Pasvalio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras bendradarbiaudamas su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centru dalyvavo mokinių naudojimosi mobiliaisiais telefonais ypatumų tyrime. 2012 metais įvairiose Lietuvos apskrityse buvo atsitiktinai atrinktose mokyklose anonimiškai apklausti ketvirtų, aštuntų ir vienuoliktų klasių mokiniai.
Pasvalio rajone anketas pildė po 17 ketvirtokų ir aštuntokų, 18 vienuoliktokų. Apklausa buvo siekiama plačiau sužinoti tikrąjį mobiliųjų telefonų naudojimo mastą mokyklose, tarp mokinių išsiaiškinti, ar telefonais naudojamasi tikslingai, ar ugdytiniai laikosi rekomenduojamų saugumo instrukcijų. Atlikus tyrimą visoje Lietuvoje gauti rezultatai bus panaudoti tobulinant rekomendacijas dėl mobiliųjų telefonų naudojimo mokyklose.
Išanalizavus gautus duomenis paaiškėjo, kad 23 proc. ketvirtokų ir 18 proc. aštuntokų mobiliuosius telefonus turėjo jau darželyje, 76 proc. – juos įsigijo pradinėse klasėse. Didesnė dalis (56 proc.) 11-okų telefonus įsigijo būdami vyresnėse klasėse, t. y. 5–9 klasėse, kita dalis jų – mokydamiesi pradinėse klasėse.
Vertinant mokinių mobiliųjų telefonų naudojimo tikslus atskleista, kad 4-ų klasių mokiniams (100 proc.) jis reikalingas dėl šių priežasčių: kad neišsiskirtų iš kitų, būtų lengvai pasiekiami, žaidimams ir naršymui internete. Aštuntokams mobilieji reikalingi dėl lengvo jų pasiekimo (100 proc.), SMS siuntimo (94 proc.), skambinimo (82 proc.), muzikos klausimosi (65 proc.). 83 proc. vienuoliktokų mobiliuosius telefonus naudoja skambinimui, 78 proc. – SMS siuntimui bei 72 proc. – kad būtų lengvai pasiekiami.
11 klasės mokiniai per parą trumpųjų žinučių išsiunčia daugiau nei 8 klasių mokiniai, atitinkamai 83 proc. ir 71 proc. Didesnė dalis aštuntokų (71 proc.) mobiliuoju telefonu per parą vidutiniškai kalba nuo 5 iki 15 min., tuo tarpu vienuoliktokai – 44 proc. Pusė (50 proc.) vienuoliktokų ir 24 proc. aštuntokų nurodė, jog telefonų kalba nuo 16 iki 100 min. ir daugiau per parą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai yra parengę saugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais rekomendacijas. Tyrimo metu respondentų buvo klausiama ar jie laikosi PSO rekomendacijų:
– laukiant sujungimo su pageidaujamu abonentu, mobiliojo telefono nereikėtų laikyti prie pat ausies;
– kol vyksta reikalingo abonento paieška bei kalbant telefonu, siūloma jį atitraukti kelis centimetrus nuo ausies;
– pokalbiai turėtų būti kaip galima trumpesni, jei truks ilgiau nei 10 min. – geriau naudoti laisvų rankų įrangą;
– telefonu naudokitės gero ryšio lygio vietovėse; kai mobilusis telefonas nereikalingas – geriausia jį išjungti (pavyzdžiui, per pamokas, miegant);
– nesinaudokite telefonais važiuodami dviračiu, motoroleriu, mašina bei kitomis transporto; priemonėmis, esant būtinybei – naudokitės laisvų rankų įranga;
– nelaikykite mobiliųjų telefonų po pagalve miegant; griaudžiant perkūnijai ir žaibuojant, telefoną geriau išjungti.
Į klausimą, kokiomis siūlomomis saugaus naudojimosi mobiliaisiais telefonais rekomendacijomis naudojasi, 59 proc. aštuntokų ir 50 proc. vienuoliktokų iš viso neatsakė. Vidutiniškai 23 proc. aštuntokų ir 38 proc. vienuoliktokų atsakiusiųjų į šį klausimą nurodė, kad nesilaiko rekomendacijų. 35 proc. aštuntokų nurodė, jog jiems yra svarbus mobiliojo telefono modelis, tuo tarpu per pus mažiau (17 proc.) tai svarbu vienuoliktokams.
Sveikatos apsaugos ministerija yra pasiūliusi mokykloms papildyti vidaus taisykles ir per pamokas uždrausti naudotis mobiliojo ryšio telefonais. Iš mokinio, pažeidusio šią nuostatą, telefonas būtų atimtas ir grąžintas tik tėvams. Rekomenduojama reikalauti, kad mokiniai per pamokas ne tik nutildytų telefonų garsą, bet juos apskritai išjungtų.
Tyrimas parodė, kad kas antras mokinys jaučia nerimą ir/ar susierzinimą, kai su savimi neturi mobiliojo telefono. Pamokų metu vienuoliktokai dažniau naudojasi telefonu nei aštuntokai, atitinkamai 67 proc. ir 41 proc. Ketvirtų klasių mokiniai dažniausiai (94 proc.) nesinaudoja telefonu per pamokas. 76 proc. ketvirtokų, 94 proc. aštuntokų ir 61 proc. vienuoliktokų respondentų nurodė, kad mokykloje jiems yra draudžiama naudotis mobiliaisiais telefonais.
Mokslininkų teigimu, mobiliųjų telefonų poveikis vaikų sveikatai yra didesnis nei suaugusiems, nes jų galva mažesnė (mažesnis spinduliuotės veikiamas plotas) ir jų organizme daugiau vandens (vandenį šios bangos veikia stipriau). Jauno mokyklinio amžiaus vaikams šis sindromas pasireiškia nuolatiniu kaprizingumu, o vyresniems vaikams – emocijų nevaldymu ir sparčia bei dažna nuotaikų kaita. Be to, vaikams sunkiau susikaupti – tai lemia prastesnius mokslo rezultatus.
Tyrimas parodė, kad tik 20 proc. tėvų kalbasi su savo vaiku apie galimą neigiamą mobiliųjų telefonų poveikį sveikatai. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistai kreipiasi į tėvus ir prašo jų daugiau dėmesio skirti vaiko saugaus naudojimosi mobiliųjų telefonų švietimui. Būtina jiems paaiškinti, kodėl reikia saugiai jais naudotis, patiems rodant pavyzdį.
