Penktadienis, 1 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

Viduržiemis – laiko virsmas į vasarą

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2013-01-25 16:18:06
12
Alkas.lt sveikina su Kalėdomis
wikipedia.org nuotr.
wikipedia.org nuotr.

Sausio 25-ą nuo seno laikoma viduržiemio arba pusiaužiemio laiku. Rytų Lietuvoje ir kai kur kitur pusiaužiemis siejamas su vasario 2 d. – Gramnčių (Perkūno) diena.  Pusiaužiemyje šeimininkai įvertindavo savo ūkio išteklius: kiek liko žiemai sukaupto maisto, pašarų, malkų ir kitų atsargų. Jeigu jau sunaudota daugiau nei pusė, tai teks pataupyti apmažintas atsargas, kad jų užtektų antrajai žiemos pusei.

Šią dieną šeimininkas apeidavo ūkį, papurtydavo sodo obelis, kad būtų vaisingesnės, pastuksendavo į avilius, kad būtų darbštesnės bitės, daugiau medaus vasarą prineštų…

Buvo sakoma, kad nuo šios dienos atgyja ir iš girių į namus patraukia gyvatės, todėl šią dieną vadindavo Kirmių, Kirmėlių arba Kirmėline diena. Kad gyvatės į namus iš girios neitų, vengdavo šią dieną iš miško vežti medžius ir nešti šakas.

Sakoma, kad šią dieną barsukas išlenda iš savo olos arba, kad meška verčiasi ant kito šono. Jeigu ši diena pasitaiko saulėta, tai barsukas pabūgęs savo šešėlio atbulas lenda atgal – tuomet žiema dar tęsis ilgai, pavasaris būsias vėlyvas. Jeigu diena apsiniaukusi, jis išlendąs iš olos ir einąs pasivaikščioti. Pasivaikščiojęs ramus sugrįžta atgal – pavasaris jau neužilgo. Manoma, kad šis vaizdinys išreiškia saulės metų atsivertimo į kitą pusę, į pavasarį ir vasarą mintį. Juk neveltui netrukus prasidėsiantis mėnuo ir vadinamas vasariu.

Nors tikroji vasara dar toli, tačiau spėjama, jog mūsų protėviai metus seniau bus dalinę ne į 4, o į 2 metų laikus. Manoma, jog būtent „pavasario – vasaros“ pusmečio laikotarpį baltai seniau bus vadinę žodžiu vasera. Šio sezono pradžia kaip tik ir galėjusi būti skaičiuojama nuo pusiaužiemio, kuomet Saulė pradeda šviesti jau nebe žiemiškais, o šildančiais spinduliais.

Mitologas A.J.Greimas su viduržiemio švente siejo istoriniuose šaltiniuose minimą Krikštų arba „kumeliuko krikštynų“ šventimo paprotį, kuomet sausio pabaigoje merginos gamindavo ypatingą apeiginį svaiginamą gėralą, vadintą „čvikinu“, ir pasikvietusios vaikinus puotaudavo su jais per visą naktį ir dar kitą dieną. Šį „kumeliuko krikštynomis“ vadintą pasilinksminimą A.J.Greimas buvo linkęs laikyti pirmojo Naujųjų metų jauno Mėnulio sutiktuvių ir pagerbimo šventės liekanomis. Mat Mėnulio palyginimas su kumeliuku, arkliu, žirgu, išties yra būdingas mūsų tradicijoms. Štai, kad ir mįslėse: „Laukas arklys pro vartus žiūri (Mėnulis)“; „Seredoj, subatoj gimė dievo kumeliukas auksinėm kamanom, sidabrinėm patkavom (Mėnuo)“.  Dievaičio Mėnulio gimimas senoviniame rago (sausio) mėnesyje, pasak A.J.Greimo, mūsų protėviams ir turėjo žymėti Naujų metų pradžią.

Įdomu tai, kad ir išgarintųjų rytietiškų Naujųjų metų atskaita pradedama nuo sausio 20 d. tai yra nuo Saulės įėjimo į Vandenio žvaigždžių ženklą. Pirmojo metų mėnesio pradžia čia laikomas jauno Mėnulio pasirodymas po to kai Saulė jau įėjo į Vandenio ženklą.

Pastarojo meto lietuviškų etnoastrominių žinių tyrimai leidę rekonstruoti lietuviško Zodiako ženklus įgalina patvirtinti A.J.Greimo prielaidas. Rekonstruotame lietuviškame Zodiake būtent Vandenio ženklas laikomas paskutiniu metinio Saulės kelio dangumi ženklų. Ir jį kaip tik vaizduoja Žirgas.  Ant apeiginio viduramžių kaušo, aptikto Gardine, pavaizduotame originaliame zodiakiniame kalendoriuje būtent Vandenio žvaigždyno vietoje vaizduojamas šuoliuojantis žirgas!

Zodiakinis Vandenio žvaigždynas pavaizduotyas kaip šuoliuojantis  žirgas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.
Zodiakinis Vandenio žvaigždynas pavaizduotas kaip šuoliuojantis žirgas ant viduramžių apeiginio kaušo iš Gardino | J.Vaiškūno nuotr.

Tad senovės baltų žyniai žvaigždininkai stebėję vakaro dangų, galėjo laukti vakaro kuomet leidžiantis Saulei paskui ją už vakarų horizonto sviro ir Dangiško žirgo (Vandenio) žvaigždės su jame spindinčiu jauno Mėnulio pjautuvu.

Toks dangaus šviesulių išsidėstymas buvo ženklas skelbti pirmąją Naujųjų metų dieną pagal Saulės-Mėnulio kalendorių, pradedančią galutinio Saulės atsigręžimo į vasarą laikotarpį – vasara (sen. vasera), o tą laikotarpį pradedantis Mėnulio mėnuo buvo vadinamas vasariu. Kiti žinomi šio mėnesio senoviniai pavadinimai: ragutis, mažasis ragutis, pusis, pusčius, prydėlinis… galėtų reikšti tai, kad būtent tuo laiku, esant reikalui, galėjo būti tikslinamas kalendorius, pridedant papildomą trumpesnį pridėtinį mėnesį, kad laiko atskaita pagal Mėnulį per daug nenutoltų nuo kalendorinių datų nustatomų pagal Saulę.

Šiemet plonas jauno Mėnulio pjautuvas po saulėlydžio pasirodys link vakarų horizonto svyrančiame Žirgo žvaigždyne vasario 11 d. – pačiose Užgavėnių išvakarėse. Tad artėjant Užgavėnėms nepamirškite pasigaminti ir tradicinės apeiginės Žirgo kaukės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis: metų posūkis į vasarą ir barsuko prognozės
  2. J. Vaiškūnas. Pusiaužiemis
  3. Kai atbėga Elnias devyniaragis
  4. Kada švenčiami lietuviški naujieji metai?
  5. Skaitant dangaus ženklus (audio)
  6. Planetariume pristatyta J.Vaiškūno knyga „Skaitant dangaus ženklus: lietuviško Zodiako pėdsakais“ (video)
  7. Baltų religija, lietuviškas Zodiakas ir šiuolaikinio žmogaus tapatybė
  8. J. Vaiškūnas. Kas slypi po Kalėdų Senio kauke? (II)
  9. Etnoastronomas Jonas Vaiškūnas kviečia pakeliauti senojo lietuviško Zodiako pėdsakais
  10. Po žvaigždžių skliautu bus pristatyta knyga apie senovės lietuvių Zodiaką
  11. Pasaulio pabaigą šiandien vilniečiai nutolins kalėdinėmis blukvilkio apeigomis

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 12

  1. Algis, Dievų siųstas says:
    13 metų ago

    Na jau pabandykit žiemą į avilius pastuksenti, tai gi bitės apsišiks, apsividuriuos ir žus, kas čia per nesąmonė… 🙂

    Atsakyti
    • Algis, Dievų siųstas says:
      13 metų ago

      Beje dar pridursiu žirgu ar arkliu perkeltine prasme pas mus lietuvius buvo ir tebeyra laikoma vyro pasididžiavimas, tai viskas aišku kas ten per pasilinksminimai būdavę jaunimo 😉

      Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        13 metų ago

        Tai, kad „viskas aišku“ – čia blogai ar gerai?

        Atsakyti
        • Algis, Dievų siųstas says:
          13 metų ago

          Nieko čia bloga nėr 🙂

          Atsakyti
  2. Saulės vilna says:
    13 metų ago

    Manau, kad “kumeliukų krikštynos” galėtų būti aiškinamos ir kitaip.
    Žodį “kumeliukų” sieti su veiksmažodžio “kamuotis” prasme. Tuomet iš “kumeliukų krikštynų” gautume “kamuolikų krikštynas” arba aiškiau sakant ‘kamuolaikių” pradžią, kas sutaptų su gavėnios reikšme arba pasninkavimo laiku. Kaip žinome pasninkavimai, kamavimaisi iki išsekimo buvo būdingi žyniams.
    Toks aiškinimas rodytų, kad pasninkavimas – gavėnia nėra atėjęs su krikščionybe, jis buvo būdingas ir pagonybei.
    Be abejonės, kad pasnininkas būtų veiksmingas (magiškas) juo turėjo sekti ir kiti bendruomenės žmonės. Dėl to ji tapo bendruominei, visiems pagonims privalomu. Ir ne tik žmonėms, bet ir žiemkenčiams javams, pagaliau barsukams, meškoms, gyvatėms, kitiems gyviams užmiegantiems išsekinančiu, iškamuojančiu žiemos miegu.
    Tas yra ir musulmonų ramadane.
    Taigi “kumeliukuose”… matau tokias gilesnes šaknis.

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      13 metų ago

      Gražiai čia pafilasofavote. Manau, kad mūsų baltiški įvaizdžiai gali nunešti mus į plačias svajonių lankas, į kūrybos ir vaizduotės pasaulio aukštumas ir gelmes. Į aukštesnes viršūnes ir gilesnes šaknis. Ir ir.

      Atsakyti
      • Saulės vilna says:
        13 metų ago

        Taip gali nunešti…, bet tokį pasaulį ir matė, suteikė jam prasmę bei mokė mus (lietuvius) jį pažinti žyniai.

        Atsakyti
  3. Birutė says:
    13 metų ago

    Nežinau kiek ten siejasi su veiksmažodžiu kamuotis, bet vakar, švęsdami Pusiaužiemį Romuvoj, valgėm labai gardžius KAMUKUS, tikrai kaip kamuoliukus 🙂 Nežinia iš kur tas žodis “kamukai”, bet ir gražu, ir gardu 🙂

    Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      13 metų ago

      O indai šelmiai dar KAMA – sutrą primintų iš ryto.

      Atsakyti
      • Algis, Dievų siųstas says:
        13 metų ago

        😀

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          13 metų ago

          Artėjant neišvengiamam religiniam be krikščionybės morčiui, daugreikšmių paieškoje galima nukrypti ir į “KAMAZ” gamyklą, kuri, beje, irgi kažkaip ten atseit galimai susijusi su Tavo arklio galiomis ?

          Atsakyti
  4. Birutė says:
    13 metų ago

    :DVisai nusigrybavot su Kamazais ir Kamasutrom, prajuokinot. Sakyčiau patogu siūlyti – kam kam kam kamukų? 😀

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Studentai
Lietuvoje

Patvirtinta stojančiųjų konkursinio balo skaičiavimo tvarka

2025 08 01
Kultūros ministerija
Lietuvoje

Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą

2025 08 01
Priešiškas dronas nukrito Lietuvos kariniame poligone Gaižiūnuose
Lietuvoje

Lietuvą atakavęs dronas sudužo Lietuvos kariniame poligone…

2025 08 01
Greičio matuoklis
Lietuvoje

Greičio matuokliai keliaus į pavojingiausius eismo ruožus

2025 08 01
Mokykla, telefonas
Lietuvoje

Švietimo įstaigos turės pasitvirtinti tvarkas dėl telefonų naudojimo

2025 08 01
JAV pasiuntinys bėga Kremliun
Užsienyje

Pareiškęs ultimatumą, Trampas piktinasi Rusijos veiksmais, bet… siunčia pasiuntinuką į Maskvą

2025 08 01
Žaidimų erdvė
Gamta ir žmogus

Vilniaus oro uoste atidaryta žaidimų ir pažinimo erdvė vaikams

2025 08 01
Futbolas
Gamta ir žmogus

„Aukštaitijos“ stadione – legendinio „Ekrano“ sugrįžimas

2025 08 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Taisyk žodžiui kelią ! apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 3 sumanymai, kaip surengti tobulą žaidimų vakarą
  • Patvirtinta stojančiųjų konkursinio balo skaičiavimo tvarka
  • Kultūros ministerija ir KAM stiprina bendradarbiavimą
  • Žemės paslaugos – greičiau ir patogiau

Kiti Straipsniai

Trampas vs Putinas

J. Vaiškūnas. Trampo ultimatumas Putinui: artėja sprendimo valanda?

2025 07 28
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas ir agresija Ukrainoje

J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

2025 07 12
J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

J. Vaiškūnas. Diena kai pabunda miegantys broliai

2025 07 10
Lokys

Meškos pamokos – atvejus su laukiniais gyvūnais koordinuos AAD

2025 07 02
Rudoji meška | wikimedia.org nuotr.

Lokys jau keliauja miškais Pabradės kryptimi

2025 06 17
Lokys

Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio

2025 06 16
Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

Visuomenininkai ragina pasirašyti už NT mokesčio įstatymo pataisas, kad gyventojų būstai būtų neapmokestinami

2025 06 08
Nemunu iš Baltarusijos atplaukė meška

Į Lietuvą iš Baltarusijos naktį atplaukė meška

2025 06 05
Homoseksualizacija | Alkas.lt koliažas

J. Vaiškūnas. R. Jankūnas: Kas kalba Lietuvos vardu?

2025 06 02
Zigmas Vaišvila | alkas.lt koliažas

Z. Vaišvila. VRK sprendimas atsisakyti registruoti referendumą ginantį piliečių nekilnojamąjį turtą apskųstas teismui

2025 05 29

Skaitytojų nuomonės:

  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Taisyk žodžiui kelią ! apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Kęstutis K.Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
„Facebook“ nuotr.

Aplinkos apsaugos inspektoriumi per reidą padirbės ir ministras

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai