjo“. Nuo tymų, parotito, raudonukės ir dar septynių užkrečiamųjų ligų Lietuvoje vaikai skiepijami valstybės lėšomis.

Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Birutos Zdanevičienės, tėvai, kurie nusprendžia neskiepyti vaikų nuo tam tikros ligos, nes nori, kad vaikas imunitetą įgytų natūraliai persirgęs, neįvertina visų galimų pasekmių. „Reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaikai nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijami viena vakcina. Tad nepaskiepijus vaikas gali susirgti visomis trimis ligomis, o ne viena iš jų, kaip gali tikėtis tėvai“, – teigia B. Zdanevičienė.

Mažėja pasiskiepijusių – auga sergamumas

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad nuo tymų būtų paskiepyta 97 proc. populiacijos. Lietuva šį rodiklį jau buvo pasiekusi 2005 m., kai buvo paskiepyta net 98 proc. vaikų ir sergamumas šia liga buvo suvaldytas. Nuo 2005 m. kasmet paskiepijama vis mažiau vaikų, o nuo 2009 m. skiepijimo apimtys ėmė dar labiau mažėti. 2012 m. duomenimis, Lietuvoje nuo tymų (kartu ir nuo raudonukės bei parotito) buvo paskiepyta 92 proc. vaikų.

Visuomenės sveikatos specialistams šie rodikliai kelia didelį nerimą. Vilniaus visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Birutos Zdanevičienės įsitikinimu, sergamumas tymais ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis Vilniuje ir visoje Lietuvoje ateityje augs. „Tokia tendencija jau pastebėta šalyse, kur paskiepijama nepakankama dalis gyventojų – Olandijoje, Ukrainoje, Šveicarijoje, Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje. Šiose šalyse tymai paprastai plinta tam tikrose gyventojų grupėse, kurios nusistačiusios prieš skiepus. Tad ir sergamumas užkrečiamosiomis ligomis šiose šalyse yra išaugęs“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.