M. Kundrotas. Edmundo Berko konservatizmas ir šiuolaikiniai lietuviškieji konservatoriai (X)

10. Tautininkų sąjunga: dabartis ir ateities uždaviniai

1989 m. atkurta Lietuvių tautininkų sąjunga, 2008 m. reorganizuota į Tautininkų frakciją Tėvynės sąjungoje, 2011 m. atsikūrusi Tautininkų sąjungos vardu, perėjo ilgą ideologinės ir organizacinės raidos kelią. Skirtingais etapais jos akcentai skyrėsi, priklausomai nuo vienos ar kelių vidinių srovių įsigalėjimo, kai kuriais atvejais politinis veidas keitėsi gana radikaliai.

Pirmasis ideologinis šaltinis, žinoma, buvo prieškarinė Lietuvių tautininkų sąjunga. Organizacinis – liaudies dainų klubas „Raskila“. Antruoju šaltiniu ideologine ir organizacine prasme tapo Sąjūdis – daugelis sąjungos veikėjų atėjo tiesiai iš ten. Trečiasis ideologinis šaltinis buvo išeivijos tautininkai, ypač Amerikos lietuvių tautinė sąjunga, o ketvirtasis – Europos tautinių judėjimų šeima, ypač Vakarų Europos tautininkai.

Antrojo atsikūrimo metu įsijungė žmonės iš įvairiausių ideologinių srovių, pradedant Tėvynės sąjungos konservatoriais, baigiant socialdemokratais. Didelę įtaką daro tautininkai iš visuomeninių organizacijų, ypač „Vilnijos“ draugijos, Lietuvių tautinio centro (LTC) ir Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos (LTJS).

Kiekvienas šių šaltinių savaip formavo sąjungos ideologiją. „Raskilos“ dvasia – greičiau simboliškai, nei tiesiogiai, per daugelį metų keičiantis sąjungos sudėčiai – išliko stipriuose etnokultūriniuose akcentuose. Sąjūdžio paveldas – Rusijos sulaikymo strategija: dar 1991 m. sąjungos programoje akcentuotas tarpukarinis neutralumo principas, o jau 1993 m. programoje pasirinkta vakarietiška geopolitinė kryptis, įskaitant integraciją į Vakarų politines struktūras. Išeivijos lietuvių įtaką lengva įžvelgti pasaulio lietuvių bendrystės akcentuose.

Vakarų Europos tautininkų įtakoje jau 1996 m. programoje pasirodė švelnus euroskepticizmas. Šiuo klausimu pozicijos įvairavo. 1999 m. programoje Europos Sąjunga įvardyta būtinybe, tačiau jau 2006 m. programoje aiškiai pasisakyta už nacionalinį suverenumą ir prieš Europos Sąjungos virsmą supervalstybe. Dar iš tarpukario perimtą atsargų požiūrį į Lenkiją ir lenkų įtaką ypač sustiprino „Vilnijos“ atstovai, o LTC ir LTJS atstovai į sąjungos programą įdiegė lietuvio pažymėjimo idėją, sustiprino ankstesnius doros ir šeimos akcentus, antiimigracinę poziciją, atsinešė naują geopolitinę idėją – Baltokarpatiją.

Ideologinė tautininkų savimonė taip pat keitėsi. ~1992 m. sąjungoje kilo diskusija: kas mes – radikalai ar konservatoriai. 1996 m. programoje konservatizmas įvardytas greta liberalizmo ir socializmo – visos šios ideologijos įvertintos kritiškai, apkaltintos trūkumais sprendžiant esminius žmogaus būties klausimus. Tautininkystė apibrėžta kaip savita ideologija, esanti virš visų kitų politinių srovių. Deja, grynoji tautininkystė pasitvirtina tik tautinės politinės bendruomenės kūrimosi laikotarpiu: sukūrus valstybę neišvengiamai tenka ieškoti konkretaus jos raidos modelio, čia į pagalbą atskuba konservatizmas, liberalizmas arba socializmas.

2011 m. Tautininkų sąjungos įstatai pagrindinį tikslą apibrėžia taip: doras žmogus; stipri šeima; lietuvių tautos savastimi, jos suverenumu ir teisės viršenybe grindžiama Lietuvos valstybė; darni visuomenė; pilietinė santarvė; brandi politinė savivalda; tautų laisve ir bendromis vertybėmis grindžiami tarptautiniai santykiai.

Programoje pabrėžiama: Lietuva – laisva ir savivaldi valstybė. Jos pagrindas – lietuvių tauta. Kiekvienas lietuvis turi teisę į Lietuvos pilietybę. Visų tautybių piliečiai – lygūs. Svetimšalis kitatautis gali įgyti Lietuvos pilietybę tik už ypatingus nuopelnus Lietuvai arba lietuvių tautai. Aukščiausia teisinė galia Lietuvos valstybėje priklauso jos Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams, Lietuvos teisės viršenybei prieštaraujantys sprendimai negalioja.

Stipri, dora, tobulėjanti asmenybė – stipri ir tauta. Mokykla privalo ugdyti dorą ir atsakingą asmenybę, patriotines nuostatas, bendruomeniškumą. Šeima – santuoka grįsta vyro ir moters sąjunga. Svarbiausia jos paskirtis – gyvybės ir sąmonės tąsa. Alternatyvių šeimos sampratų ir lytinių iškrypimų propagavimas – draudžiamas. Jaunoms, gausioms arba skurstančioms šeimoms – mokestinės lengvatos, lengvatinės sąlygos gauti būstą ir darbą.

Seniūnai – renkami. Savivaldos institucijos privalo atsižvelgti į bendruomenių apklausas. Teismų sistemai – prisiekusiųjų ir tarėjų institucijos. Referendumų ir įstatymų iniciatyvos teisės – išplečiamos, jų sąlygos – lengvinamos, skatinant pilietines iniciatyvas iš apačios. Valstybės valdžios institucijos – atskiriamos: Seimo narys negali būti ministru ir atvirkščiai.

Religinių bendrijų teisės ir pareigos – lygios. Visos teisėtai veikiančios religinės bendrijos gali tomis pačiomis sąlygomis įsigyti ir naudoti nuosavybę, steigti visų lygių mokyklas, jų diplomai pripažįstami vienodai, jei atitinka bendruosius švietimo kriterijus. Religinės bendrijos atleidžiamos nuo mokesčių, valstybės dotacijos joms neskiriamos, išskyrus kultūros paveldą.

Didelis dėmesys skiriamas etnokultūros plėtrai, mokyklose – privalomas tautinis ir pilietinis ugdymas, į pastarąjį siūloma įtraukti lietuvių tautos ir tautinių mažumų pilietiškumo pavyzdžius. Valstybinė kalba – lietuvių, ja rašomi viešieji užrašai ir asmenvardžiai valstybiniuose dokumentuose.

Valstybė remia etninių žemių lietuvius, jų kultūrą ir švietimą. Svetimšalių imigracija – griežtai ribojama. Užsienio politikoje – glaudesnis Baltijos valstybių bendradarbiavimas, Karaliaučiaus krašto demilitarizacija, Baltokarpatijos ir Baltoskandijos blokų kūrimas, dalyvavimas NATO nacionalinių interesų pagrindu, Europos Sąjunga privalo grįžti į tautinių valstybių sąjungos formatą arba išnykti.

Apibendrinant šias idėjas – dabartinė Tautininkų sąjunga aiškiai lokalizuojasi tautinio konservatizmo erdvėje. Šalia tautinio ir konservatyviojo sando ryškėja dar vienas – socialinis, būtent čia pateikta daugiausiai naujovių, lyginant tiek su ankstesnėmis tautininkų programomis, tiek su bendru politiniu kontekstu.

Pirmiausiai siūloma progresinė mokesčių sistema – šis principas dar labiau išryškintas Seimo rinkimų programoje. Gyventojų pajamų mokestis skaičiuojamas ne atskiram piliečiui, o kiekvienam šeimos nariui – atitinkamai taikomos mokesčių lengvatos daugiavaikėms šeimoms. Pajamų mokesčio skirstymo teisė pačiam piliečiui – išplėsta: pilietis gali pats skirti po 1% švietimo arba kultūros įstaigai, visuomeninei organizacijai, sveikatos apsaugos įstaigai, religinei bendruomenei, politinei partijai. Minimalus mėnesio atlygis – ne mažesnis už pusę mėnesio vidurkio.

Strateginiai ūkio objektai ir gamtos ištekliai – kontroliuojami valstybės. Siūloma steigti valstybinį komercinį banką, kuris skirstytų valstybės išmokas, pašalpas ir paskolas. Rinkimų programoje pasirodė dar viena drąsi idėja – valstybinis prekybos tinklas, kuriame pati valstybė nustatytų kainas. Griežtai pasisakoma už litą ir prieš eurą, žemės ūkio paskirties žemė – Lietuvos piliečiams, užsieniečių galimybė įsigyti žemę maksimaliai ribojama. Rinką siūloma reguliuoti, ypač – kovojant su monopolizmu.

Drąsiai galima sakyti, jog Tautininkų sąjunga – ne tik nacionalkonservatyvi, bet ir socialkonservatyvi politinė organizacija. Šia prasme ji puikiai įsilieja į Europos tautininkų šeimą – pradedant prancūzų, baigiant latvių tautininkais. Apklausoje www.manobalsas.lt Tautininkų sąjunga moraliniais ir kultūriniais klausimais užima konservatizmo liniją, stipriai lenkdama tiek Tėvynės sąjungą, tiek „Tvarką ir teisingumą“, o socialiniais ir ekonominiais klausimais – socialiai orientuotą liniją, čia iš apklausoje dalyvavusių partijų tautininkus lenkia tik socialdemokratai.

Praktikos požiūriu Tautininkų sąjungą vertinti gana sunku – jos atstovų į Seimą savarankiškai paskutinį kartą išrinkta 1996 m., didžiąją savo parlamentinės veiklos dalį ji buvo opozicijoje. 2008 m. du tautininkai išrinkti Tėvynės sąjungos sąrašu, atstovaudami Tautininkų frakcijai. Jų parlamentinė veikla fragmentiškai, bet iliustratyviai atskleidžia tautininkų nuostatas praktikoje.

2009 m. tautininkų atstovo Gintaro Songailos iniciatyva į Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą grąžinta prezidentūros išbraukta nuostata, draudžianti homoseksualizmo propagandą. Abu tautininkų atstovai šią nuostatą gynė iki pat galo – deja, daugumai Tėvynės sąjungos atstovų ją sabotavus galutinėje redakcijoje jos nebeliko.

2010 m. Seimui svarstant kosmopolitinį dvigubos pilietybės principą abu tautininkų atstovai susilaikė. Svarstant asmenvardžių rašybą valstybiniuose dokumentuose tautininkai mūru stojo už rašybą valstybine kalba. 2012 m. svarstant Konstitucijos pataisą, šeimą apibrėžiančią vyro ir moters santuoka bei tėvų ir vaikų ryšiais, abu tautininkai balsavo už. Iš tautininkų pusės plaukė siūlymai minimalią algą sieti su vidurkiu, į teismų sistemą įvesti tarėjų instituciją, bet nei vienam šių siūlymų Seime nepritarta.

Apibendrinant parlamentinę tautininkų veiklą galima konstatuoti, jog tai ne tik žodžiais, bet ir darbais tautiška, konservatyvi, socialiai orientuota politinė jėga. Skirtingai nei anksčiau aptartoms konservatyviąją erdvę besidalijančioms partijoms, tautininkams sunku prikišti deklaruotų principų išdavystę, nuoseklumo ar tvirtumo stygių, jų atstovai neįsivėlė į jokį korupcijos skandalą.

Idėjiškai ir praktiškai Tautininkų sąjunga – pagrindinė konservatyvi politinė jėga. Jai švinta perspektyva tapti tuo, kuo galėjo, bet nesugebėjo tapti Tėvynės sąjunga, Krikščionių partija, „Tvarka ir teisingumas“, su tam tikrais savitumais – didesniu dėmesiu etnokultūrai ir etnodemografijai, didesniu socialiniu jautrumu, dalyvaujamąja demokratija, tautiškiau orientuota geopolitika. Visa kita, pradedant dora ir šeima, baigiant religija ir bendruomene, galima beveik pažodžiui perrašyti iš klasikinio konservatizmo, kas iš esmės ir daroma.

Jei Tėvynės sąjunga toliau žengs liberalėjimo linkme, Krikščionių partija liks konjunktūrinė grupuotė be ryšio tarp teorijos ir praktikos, o „Tvarka ir teisingumas“ jungsis su Darbo partija, konservatizmo erdvėje liks daug tuščios vietos. Ideologijos, energijos ir organizacijos atžvilgiais rimčiausia kandidatė į šią vietą – atsinaujinusi ir sustiprėjusi Tautininkų sąjunga.