Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

I.Gasperavičiūtė. Ar Lenkija išlaikys Berznyko egzaminą?

Irena Gasperavičiūtė, www.ausra.pl
2011-10-15 08:11:52
5
Nukabintos lenkų ekstremistų išniekintos lentelės su lietuviškais vietovardžiais Punske (video)
Irena Anna Gasperaviciute
Irena Gasperaviciute

„Įamžiname Lietuvos karių, kurie 1920 metais kartu su Raudonąja armija įsiveržė į Lenkijos teritoriją, poilsio vietą. Klebonas“. Toks įrašas puikuojasi ant netikėtai Berznyko kapinėse atsiradusio paminklinio akmens. Beje, šios kapinės pastarąjį dešimtmetį tapo tikriausiu lenkų ir lietuvių santykių veidrodžiu.

Kol Vilnius ir Varšuva glėbesčiavosi ir kalbėjo apie strateginę partnerystę, šiose kapinėse kaip grybai po lietaus dygo paminklai. Lietuvoje gimus idėjai tinkamai įamžinti Berznyko kapinėse palaidotų Lietuvos savanorių atminimą, lenkų visuomenė ėmėsi iniciatyvos neatsilikti. Taip įsibėgėjo, kad nebegali sustoti – ribos visomis prasmėmis jau seniai peržengtos.

Taigi netoliese lietuvių kapų ėmė kilti paminklai įvairioms idėjoms, pirmiausia Nemuno mūšiui, vėliau Panerių aukoms, bei simboliniai kryželiai kilusiems iš Seinų krašto lenkų inteligentams, žuvusiems koncentracijos stovyklose, vėliau vieno patrioto „Pilsudčiko dvasiai“ (jis pats tose kapinėse nėra palaidotas) ar šiaip lenkų visuomenei nusipelniusiems. Aišku, vis intensyvėjant lietuvių paniekinimo prieskoniui.

2005 metais po ilgų derinimų ir projektų keitimo buvo gautas leidimas Lietuvos savanorių atminimą įamžinti tipiškais kryželiais bei pastatyti Dalios Matulaitės pietą. Vykdant statybinius darbus iš po nakties išdygo didžiulis granito obeliskas su įrašu: „Tūkstančiams lenkų, nužudytų 1941-1944 metais Paneriuose netoli Vilniaus, atminti. (…) Egzekucijos vykdytojas buvo lietuvių specialusis savanorių būrys – „Panerių šauliai“, tarnaujantis hitlerininkų saugumo tarnyboje…“. Turint omeny visas aplinkybes – pastatymo laiką ir vietą, akivaizdu, kad paminklo intencija – paniekinti Seinų krašte gyvenančius lietuvius bei kurstyti jiems neapykantą. Jau šešerius metus stovi minėtasis obeliskas. Nors buvo kreiptasi į galimas valstybės institucijas prašant jį pašalinti, vis gaunamas atsakymas būdavo labai paprastas: „Tai vietos klebono reikalas“. Žodžiu, vietos klebonai šioje valstybėje yra itin galingi. Pasirodo, kad jie gali net formuoti lenkų ir lietuvių santykius. Nenuostabu, kad jie tuo ir naudojasi. Šį kartą ant naujai išdygusio paminklo net ir pasirašyta „klebonas“.

Apie žuvusiųjų laidojimo ir vietų įamžinimo kultūrą

„Nuo viduramžių žūstančius kovose karius laidota arti mūšio vietų. Galiojo šventa karo teisė, įpareigojanti nugalėtoją garbingai palaidoti ne tik žuvusius savus, bet ir priešus. (…) To reikalavo garbingas riterių kodeksas ir jį laužyti būdavo niekinga anuometinio pasaulinio elito akyse. Karalius Jogaila, būdamas atkaklus krikščionių neofitas, po Žalgirio mūšio pasiliko mūšio lauke tris dienas, kad palaidotų visus žuvusiuosius. Dėl to prarado galimybę užimti kryžiuočių sostinę Magdeburgą. XX amžiuje atlikti kasinėjimai rodo, kad laidota su visais krikščionių liturgijos elementais. (…)

Kaip elgtis su žuvusiųjų ar nuo sužalojimų mirusiųjų kūnais, reguliuoja 1907 metų Hagos konvencijos nuostatai, patvirtinti ir sunorminti 1949 m. rugpjūčio 12 d. I, II, III ir IV Ženevos konvencijose. (…) Atskiri tų konvencijų straipsniai sako, kad konfliktuojančios šalys įpareigojamos palaidoti žuvusių karių kūnus garbingai ir pagal galimybes užtikrinant religines apeigas pagal žuvusiojo tikėjimą, o jų kapai privalo būti pažymėti ir gerbiami bei sugrupuoti pagal žuvusiųjų tautybę (pilietybę). (…) Toks elgesys su žuvusiaisiais siejamas dar su XIX amžiaus idėja, kad kiekvienas karys turėtų būti sąmoningas, jog žuvus kovoje jo palaikai bus garbingai palaidoti.“ (mgr. Waldemar Forgacz)

Įdomu, kokių konvencijų, tradicijų ir papročių laikosi šios dienos Berznyko klebonas, nesigėdydamas tyčiotis iš pralaimėjusiųjų? „Šito paminklo pastatymas niekuo nesiskiria nuo Jedvabno memorialo išniekinimo, jį aptepliojant ir užrašant „Nie przepraszam za Jedwabne“ ir „Byli łatwopalni“. Tai akivaizdu. Gal forma kiek rafinuotesnė, bet tikslas juk tas pats“, – sakė vienas Punsko lietuvis.

Pasak Lietuvos radijo korespondentės Varšuvoje Nijolės Druto, kuri kreipėsi į Lenkų tautos kovų ir kančių atminimo tarybą bei Palenkės vaivadijos įstaigą dėl netikėtai Berznyke išdygusio Lietuvos savanorių atminimą niekinančio paminklo, atsakymas gautas vienareikšmis ir vienodas – Berznyko kapinės yra parapijos nuosavybė, tai yra klebono kompetencija. Jeigu paminklas žeidžia kieno nors jausmus, siūloma kreiptis į teismą. Beje, po dienos minėtajai žurnalistei paskambino Palenkės vaivadijos įgaliotinis tautinių mažumų klausimais, kuris pranešė, kad vaivada kreipsis į IPN (Tautos atminties institutą), prašydamas išaiškinti istorines Berznyko kovų aplinkybes.

O aš manyčiau, kad net nesikreipiant į jokias išminties monopolį turinčias institucijas ir taip aiški paminklo (paminklų) pastatymo intencija – išniekinti lietuvių karių atminimą. Lietuvos kariuomenė 1920 metais nekolaboravo ar nėjo kartu su bolševikais, nes Raudonosios armijos Seinijoje nebuvo, o lietuviai savanoriai kovojo dėl savo etninių žemių. Įrašas naujame paminkle yra tiesiog istorijos klastojimas, o „paminklo“ pastatymas „lietuviams kariams“ yra „pagerbimas“ juos pažeminant.

Manau, kad artimiausiu metu paaiškės, ar Lenkijos valstybė pasiruošusi garbingai apginti savo bendrapiliečius nuo paniekinimo. Nes iš esmės ne tik mums, lietuviams, reikia sielotis dėl situacijos Berznyke. Tai visų pirma lenkų problema ir gėda. Jeigu atsiranda norinčiųjų niekinti prieš šimtmetį žuvusius karius, tai liudija apie etinį, moralinį, krikščioniškąjį ir intelektualinį tų žmonių neįgalumą. O jeigu valstybė nepajėgi susidoroti su tokiais reiškiniais, tai liudija apie valstybės silpnumą. Tikiu, kad vis dėlto dauguma lenkų tautos žmonių gėdijasi dėl tokių „didvyriškų“ savo tautiečių žygdarbių, tačiau juk valstybėje veikia visa sistema, kad būtų užkirstas kelias nesantaikos kurstymui ir kokios nors tautos, juolab žuvusiųjų atminimo, niekinimui. Iniciatorių ir organizatorių akcijų Berznyke galime tik pagailėti. Be naujojo paminklo, šiais metais atliktas dar vienas darbas – prie kiekvieno lietuvių savanorio kapo kryželio nuo Nemuno mūšiui skirto paminklo pusės pasodinta po tują, kad jos užaugusios uždengtų tuos nelemtus lietuvių kapus. Iš kur tiek neapykantos? Nejaugi praėjus daugiau kaip 90 metų lenkai vis dar netiki, kad tą kovą laimėjo? Tai kam kovoti su praeities šmėklomis? O gal taip ir nepasijunta tikraisiais šios žemės šeimininkais, todėl visąlaik tai įrodinėja? O gal jaučiasi nesaugūs? Nežinia, kuris atsakymas teisingas, viena aišku – juos kamuoja kompleksai. O neapykantos lietuviams proveržiai – tų kompleksų išraiška.

Kol vyksta tokie reiškiniai, jie liudija viena – kad kol kas vis žaidžiama demokratijos žaidimą, kai tam tikri standartai pačioje valstybėje taikomi pagal tautinį priklausomumą. Pavyzdys ne tik Berznykas. To žaidimo esmę puikiai iliustruoja lietuviškų mokyklų finansavimo situacija, kai lietuviams teigiama, kad nėra teisinių mechanizmų išlaikyti lietuviškas mokyklas, o randama teisinių mechanizmų, kaip po 1000 zlotų paremti kiekvieną šeimą Lietuvoje, leidžiančią savo pirmoką į lenkišką mokyklą. Taigi taip ir gyvename.

Pateikiame keletą komentarų iš „Kurier Wileński“ po straipsniu „Lietuviai pasipiktinę dėl lenkiškų paminklų Berznyke“. Jie liudija, kaip formuojamas priešiškumas lietuviams.

„robert: Kodėl kai kurie yra tokie mentalūs vergai? Klebonas parašė TIESĄ, nežaidė pagražinimais, nesisielojo dėl LT tautelės nusiteikimo. Pastatė pagal Jono Pauliaus II nurodymus – „tiesa jus išlaisvins”. O jūs čia savo „oi, LT užpyks ir ką, ir šuo ją…“ Seniai reikia padaryti tvarką su ta „imperija”. Gerai, kad pagaliau pradėta valyti melą nuo istorijos. Valio klebonui. O mūsų broliai nėra ir niekada nebuvo. Išdavė Žečpospolitą, t. y. ir Karūną, ir LDK.

Piotrek Trybunalski: Lietuviai tiesą vadina antausiu, o aš manau, kad klebonas gerai padarė, lai toks paminklas būna informacija nežinantiems, kad sužinotų, su kuo lietuviai įsiveržė į Lenkijos teritoriją. Žinoma, lietuviams tai neskanu. Jie norėtų ir toliau apsimetinėti, bet gal jau pakaks žaisti su jais.

Bohdan: Išvada, kad lietuviai ėmėsi paminklų kovos ir istorijos falsifikavimo. Gėdijasi, kad kovojo su lenkais kolaboruodami su bolševikais, o ar gėdijasi žudynių, kurias vykdė kartu su hitlerininkais? Šita atmintis privalo išlikti, privalo savo vaikus mokyti tiesos, o ne meluoti į gyvas akis. Kareiviai iš kapų nesikels, kad apgintų savo garbę, bet gyvi, visų pirma mūsų vadai – būtinai.”

Belieka paklausti – kur link einama?

„Aušra“, 2011/19

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  2. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  3. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  4. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  5. A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai?
  6. R. Gudaitis. Apie uniją, ašaras ir darželinukų demonstracijas
  7. Lenkijos viceministras lankėsi Punske (video)
  8. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Kurmis says:
    11 metų ago

    Ne, neišlaikys. Jie gali tik tiek – kariauti su mirusiais.

    Atsakyti
  2. Vilmantas Rutkauskas says:
    11 metų ago

    Yra tatoksai net šokis polka su ragučiais, kuriuos reikėtų suprasti nekaltai – žydkrikščioniškai.

    Atsakyti
    • suomis says:
      11 metų ago

      Išvertūs į lietuvių kalbą – lenkiška ožkikė. 🙂

      Atsakyti
  3. Getautas says:
    11 metų ago

    Hitlerininkai buvo vadinami naciais ir fašistais. Tačiau, net jie, kiek žinau, su mirusiais nekariavo. Lenkai kariauja. Tai kaip juos vadinti? Superfašistais?

    Atsakyti
  4. Levas says:
    5 metai ago

    Pakėlęs kalaviją… prieš mirusiuosius, jų vėles (vėliavas)… nuo “kalavijo” ir padvės!
    Tai tik (at)minčių KARAS – Sūduva, Jotva – baltų ar laukinių (vert. poliakų ) ŽEMĖ?
    Taip taip, Tavęs klausiu.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

2023 03 18
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
palanga.lt nuotr.

Palangoje atidengiamas paminklas A. Smetonai

2023 02 28
Pinigai | pixabay.com, Geralt nuotr.

Turtams pritraukti – skirtingi būdai

2023 02 26
Kaziuko mugė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Amatininkai jau ruošiasi Kaziuko mugei

2023 02 26
Amatininkas | zum.lrv.lt nuotr.

Amatininkai galės teikti paraiškas paramai

2023 02 21
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Į JT raginimus nutraukti karą – Rusijos atsakas raketų kruša

2023 02 16
Prof. Alvydas Butkus | respublika.lt, I. Sidarevičiaus nuotr.

Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą

2023 02 04
S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios | punskas.pl nuotr.

S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios

2023 01 26
„Leopard-2“ | wikipedia.org nuotr.

Leopardai, kurie sudraskys Rusiją

2023 01 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Renovacija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų

2023 03 20
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą

2023 03 20
Lietuva pasirašė Europos plastiko paktą
Gamta ir ekologija

Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių

2023 03 20
Registracija internetu | sam.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pas gydytojus vis daugiau registracijų internetu

2023 03 20
Vilniaus oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

VNO keleivius pasitiks naujovėmis

2023 03 20
Automobilių sąvartynas | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams

2023 03 20
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Daugiabučių atnaujinimui – 58 mln. eurų
  • L. Girskienė siūlo lengvinti paskolų naštą
  • A. Stabrauskas. Vilniaus Šnipiškių senieji mediniai namai. Padėtis 2015 m., papildyta 2023 m. (6. Saracėnų g., 2-oji dalis)
  • Neteisingai rūšiuojama dar trečdalis pakuočių
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Ukraina ruošiasi pavasario puolimui

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 18
0
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Lenkija artimiausiomis dienomis į Ukrainą nusiųs naikintuvus MiG-29. Pirmieji 4 naikintuvai Ukrainai bus perduoti nedelsiant, tačiau bendras lėktuvų, kuriuos Ukraina...

Skaityti toliau

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Palangoje atidengiamas paminklas A. Smetonai

by Ditė Česėkaitė
2023 02 28
1
palanga.lt nuotr.

Vasario 28 d., antradienį, 12 val. Palangoje bus atidengiamas paminklas Vasario 16-osios Akto signatarui, Lietuvos Tarybos Pirmininkui, Lietuvos Valstybės Prezidentui...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Nuoroda apie Prasidėjo aplinkosauginė akcija „Saugom mišką“
  • Nuoroda apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Fredis apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • jes apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

Įstatymas priimtas, tačiau tautinių mažumų problemų nesumažėjo

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai