S.Birgelis. Ką pasakytų Albinas Žukauskas?

Ką pasakytų poetas Albinas Žukauskas, jeigu gyventų? Gal nieko nepasakytų, gal pabaksnotų pirštu sau į smilkinį, kad jo tėvynainiai XXI a. pradžioje savo rankomis uždarinėja paskutines Punsko valsčiaus lietuviškas mokyklas, gal lenkų valdžią koneveiktų? Gal garsusis bubeliokas susimąstytų, kodėl mokyklų lietuvių dėstomąja kalba finansavimas yra toks, kad reikia jas uždaryti, jei jų išlaikymas valstybei yra, žinia, tik lašas jūroje?

Nežinome mes, nežinotų ir jis, ar tai daroma finansiniais, ar politiniais sumetimais, ir kas slypi už šių sprendimų. Žinome tik, kad nukentėtų ir taip jau labai nusilpusi Punsko ir Seinų krašto lietuvių visuomenė. Labai nukentėtų. Paskutinio gyventojų surašymo duomenimis, per pastaruosius 10 metų šiame krašte lietuvių sumažėjo 20-30 proc. Kiek jų liktų po kito dešimtmečio, jei būtų uždarytos paskutinės grynai lietuviškos mokyklos, nesunku prognozuoti.

Jaunystėje A.Žukauskas savo tėviškėje patyrė tautinę diskriminaciją, knygos badą, lietuviškų mokyklų uždarinėjimo ir vadinamojo antrojo spaudos draudimo laikmetį. Dabar, žinia, laikai kiti, priemonės kitokios, bet ar tikslai pasiliko tie patys? Politinius sprendimus, kurie pernelyg rėžiantys XXI a. žmogaus akį, pakeitė modernūs – ekonominiai. Sunku spręsti, kas būtų, jeigu būtų, bet manau, kad bubeliokas neliktų savo tėvynainių likimui abejingas.

Ar palankus kokybės svertas?

Ar suprastų A.Žukauskas mįslingą Lenkijos švietimo ministerijos, kuri kuruoja mokyklas, politiką ir tai, kaip ji sumaniai pateikia informacija. Štai Lenkijos švietimo viceministras Maciejus Jakubovskis (Maciej Jakubowski) tvirtina, esą priedas, skirtas tautinių mažumų švietimui, suteikia galimybę išsaugoti mažas mokyklas, nes naujai įvestas kokybės svertas palankus lietuvių tautinei mažumai, t. y. toms mokykloms, kur mokoma dviem kalbomis. Pasak ministro, mažos mokyklos gauna didesnius priedus, tačiau savivaldybės pačios sprendžia, kiek mokyklų ir kokių reikia. Ministerijos tinklalapyje rašoma, kad lietuvių tautinės mažumos švietimui nuo š. m. sausio papildomai skirtas beveik penkiasdešimties procentų priedas, t. y. dvidešimčia procentų daugiau nei pernai. „Kodėl yra blogai, jei yra taip gerai?“ – ar nepaklaustų bubeliokas.

Ar galėtume jam paaiškinti, kodėl lenkų politikai užsikimšo ausis ir negirdi Lenkijos lietuvių argumentų ir nuogąstavimų. Kaip galėtume poetą užtikrinti, jog esą padarėme viską, kad išsaugotume savo lietuviškas švietimo įstaigas.

Dėl nepakankamo švietimo finansavimo Punsko valsčius kreipėsi į Lenkijos švietimo ministeriją, į premjerą, prašydamas prie lietuviškų mokyklų mokinio krepšelio skirti 80 procentų priedą, siūlydamas, kad tautinių mažumų mokyklas išlaikytų valstybė, bet nesulaukta atsakymo. Ne kartą ryžtingą poziciją šiuo klausimu išsakė Lenkijos lietuvių organizacijos, lietuvių žiniasklaida, lietuvių visuomenė ir kt.

Sutaupyti galima, bet tik grašius

Gal susidomėtų A.Žukauskas, kokios yra planuojamų uždaryti mokyklų išlaikymo išlaidos ir sąnaudos, gal pasiteirautų apie potencialias taupymo galimybes. Norėdami jam kai ką paaiškinti, turėtume pažvelgti į šiuos reikalus jau ne poeto, bet buhalterio akimis. „Nevalia skaičiuoti pinigų, svarstant tautinio išlikimo klausimus“, – gal pasakytų mums garsus bubeliokas.

Punsko valsčiaus administracija teigia, kad didelis nuošimtis (apie 80 proc.) mokyklų išlaikymo išlaidų – tai mokytojų algos, kaip ir kiekvienoje kitoje darbovietėje. Tai rodo, kad mokyklų biudžetas yra įtemptas iki kraštutinumo, kad nėra rezervų ar didelių taupymo galimybių. Mokytojų algas reglamentuoja valstybės potvarkiai ir įstatymai. Savivaldybės negali, pvz., mokytojams  nemokėti už viršvalandžius, sveikatos atostogas, padaryti, kad didaktinių valandų skaičius būtų didesnis nei 18 ir kt.

„Ar bandėte mažinti mokyklų išlaikymo išlaidas?“ – paklaustų A. Žukauskas. Galima ir reikia ieškoti taupymo galimybių, bet laimėtume, ko gero, tik grašius. Nemažai pinigų skiriama mokyklų šildymui. Antai Navinykų ir Pristavonių mokyklos šildomos akmens anglimi, Vidugirių mokykla – skystuoju kuru (aparatūrą aptarnauja direktorė). Jei visos mokyklos būtų apšildomos skystuoju kuru, išlaidos sumažėtų – nereikėtų kūriko, nors šildymas skystuoju kuru brangesnis nei akmens anglimi. Deja, tokios investicijos kainuoja ir joms nėra pinigų.

Gal A. Žukauskas paklaustų: ar Europos Sąjungos projektai skatina Punsko savivaldybės plėtrą, ar didina deficitą? Punsko valsčius yra net septintas Lenkijoje pagal ES lėšų panaudojimą. Antai Seinų valdžia mažai naudojosi ES projektais, bet jų finansinė padėtis blogesnė nei Punsko. Šiuo metu, kai pinigų srautas iš ES labai sumažėjo, deficitas Punsko biudžete jaučiamas kone dvigubai.

Girdėti iš kairės ir dešinės, kad uždaromos mokyklos yra mažos. Maža mokykla – tai įdomi, bet sąlyginė sąvoka. Nuo kokio vaikų skaičiaus prasideda mažos, o nuo kokio didelės klasės? Kaip tikina Punsko valsčiaus administracija, pinigų užtektų, jei mokyklų lietuvių dėstomąja kalba klasėse būtų po 18 mokinių. Nesunku paskaičiuoti, kad pagrindinė šešiametė kaimo mokykla, kurioje mokosi mažiau nei 108 vaikai, yra jau per maža (ir tokių valstybė jau pilnai nefinansuoja).

„Jei neišvengiamai kyla mokyklų uždarinėjimo problema, ar pirmiausia nereiktų atsisakyti labiausiai nuostolingų mokyklų ir klasių?“ – gal pasiūlytų A.Žukauskas. Bet kas tada, jei paaiškės, kad tai gali būti Punsko mokyklos lenkiškos klasės, kad joms savivaldybė primoka daugiausia? Gal taip ir yra, bet tokie svarstymai niekuo dėti. Savivaldybė turi užtikrinti švietimą.

Prieš keletą metų, kai buvo užtepliotos dvikalbės vietovių lentelės ir išniekinti lietuvių kultūros paminklai (tarp jų ir A. Žukausko akmuo Bubeliuose), internete nuvilnijo neapykantos banga, pasipylė raginimai imtis smurto ar net etninio valymo, nors tai lietuviai buvo išpuolių aukos. Ne visai prieš metus lenkų spaudoje paviešintas vienos punskietės lenkės laiškas, kuriame reiškiamas pasipiktinimas dėl to, kad Punsko vaikų darželio lenkų vaikų grupė turi atseit prastesnes sąlygas nei lietuvių vaikai, nes pastarieji… turintys gražesnius žaisliukus, kuriuos, beje, gavo iš Lietuvos. Kas sėja vėją, renka audrą, o žodis, išskridęs žvirbliu, sugrįžta jaučiu ir ilgam pasilieka.

Akivaizdu viena: jeigu bus likviduotos mokyklos lietuvių mokomąja kalba, bus prarasta daug, bet kas laimėta? Finansinės problemos pasiliks. Jei šiandien bus priimti sunkūs sprendimai, ar rytoj nereikės atsistoti prieš dar sunkesnius?

Kiti galimi A.Žukausko klausimai

Ar lenkų pareigūnai ir politikai apgavo Lenkijos lietuvius, žadėdami žymiai padidinti mokyklų finansavimą? (Įvairaus lygmens lietuvių organizacijų vadovų susitikimuose su lenkų valdžios atstovais susitarta, kad nuo 2013 metų mokyklų finansavimas padidės 80 proc. Nežinia buvo, kodėl nuo 2013 metų ir kas tada, jei Punsko savivaldybė nepajėgs per dvejus metus mokykloms pridėti iš savo biudžeto, ar nereikės jų uždaryti 2013-ųjų nesulaukus. 2013 metais paaiškėjo, kad mokykloms turi užtekti tiek, kiek vienašališkai nusprendė valdininkai ir politikai.)

Ar normalu, kad Lenkijos valstybė nepajėgi išlaikyti kelių nedidelių mokyklų lietuvių mokomąja kalba?

Ar lietuviškų mokyklų uždarinėjimas Lenkijoje yra lenkų politikams ir Lenkijos įvaizdžiui pasaulyje naudingas? Lenkijos įvaizdis pasaulyje gal labai ir nenukentės, nes lietuviai patys savo rankomis uždarys lietuviškas mokyklas, ką ne kartą yra pareiškęs Lietuvos užkietėjęs antibičiulis Radoslavas Sikorskis (Radosław Sikorski).

Ar jeigu Punsko savivaldybės finansinė padėtis ne gerės, o blogės, reikės (nebus kitos išeities) perorganizuoti ir Punsko mokyklą, kuri labiausiai deficitinė iš visų mokyklų Punsko valsčiuje? Nuo mokyklos lietuvių mokomąja kalba iki mokyklos, kur mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko, kelias nekomplikuotas. Išorėje tai gal net mažai pastebima, bet iš esmės – lemtinga. Taip perorganizavus mokyklą, Punsko savivaldybė gautų tiek pat valstybės lėšų, klasės būtų gausios, nes sujungtos, lietuvių vaikai mokytųsi lietuvių kalbos du kartus per savaitę, „normalioms“ pamokoms pasibaigus. Kai suolo draugai pakiltų eiti namo, lietuviukai lyg bausmei būtų „palikti po pamokų“. Neblogas scenarijus? Jis šiandien neįsivaizduotinas, gal daug kam ir nerealus, bet nežinia, ką atneš rytdiena.

Ar įmanoma greitu laiku, esant ekonominei krizei, kai įmonių apyvarta mažėja, o užsienio kapitalas iš Lenkijos traukiasi į savo šalis, didinti valsčiaus pajamas, kurti naujas darbo vietas? Ar tai retoriškas klausimas? „Ir Paryžiuje iš avižų nepadaro ryžių“, – pasakytų poetas A.Žukauskas.

Mokyklas turėtų išlaikyti Lenkija

Lietuva neliko abejinga lietuvių švietimo Punsko valsčiuje reikalams. Aiškią poziciją šiuo klausimu išreiškė LR Prezidentė, LR premjeras, LR švietimo ministras, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarai, daug dėmesio skyrė Lietuvos žiniasklaida. Už tai nuoširdžiai ačiū.

Lietuvos vyriausybė nusprendė lietuviškoms mokykloms Lenkijoje skirti iki 400 tūkstančių litų, bet vargu ar tai išspręs lietuvių švietimo problemas. Lietuvių mokyklas Punsko ir Seinų krašte privalo išlaikyti Lenkijos valstybė ir ne tk todėl, kad nemokamą švietimą garantuoja Konstitucija, Tautinių mažumų įstatymas bei įvairios ES konvencijos.