Visuomenė skatinama dažniau automobilį iškeisti į dviratį

Artėjant tikrajai pavasario šilumai, miestų gatvėse vis dažniau bus galima pamatyti dviratininkus. Dažnai važiuojame dviračiais sportuodami arba tiesiog savo malonumui, pramogai, taip pat dviratis yra labai praktiška, aplinką tausojanti susisiekimo priemonė, pamėgta daugelyje pasaulio miestų.

Dviratis nekelia triukšmo, neteršia aplinkos išmetamosiomis dujomis ir nereikalauja daug erdvės, taupo mūsų pinigus. Tai yra greičiausia transporto priemonė mieste, nes dviračiu daug kur galima nuvažiuoti greičiau negu lengvuoju automobiliu ar viešuoju transportu, juk dviratininkui nebaisios nei automobilių spūstys, nei prasti keliai, dviračiui daug lengviau negu automobiliui rasti vietą namie ar aikštelę mieste.

Važinėjimas dviračiu populiarėja ir Lietuvoje – vis dažniau dviračiais važiuojama į darbą, mokymo įstaigą, parduotuvę, svečius ar sodą. Tam įtakos turėjo ir valdžios pastangos: pastaraisiais metais daug dėmesio buvo skiriama alternatyvaus aplinkos neteršiančio transporto (dviračių, velomobilių ir kt.) propagavimui, nutiesta arba nužymėta daug dviračių trasų, dažnai lankomose miesto erdvėse, netoli dviračių takų, šalia įėjimų į pastatus įrengta nemažai dviračių stovėjimo aikštelių, dviračių stovų. Labai svarbu, kad prie darboviečių, mokymo įstaigų būtų įrengtos dviračių stovėjimo aikštelės – tai skatina važinėti dviračiais ir privačių kompanijų, ir valstybinių įstaigų darbuotojus, studentus.
Sparčiai populiarėja Lietuvoje ir dviračių turizmas: visuose regionuose planuojamos ir kuriamos dviračių trasos ir maršrutai, rengiami ir įgyvendinami dviračių turizmo plėtros planai ir projektai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 25 proc. visų kelionių automobiliais vyksta mažesniu kaip 2 km, 50 proc. – mažesniu nei 5 km, o 75 proc. – mažesniu nei 7 km atstumu. Tai yra atstumai, kuriuos su malonumu ir nauda sveikatai galima per 8–30 min. įveikti dviračiu arba per 20–60 min. pėsčiomis.

Kodėl verta važiuoti dviračiu?

Važiavimo dviračiu nauda organizmui neginčijama. Juk tai puikus būdas laikytis sveikesnio gyvenimo rekomendacijų ir įtraukti fizinius pratimus į kasdienį gyvenimą! Važiavimo dviračiu mėgėjas niekada nepasakys, kad neturi laiko fiziniam aktyvumui. Važinėjimas dviračiu gerina mūsų sveikatą ir fizinę būklę, padeda išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, priklausomybės nuo vaistų, diabeto, per didelio cholesterolio kiekio kraujyje.

Važiuojant dviračiu dirba visi kūno raumenys, vyksta intensyvi medžiagų apykaita, kepenys greičiau šalina nereikalingas medžiagas. Minantis pedalus žmogus išgeria daugiau vandens, tad intensyviau valosi organizmas. Per dieną dviračiu reiktų važinėti apie dvi valandas ir dviratį rinktis ne stovintį treniruoklių salėje, o paprastą ir kuo dažniau laiką leisti gamtoje. Žmonių, reguliariai važinėjančių dviračiu (ne mažiau kaip 3 val. per savaitę, 36 savaites per metus), santykinė visų mirčių rizika sudaro 0,72 (t. y. 28 proc. mažesnė nei važinėjančių automobiliais).

Be to, mindami dviračių pedalus ugdome savo balanso pojūtį, koordinaciją bei ištvermę. Važinėjimas dviračiu, kaip ir bėgiojimas, vaikščiojimas pėsčiomis, užgrūdina ir sustiprina organizmą. Ypač imuninę sistemą grūdina važiavimas dviračiu įvairiu oru. Skeptikams, manantiems, kad mūsų klimatas nepalankus dviračiams, norime pasakyti, kad dviračiu įmanoma važiuoti bet kokiomis oro sąlygomis, tik reikia tinkamai apsirengti: smulkaus ar trumpo lietučio metu užtenka striukės, o smarkiai lyjant prireiks neperšlampamo apsiausto ir kelnių, taip pat batų apsaugos. Karštomis dienomis kūną vėsina vėjelis, kylantis važiuojant.

Važinėjimas dviračiu padeda išvengti antsvorio ir nutukimo

Tyrimai parodė, kad mūsų šalyje nutukimo problemų turi apie 19 proc. gyventojų, daugiau kaip pusė gyventojų turi antsvorio. Antsvoris ir nutukimas ženkliai didina lėtinių neinfekcinių ligų, tokių kaip diabeto, širdies ir kraujagyslių susirgimų, tam tikrų rūšių vėžio, riziką. Nutukusieji neretai turi ir psichologinių problemų. Viena iš pagrindinių antsvorio ir nutukimo epidemijos priežasčių yra fizinio aktyvumo mažėjimas. Žmonėms, turintiems antsvorio problemų, patartina rinktis dviratį. Jis ne tik padės sudeginti nereikalingas kalorijas (važiuojant dviračiu per 30 min. sudeginama 350 kcal.), bet ir pagreitins medžiagų apykaitą, nuo kurios priklauso žmogaus kūno svoris. Svarbu tai, kad važiavimas dviračiu nėra toks žalingas sąnariams kaip, pavyzdžiui, bėgimas. Tai ypač aktualu žmonėms, turintiems didelį antsvorį. Važiuojant dviračiu mažesnis fizinis krūvis tenka ne tik sąnariams, bet ir visam organizmui.

Naudinga psichinei ir emocinei sveikatai

Važiavimas dviračiu tinkamas žmonėms, kenčiantiems nuo streso, įtampos, nerimo. Buvimas gryname ore padeda organizmui geriau pasisavinti deguonį, graži aplinka – atsikratyti blogų minčių, atsipalaiduoti. Įrodyta, kad streso hormonas, kurį gamina žmogaus organizmas, gali būti slopinamas tik fiziniu krūviu, todėl pasivažinėję dviračiu jausitės ne tik fiziškai energingesni, bet ir emociškai stabilesni.

Patinka ir vyresnio amžiaus žmonėms, ir vaikams

Dviračių sportui nėra jokių amžiaus ribų. Šią transporto priemonę jau seniai pamėgo garbaus amžiaus žmonės ir dažnai renkasi kaip pigesnį susisiekimo būdą vykdami į svečius, parduotuvę ar sodą. Vieni didžiausių dviračių entuziastų yra vaikai. Jie mielai ant dviračio leidžia laisvalaikį, dalyvauja įvairiose dviračių lenktynėse, varžybose, konkursuose.

Mažiau užterštas oras

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje užregistruota daugiau kaip 1,7 mln. lengvųjų automobilių, kurie per metus išmeta į aplinkos orą daugiau kaip 160 000 tonų sveikatai kenksmingų ir šiltnamio efektą sukeliančių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, azoto oksidai, sieros oksidai, anglies dioksidas, angliavandeniliai ir kt. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo oro užterštumo žmonės miršta tris kartus dažniau nei automobilių avarijose. Vien Europos Sąjungoje dėl užteršto oro kasmet anksčiau laiko miršta daugiau nei 400 000 žmonių. Didėjant automobilių skaičiui, vis daugiau sunaudojant degalų, didėja aplinkos tarša. Autotransporto teršalų emisijos sudaro didžiąją dalį miestų aplinkos oro taršos: miestuose apie 40 proc. pavojingų oro teršalų išmeta automobiliai, kai kuriais duomenimis – net iki 80 proc. Kuo daugiau žmonių mieste važinės dviračiu, tuo mažesnis bus oro užterštumas.

Sumažėja triukšmas

Daugiau kaip pusė Europos miestų gyventojų gyvena triukšmingoje aplinkoje. Triukšmas turi neigiamos įtakos žmonių sveikatai bei gyvenamosios ir poilsio aplinkos kokybei. Manoma, kad nuolatinis eismo triukšmas ne tik sukelia susierzinimą, kenkia klausai, bet ir gali paskatinti širdies ir kraujagyslių ligas, sukelti miego sutrikimus, pažeisti organų funkcijas Transporto keliamas triukšmas sudaro iki 80 proc. viso miestuose vyraujančio triukšmo. Dviračių transportas sumažina triukšmą miestuose.

Važiavimas dviračiu nieko nekainuoja

Dviratis kainuoja tik 2–3 proc. automobilio kainos, jam nereikia degalų, draudimo, minimalios eksploatavimo išlaidos, jo statymas nieko nekainuoja. O jeigu važiavimas dviračiu po darbo į namus prilygsta treniruotei sporto salėje, tai po sunkios darbo dienos nebus būtinybės skubėti į sporto salę. Vadinasi, ne tik nereikės mokėti už treniruotes, bet ir atsiras daugiau laisvo laiko.

Važiuokime dviračiais atsakingai

Dviračių vairuotojai yra visateisiai eismo dalyviai ir turi laikytis Kelių eismo taisyklių. Be to, labai svarbus visų eismo dalyvių – vairuotojų, pėsčiųjų ir dviratininkų – tarpusavio supratimas ir tolerancija. Turėtume nepamiršti, kad dviratės transporto priemonės yra itin pažeidžiamos susidūrimo su motorine transporto priemone atveju, važiuojant dviračiu galima pargriūti, todėl labai svarbi dviračių vairuotojų apsauga.

Nors Kelių eismo taisyklės numato, kad dviratininko apsauginiai šalmai privalomi tik nepilnamečiams, visiems dviračių vairuotojams rekomenduojame juos segėti. Apsauginiai dviratininkų šalmai yra iškloti storu polistireno sluoksniu, kuris sugeria smūgio jėgą ir gali sušvelninti avarijos pasekmes, ypač susijusias su galvos traumomis.

Kad eismas būtų saugus, svarbu laiku pastebėti kitus eismo dalyvius. Dviratininkams taip pat labai svarbu būti pastebimiems, ypač naktį. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu.

Važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.

Dviračių taku dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtame take ar šaligatvyje važiuojamosios dalies ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta tako (šaligatvio) dalis, dviračio vairuotojas privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Dviračių vairuotojai privalo nekelti pavojaus pėstiesiems.

Dviračių vairuotojams draudžiama:

• važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
• važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
• važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
• vežti keleivius, jeigu nėra įrengtų specialių sėdėjimo vietų;
• vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
• būti velkamiems kitų transporto priemonių;
• vilkti kitas transporto priemones, išskyrus tam skirtas priekabas;
• važiuoti įsikibus į kitas transporto priemones.

Jeigu nusprendėte pradėti važinėti dviračiu – puiku. Pasirinkite dviratį, kuris atitinka jūsų ūgį, nes važiuojant netinkama transporto priemone greičiau pavargstama, per daug įsitempia raumenys. Jeigu iki pirmojo važiavimo dviračiu mažai judėjote, nepulkite iš karto važiuoti didelių atstumų. Važiavimo dviračiu laiką reikėtų didinti palaipsniui, o jeigu pasirinkote važiuoti ilgą atstumą nepamirškite sustoti pailsėti.
Važinėtis dviračiu nerekomenduojama sergantiems tromboflebitu, venų išsiplėtimu (varikoze), jei skauda stuburą, juosmenį ar kaklą. Minant dviračio pedalus ne visada atsipalaiduojama ir dalis darbo atliekama su statine įtampa.

Taigi, važinėti dviračiais gali beveik visi. Esate miesto meras arba politikas, įmonės direktorius arba ekspertas, visuomenės aktyvistas arba tiesiog paprastas miesto gyventojas? Rinkitės aplinkos neteršiančią bei sveikatą stiprinančią, greitą ir pigią transporto priemonę – dviratį.