Sveikatą stiprinanti mokykla – kurioje ugdomi mokinių sveikos gyvensenos įgūdžiai ir kuriama bendruomenės sveikatai palanki aplinka. Lietuvoje tokių bendrojo lavinimo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų – per 300. Šio darbo dvidešimtmečiui skirtą konferenciją „Sveikesnis vaikas, sveikenis gyvenimas, sveikesnė ateitis“ surengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.

Dirbama vadovaujantis moksliškai pagrįstomis metodikomis ir unikaliomis programomis, neretai – pačių vaikų inicijuotomis. Bendradarbiaujama su visuomenės sveikatos biurais, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo institucijomis. Rezultatai nuolat vertinami, apibendrinami. Jie patikina: vaikai, įgiję žinių ir įgūdžių, sveikiau maitinasi, valosi dantis, yra fiziškai aktyvesni, jiems geriau sekasi moksle siekiant savo tikslų, mažiau svaiginasi alkoholiu ir narkotikais, rečiau patiria patyčias. Sveika gyvensena yra vienas iš asmenybės ugdymo būdų, suteikiantis esminių žinių bei gairių visam gyvenimui.

Kas brangiau už sveikatą

„Lietuvoje be sveikatos nėra kas veikti. O puoselėjančiųjų sveikatą darbas yra žmoniškumas, kantrybė, didelė meilė savo kraštui, – įkvepiantis sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio žodis pedagogams ir visuomenės sveikatos specialistams minint sveikatą stiprinančių mokyklų veiklos Lietuvoje 20-metį bei 2013-uoius, Sveikatingumo metus, konferencijoje.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (ši institucija koordinuoja sveikatą stiprinančių įstaigų tinklo veiklą Lietuvoje – aut. past.) direktoriaus Romualdo Sabaliausko, gerų ir labai gerų rezultatų pasiekiama, kai sveikata tampa pedagogų ir vaikų, tėvų ir visos bendruomenės rūpesčiu. Savo laiku Kėdainių savivaldybės taryboje teko karštai įrodinėti, jog steigiamas visuomenės sveikatos biuras ne tuštins biudžetą, o teiks naudą. Įsteigtas bene pirmasis Lietuvoje, Danguolės Avižiuvienės vadovaujamas, šiandien tai vienas efektyviausiai dirbančių visuomenės sveikatos biurų Lietuvoje. Kaip rodo biuro inicijuoti bei atlikti tyrimai, gerėja kėdainiškių – suaugusiųjų ir vaikų – kai kurie sveikatos rodikliai.

Tam prireikė ilgamečio nuoseklaus darbo: imantis naujų idėjų, bendradarbiaujant, siekiant visa apimančio požiūrio į sveikatą. Kėdainių savivaldybės meras Rimantas Diliūnas išsitarė, jog gyventojai kartais prikiša dėl „valdžios“ per mažos pagalbos besigydantiems. „Ligoninėje ir pirminės sveikatos priežiūros centre visad gausu pacientų; jie gydomi, gauna pašalpas, išmokas ir vaistų, t.y. valstybė tam lėšų skiria daug. Tačiau sergančiųjų daugėja, lėšų prašoma vis daugiau, o sveikatos rezultatų, kokių norima, nėra, – akcentavo meras. – Jauno žmogaus, vaiko ugdymas yra sveikesnės visuomenės reali galimybė, ir tai gali mokytojai kartu su visuomenės sveikatos specialistais, tėvais ir bendruomene. Turime tokio darbo patirties ir gerų rezultatų.“ Sveikata nėra savaime išliekanti vertybė, – antrino mero pavaduotoja Nijolė Naujokienė. Sveikata, tiek individualia, tiek visuomenės, reikia rūpintis. O darbo rezultatų galima tikėtis po dešimtmečio ir daugiau.

Ar gyvensime ilgiau ir laimingiau?

„Lietuvos sveikatos programos 2020“ vienas siekinių yra pailginti vidutinę lietuvių gyvenimo trukmę nuo iki 76 metų (dabartinė – 73,5).

2012 m. tyrimo dešimtyje savivaldybių duomenimis, 47 proc. apklaustų suaugusiųjų pritarė, kad valstybės svarbiausiu rūpesčiu taptų žmonių sveikata. O atsakydami į klausimą, kas turi labiausiai ja rūpintis, prioritetus rikiavo taip: 1 – gydymo įstaigos; 2 – patys gyventojai; 3 – Sveikatos apsaugos ministerija.

Tuo tarpu šios srities strategai efektyvesnę ir kokybiškesnę sveikatos priežiūrą pirmiausia sieja su visuomenės sveikatos priežiūros plėtra, dalyvaujant visoms institucijoms („sveikata visose politikose“).

Siektina, kad iki 2020 metų 90 proc. mokyklų ir pusę visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų jungtų sveikatą stiprinančių įstaigų tinklas. Atsakomybės už savo ir artimųjų sveikatą ugdymas, rengimasis šeimai, psichosocialiniai įgūdžiai ir pozityvus mąstymas, savivartė – tai sveikos mokyklos prerogatyva.

Pasak Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto profesorės Janinos Tutkuvienės, visuomenės ir šalys gali įveikti ekonomikos krizes, tačiau neįmanoma pataisyti vaikų ugdymo klaidų ar kompensuoti to, kas nedaryta.

Kai vaiko akys nori to, kas nesveika

Sveikatą stiprinančioje mokykloje sveikatos ugdymas integruojamas į į visą ugdymo sistemą. Ką reiškia žodis „integruojamas? Pavyzdį pateikė VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto direktorius prof. Rimantas Stukas: „Chemijos mokytojas paprašo šeštos klasės mokinių atsinešti morkų. Per pamoką, kalbėdamas apie cheminius elementus, paprašo mokinius įsidėmėti, kokių sveikatai svarbių mikroelementų yra morkose ir kurių jokia laboratorija neatrastų jų mėgstamuose bulvių traškučiuose. Likus nedaug laiko iki skambučio, šeštokai kartu su mokytoju sutriauškia morkas. Kas iš to? Vaikai, kurie rytoj priešpiečiaudami draugų akivaizdoje valgys morkas, nepatirs bulvių traškučių valgytojų pašaipų, greičiau pastarieji bus pavadinti neraštingais.“

Sunku įsivaizduoti? Lietuvos mokyklų ir darželių sėkmės istorijos gali būti tarsi iliustracijos.

„Žiogeliai“ vaisių valgo tiek, kiek nori

Vaikų lopšelio-darželio „Žiogelis“ Šiauliuose ugdytiniams pasisekė: sveikatos stiprinimo ir ugdymo keliu čia einama 14 metų. Tai darželis, kuriame veikia plaukimo baseinas, sporto salėje paklota speciali danga, ir vaikai gali sportuoti basi, kotletukus jie valgo ne su bulvėmis ar ryžiais, o, kaip pataria sveikos mitybos žinovai, su dviem porcijomis daržovių ir be padažo. Pietų nereikia užgerti saldžiu kompotu, tačiau bet kuriuo metu galima atsigerti tyro vandens. Kaip ir valgyti vaisių, kiek nori ir kada nori. Alergiškiems vaikams – atskiras racionas. Vadovaujant direktorei Sigitai Savišienei, sukurta sveikatos ugdymo koncepcija, kuria dalijamasi su miesto bendruomene bei kitomis įstaigomis. Koncepcijos esmė: sveikatos ugdymas, psichosocialinės aplinkos („mikroklimato“) gerinimas.

Svajonių mokykla?

Iš tokio darželio kas nenorėtų keliauti į sveiką mokyklą? Kad ir Kėdainių M.Daukšos pagrindinę. Antras dešimtmetis, kai įstaigos bendruomenė siekia mokytis, tobulėti ir gyventi sveikiau. Atnaujintas stadionas, įrengta lauko klasė ir dviračių aikštelė, – taip vaikai skatinami į pamokas atriedėti dviračiais. Mokyklos direktorius Linas Butkus akcentuoja ne įrenginius, o bendravimą su vaikais: „Kad suprastume savo auklėtinius, ir patys darome tai, ko iš jų tikimės: mokomės sveikatingumo mokyklose, praktikuojame jogą, šiaurietišką vaikščiojimą. Yra diena, kai pamokas vaikams veda jų tėvai. Kartą per metus pedagogai, tėvai ir vaikai rengia vaidinimą, o repeticijos ir pasirodymai visus suburia. Kai tėvus pakvietėme rašyti laiškus savo vaikams, matėme, kokie jie reikalingi tiek geriesiems, tiek „blogiukams“, priklausomybių turintiems.“

Šioje mokykloje vaikai patys kuria sveikatos ugdymo ir prevencijos idėjas, o mokytojai jiems tėra pagalbininkai. „Svaik nuo gyvenimo“ (su potekste „Nesisvaigink psichotropinėmis medžiagomis“) – dažais sniege išrašė moksleiviai po mokyklos langais. Žiemos šalčiai taip pat prisidėjo, kad šis bendraamžių raginimas ilgai būtų akiratyje… O kai mokykla dalyvavo projekte „Kuriant geresnį gyvenimą Europoje“, partneriams iš Ispanijos ir Jungtinės Karalystės pakvietus, į užsienį pasimokyti ir pasidalyti patirtimi važiavo ne švietimo skyriaus darbuotojai ir ne mokyklos pedagogų delegacija; vyko mokyklos pradinukai!

„Vieta, kur nejaučiame mokyklos” – taip šios sveikatą stiprinančios mokyklos vaikai vadina „Poilsio salą“. Tai kambarys, kur jie ateina pailsėti minkštasuoliuose, pasitarti ar pažaisti, kur gyvena jų talismanas meškutis Petras. „Moksleiviai į konkursus ar olimpiadas vežasi ir savo numylėtinį talismaną, o šis jiems padeda pasiekti pergalę“, – šypsojosi M.Daukšos pagrindinės mokyklos projektų koordinatorė Sigita Vieversienė.

Saugumas, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas – geras šalutinis sveikos gyvensenos ugdymo formų ir priemonių poveikis, – pastebi viena iš Sveikatą stiprinančių mokyklų tinklo koordinatorių M.Romerio universiteto docentė dr. Aldona Jociutė. Šie principai labai svarbūs kuriant sveiką aplinką mokykloje, kartu – bendruomenėje ir visuomenėje.

Sveikatą stiprinančių mokyklų tikslas – stiprinti moksleivių sveikatą, gilinti sveikatos žinias ir įgūdžius, bendromis mokytojų, visuomenės sveikatos specialistų, medikų, šeimos ir bendruomenės pastangomis kurti integruotą, visa apimančią sveikatos stiprinimo ir ugdymo sistemą.

Spausdinti 🖨