Prasideda vasara, kuri netrukus prabėgs, ir vėl reikės lydėti vaikus į darželius ar mokyklas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad daugelio užkrečiamųjų ligų, kurios kelia grėsmę daug laiko praleidžiant gamtoje arba kolektyvuose, galima išvengti vaikus laiku paskiepijus.

Skiepų svarba

Šių metų balandžio 20 dieną Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iniciatyva Lietuvoje pirmą kartą paminėta Nacionalinė skiepų diena, kuria akcentuota vakcinacijos svarba. Paskutinę balandžio savaitę buvo minima ir Europos Imunizacijos savaitė, kurios tikslas – didinti vaikų ir suaugusiųjų skiepijimų apimtis, kovojant su užkrečiamosiomis ligomis. PSO skiepus yra paskelbusi vienu svarbiausių žmonijos išradimų. Šiandien dauguma užkrečiamųjų ligų, kadaise buvusių labai dažnų ir neretai mirtinų, vakcinų dėka efektyviai valdomos ir sergamumas jomis labai sumažėjęs arba visai išnykęs. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta skeptikų nuomonė apie skiepų žalą sveikatai, tėvai atsisako vakcinuoti vaikus. Vis dėlto skiepijimas – viena veiksmingiausių, saugiausių, griežčiausiai kontroliuojamų sveikatos išsaugojimo priemonių. Todėl mažėjant aukštoms skiepijimų apimtims, gali pradėti atsinaujinti išnykusios ligos ar net pasireikšti jų protrūkiai.

Profilaktiniai skiepijimai – tai ne tik asmens apsauga nuo užkrečiamosios ligos, sunkių jos formų ir komplikacijų, bet ir infekcijų plitimo visuomenėje kontroliavimas, likvidavimas, gydymo trukmės, antibiotikų naudojimo, gyventojų mirtingumo sumažinimas bei pinigų taupymas.

Vilniaus visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad vaikų profilaktiniams skiepijimams Lietuvoje skiriamas ypatingai didelis dėmesys. Šalyje valstybės lėšomis vaikai skiepijami nuo dešimties užkrečiamųjų ligų: tuberkuliozės, virusinio hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito (kiaulytės), raudonukės ir bakterijos Haemophilus influenzae B tipo sukeltos infekcijos. Be to, vaikai ir suaugusieji, nukentėję nuo pasiutusių ar įtariamai pasiutusių gyvūnų, nemokamai skiepijami nuo pasiutligės, po traumų – nuo stabligės, priklausantys rizikos grupėms – nuo gripo, vyresni nei 26 metų amžiaus asmenys – nuo difterijos ir stabligės.

Kitų mūsų šalyje registruotų skiepų nuo infekcinių ligų (vėjaraupių, pneumokokinės, rotavirusinės infekcijos, erkinio encefalito, gripo, virusinio hepatito A, žmogaus papilomos viruso) valstybė nefinansuoja.

Skiepų kalendorius ir jo rekomendacijos

Naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, kuriame numatyta, kada geriausia skiepyti, kad organizme laiku susiformuotų imunitetas. Pirmaisiais gyvenimo metais vaikai skiepijami nuo virusinio hepatito B, tuberkuliozės, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, bakterijos Haemophilus influenzae B tipo sukeltos infekcijos, antraisiais metais – nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės ir pakartotinai sustiprinančia vakcinos doze – nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, bakterijos Haemophilus influenzae B tipo sukeltos infekcijos – tam, kad apsauga būtų patikima.

Pirmaisiais gyvenimo metais vakcinų sudarytas imunitetas silpsta, todėl 6–7 metų vaikai, prieš pradėdami lankyti mokyklą, pakartotinai skiepijami nuo difterijos, stabligės, kokliušo, poliomielito, tymų, raudonukės ir epideminio parotito, taip pat atliekamas tuberkulino mėginys, kuris padeda nustatyti užsikrėtimo lygį tuberkuliozės mikobakterijomis.

6–7 metų vaikus svarbu paskiepyti nuo kokliušo, kadangi daugėja susirgimo šia liga atvejų vyresnių vaikų tarpe, o šių metų gegužės mėnesį Vilniuje nuo kokliušo mirė 6 mėnesių kūdikis. Vaikas buvo neskiepytas, nes tėvai šį ir kitus savo vaikus atsisakė skiepyti rekomenduojamomis pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių vakcinomis.

15–16 metų paaugliai pakartotinai skiepijami nuo difterijos ir stabligės, kadangi imunitetas nuo šių ligų trunka apie dešimt metų. Kas dešimt metų reikia pakartoti vakcinaciją, kad būtų užtikrinta patikima apsauga.

Lietuvoje jau trečius metus suaugusieji, vyresni nei 26 metų, nemokamai skiepijami difterijos-stabligės vakcina. Nors difterija dėl ilgalaikio planinio skiepijimo pastaraisiais metais yra gana reta liga Europoje ir mūsų šalyje, Lietuva, kaip ir kitos Rytų Europos šalys, vertinama kaip didelės šios ligos rizikos šalis. Pastaruoju metu kaimyninėse šalyse pasitaiko difterijos protrūkių.

Patarimai tėvams

Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai tėveliams siūlo atkreipti dėmesį į moksliškai įrodytą skiepų naudą, nelaukti rudens, kol asmens sveikatos priežiūros įstaigose susidarys eilės, pasirūpinti vaikų sveikata ir paskiepyti pagal amžių rekomenduojamomis vakcinomis. Taip pat rekomenduojama vyresniems nei 26 metų amžiaus asmenims pasinaudoti galimybe nemokamai pasiskiepyti difterijos-stabligės vakcina, nes apsauga nuo stabligės ypač aktuali vasarą, kai būnant gamtoje ar dirbant sode, padidėja galimybė susižeisti ir užsikrėsti stabligės sukėlėjais. Tam, kad išvengtumėte pavojingų ligų, rūpinkitės savo bei vaikų sveikata.

Spausdinti 🖨

ALKO TURINYS