R. Alaunis. Osama bin Ladenas – teroristas ar CŽV agentas?

Kiekvienais metais pažymint Rugsėjo 11-ą dieną įvykdytus teroristinius išpuolius Niujorke kartojama oficiali JAV Vyriausybės versija – išpuolius suorganizavo Osama bin Ladenas, įvykdė Al Qaeda, Afganistano Talibano vyriausybė bendrininkavo.

Abu JAV prezidentai – Džodžas V. Bušas (George W. Bush) ir )Barakas Obama (Barack Obama) tvirtina, kad Osama bin Ladenas suplanavo Rugsėjo 11-os teroro atakas ir yra atsakingas už jų organizavimą.

Tačiau, JAV kaltina Al-Qaeda todėl, kad pateisintų  „Globalinį karą prieš terorizmą“ remiantis JAV Gynybos ministerijos vadinamo Pentagono  „Prevencinio karo“ doktrina.

JAV globalinis karas prisidengiant pasauline „kova prieš terorizmą“ nukreiptas ne tik į pavienes tarptautines teroristines organizacijas,  tarp jų Al-Qaeda, bet yra nukreiptas ir prieš įtariamas terorizmo „šalis – remėjas“”, pavyzdžiui Iraną. JAV ir NATO šalys kaltina Iraną, kad šis remia „Sunitų džihadistų teroristų tinklą.“

Negana to, 2011 metų gruodyje, JAV Manheteno (Niujorko) apygardos teismas pasiremdamas pasirinktinais liudijimais ir suklastotais įrodymais, apkaltino Iraną rugsėjo 11-ą (9/11) padėjus Al-Qaeda lėktuvo pagrobėjams.

Tyrimas prieš Iraną įtariamą terorizmo rėmimu buvo pradėtas 2004 metais remiantis 9/11 Komisijos rekomendacijomis „dėl akivaizdaus ryšio tarp Irano, Hezbollah ir 9/11 pagrobėjų.“

9/11 Komisijos rekomendacijos buvo tokios, kad „matomas ryšys“ reikalavo „tolesnio JAV vyriausybės tyrimo“ (9/11 Komisijos pranešimas , p. 241; Iran 911 case.com).

2011 metų gruodžio mėnesį JAV Niujorko pietinės apygardos teismo nuosprendžiu (Havlish v. Iran) „JAV apygardos tesėjas Džodžas B. Danielsas (George B. Daniel) nusprendė, kad Iranas ir Hezbollah (palestiniečių pasipriešinimo prieš Izraelio okupaciją judėjimas) materialiai ir tiesiogiai palaikė Al-Qaeda 2001 Rugsėjo 11-ą dieną ir teisiškai yra atsakingi už padarytą žalą šimtams nukentėjusių šeimų nariams, kurie yra ieškovai šioje byloje.“

Kas buvo Osama bin Ladenas, kaltinamas 9/11 atakų organizavimu?

JAV administracija tylomis pripažįsta, kad Osama bin Ladenas buvo pasamdytas JAV CŽV (Centrinės Žvalgybos Valdybos)  vykstant Tarybų Sąjungos – Afganistano karui. Osama bin Ladenas buvo Al-Qaedos lyderis, kurį slaptai rėmė CŽV.

Amerika oficialiai pripažįstą, kad „ji palaikė  Al-Qaedos džihadistų kryžiaus karus prieš Tarybų Sąjungą.“

Remiantis  Vašingtono pasakojimu, Osama bin Laden „atsisuko prieš juos“  pasibaigus Tarybų Sąjungos – Afganistano karui, kuris dauguma atžvilgiu sutapo su Šaltojo karo pabaiga – 1989 metais.

Šaltojo karo pabaigoje (1989 m) buvo kalbama, kad bin Ladenas apleido džihadą – Šventąjį karą. Su tam tikromis dvejonėmis bin Ladenas buvo vaizduojamas kaip „Taikos karys“ įsitraukęs į „humanitarinius reikalus.“

1993 metų gruodžio 4 dieną Britanijos laikraštyje „The Independent“ Robertas Fiskas (Robert Fisk) paskelbė straipsnį „Anti-Soviet warior put his army on the road to peace“ („Antitarybinis karys perkelia savo armiją į taikos kelią”), kuriame Bin Ladeną apibūdino kaip buvusį „laisvės kovotoją“,  „Saudo Arabijos verslininką“ ir filantropą, stovintį „Taikos kelyje.“

Al-Qaeda, JAV ir NATO Bosnijoje

Tačiau yra pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, kad Šaltojo karo metu bin Ladenas palaikė ryšius su CŽV – netiesiogai, per Pakistano karinę žvalgybą (ISI)  –  ir tęsė savo veiklą JAV finansuojamame „žvalgybos personale“ (ang. Intelligent asset).

Al-Qaeda tiesiogiai dalyvavo JAV-NATO finansuojamame Jugoslavijos pilietiniame kare Bosnijoje, kur tiekė paramą Bosnijos Musulmonų Armijai (BMA).

Al-Qaedos ryšiai su JAV prezidento Billo Klintono (Bill Clinton) administracija yra pilnai užfiksuoti ilgame Respublikonų Partijos Komiteto (RPK) pranešime JAV Kongresui, paskelbtame 1997 metais.

RPK Kongreso pranešimas kaltino JAV prezidento B.Klintono  administraciją  dėl to, kad ji „padėjo paversti Bosniją į islamo kovotojų bazę“, kuri per taip vadinamą „Islamo Kovotojų Tinklą“ (ang. Militant Islamic Network) vadovavo samdant tūkstančius mudžahedų kovotojų iš viso islamo pasaulio.

Ironiška, tačiau Osamos bin Ladeno Sudane įkurta nevyriausybinė organizacija, kuri buvo paminėta Roberto Fisko 1993 metų straipsnyje, JAV Respublikonų Partijos Komiteto (RPK) ataskaitoje yra identifikuota kaip „netikra humanitarinė organizacija“ susijusi su Bosnijos teroristų tinklu ir tiesiogiai palaikoma JAV prezidento Billo Klintono administracijos:

„… Vienos iš Sudane įkurtos „humanitarinės organizacijos“ pavadintos „Trečiojo Pasaulio Pagalbos Agentūra“ (ang. Third World Relief Agency) vaidmuo yra pakankamai gerai dokumentuotas. Prezidento Clintono administracijos „rankų“ veikla dalyvaujant Islamo ginklų tiekimo tinkle apėmė islamo ginklų tiekimo tinklus, tarp jų raketų iš Irano apžiūrą, kurią vykdė JAV vyriausybės atstovai.

„Trečiojo Pasaulio Pagalbos Agentūra“, Sudane įkurta, netikra humanitarinė organizacija… ilgą laiką buvo  pagrindinė ginklų tiekimo į Bosniją grandis.  …TPPA tikėtina yra susijusi su tokiais Islamo teroristų tinklo pastoviais darbuotojais, kaip Šeiku Abdeliu Rahmanu (Sheik Abdeli Rahman), (teismo nuteistu už Pasaulinio Prekybos Centro sprogdinimą 1993 metais) ir Osama Bin Ladenu, turtingu Saudo Arabijos emigrantu, tikėtina remiančiu daugelį kovotojų grupių (Washington Post, September 22, 96).

Respublikonų partija apkaltino prezidentą Billą Klintoną ir jo Nacionalinio saugumo patarėją Antony Leiką (Anthony Lake, kuris vėliau vadovavo CŽV) karo kurstymu ir mudžahedų verbavimu, kurie buvo pristatomi į Bosnija.

Al-Qaeda, JAV ir NATO Kosove

XX a. pabaigoje al-Qaeda, vadovaujama Osamos bin Ladeno, veikdama kartu su Vakarų karine žvalgyba dalyvavo tiekiant pagalbą „Kosovo Išlaisvinimo Armijai” (KIA).

„Bosnijos modelis“ aprašytas  1997 Respublikonų partijos Komiteto Kongreso pranešime buvo atkartotas Kosove. Bendrininkaujant NATO aljansui ir JAV Valstijų Departamentui, mudžahedams parsidavę kovotojai iš  Artimųjų Rytų ir Centrinės Azijos (tarp jų ir Čečėnijos teroristų) buvo pasamdyti kovoti „Kosovo Išlaisvinimo Armijos“ (KIA) gretose 1998-99 metais, didele dalimi palaikydami NATO karo pastangas.

Remiantis patvirtintais Britanijos kariniais šaltiniais, „Kosovo Išlaisvinimo Armijos“ apginklavimo ir karinių apmokymų užduotis buvo patikėta 1998 metais JAV Gynybos Žvalgybos Agentūrai (U.S. Defence Intelligence Agency – DIA) ir Britanijos slaptajai tarnybai MI6, kartu su „buvusiais ir tarnaujančiais Britanijos 22-ojo SAS (Special Air Services – Specialiųjų Oro Pajėgų) pulko kariais, taip pat ir trijomis Britanijos ir Amerikos privačiomis saugumo kompanijoms”.

JAV Gynybos Žvalgybos Agentūra DIA kreipėsi į Britanijos slaptąją tarnybą MI6, kad ši parengtų karinių apmokymų programą „Kosovo Išlaisvinimo Armijai.“

Tuomet „Britanijos slaptoji tarnyba MI6 operacijai vykdyti persamdė dvi Britanijos saugos kompanijas, kuriose dirbo daugelis buvusių 22-ojo SAS pulko karių. Buvo sudarytas sąrašas ginkluotės ir įrangos reikalingos Kosovo Išlaisvinimo Armijai.“ Kol šios slaptos operacijos buvo tęsiamos, prieš pradedant bombardavimus 1998 kovo 8 dieną, pirmiausia Kosove buvo dislokuoti Britanijos 22-ojo SAS pulko kariai, daugiausia iš D Eskadrono karinių dalinių.

Tuo tarpu Britanijos SAS Specialios pajėgos Šiaurės Albanijoje apmokė Kosovo Išlaisvinimo Armiją, kariniai instruktoriai iš Turkijos ir Afganistano, finansuojami „džihado islamistų“ bendradarbiavo apmokant „Kosovo Išlaisvinimo Armiją“ partizaninės ir diversinės taktikos.

Pats Osama Bin Ladenas asmeniškai lankėsi Albanijoje. Jo vadovaujama teroristų grupė buvo viena iš tų islamistinių fundamentalistinių grupuočių, kurios siuntė Al-Qaedos kovotojus kariauti į Kosovą. Manoma, kad bin Ladenas Albanijoje savo veiklą pradėjo dar 1994 metais…

Albanijos šaltiniai sako, kad tuometinis Albanijos prezidentas Sali Beriša (Sali Berisha) palaikė ryšius su kai kuriomis grupuotėmis, kurios vėliau pasireiškė kaip ekstremistiniai fundamendalistai.

Buvęs Interpolo Kriminalinės Žvalgybos Valdybos direktoriaus padėjėjas Ralfas Mačeikas (Ralf Mutschke) JAV Atstovų rūmų Teisės Komitetui lūdijo:

„JAV Valstijų Departamentas įtraukė Kosovo Išlaisvinimo Armiją (KIA) į teroristinių organizacijų sąrašą, nurodydamas, kad KIA finansavo savo karines operacijas iš pinigų, gautų iš tarptautinės heroino prekybos ir paskolų iš Islamo šalių ir atskirų asmenų, tarp kurių buvo ir Osama bin Ladenas.“

Kitas (KIA) ryšys su Bin Ladenu yra faktas, kad lyderio brolis Egipto džihado organizacijoje ir Osamo bin Ladeno karo vadas, vadovavo elitiniam KIA daliniui per Kosovo konfliktą“ (JAV Kongresas, Interpolo Kriminalinės Žvalgybos padalinio vadovo R.Mačeiko liudijimas JAV Atstovų rūmų Teisingumo Komitetui, 2000 sausio 13 d.).

Al-Qaeda, JAV ir NATO Makedonijoje  2001 metais

JAV kariuomenė ir Al-Qaeda bendradarbiavo remiant „Makedonijos Nacionalinę išlaisvinimo Armiją“  (angl. Macedonia National Liberation Army –NLA) ir dalyvavo teroristinėse atakose buvusioje Jugoslavijos Makedonijos respublikoje.

„Makedonijos Nacionalinė Išlaisvinimo Armija“ (NIA) buvo „Kosovo Išlaisvinimo Armijos“  (KIA) padalinys. Makedonijos NIA ir KIA teroristai buvo apmokyti ir finansuojami JAV privačiai samdomų kovotojų kompanijos „Military Professional Resources International“ (L3 – MPRI), su kuriais sutartis buvo sudariusi JAV Gynybos ministerija – Pentagonas. (Nuo 2012 liepos 18 d. „L3 –MPRI“ buvo reogranizuota į „ENGLITY Corp.“).

2001 metų birželio – liepos mėnesį, tarp užsienio samdomų kovotojų, kariaujančių „Kosovo Išlaisvinimo Armijoje“ ir „Makedonijos Nacionalinėje išlaisvinimo Armijoje“ buvo mudžahedai iš Artimųjų Rytų ir buvusių Tarybų Sąjungos Azijos respublikų, taip pat kariai iš kai kurių NATO valstybių, tarp jų Britanijos, Olandijos ir Vokietijos. Kai kurie iš šių Vakarų samdomų kovotojų anksčiau kariavo „Kosovo Išlaisvinimo Armijoje“ ir „Bosnijos Musulmonų Armijoje.“

Tuo metu, kai Vašingtonas tiekė ginklus „Makedonijos Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos“ teroristams, kurių tarpe buvo ir Al-Qaedos samdiniai,  kitiems 3500 sunkiai ginkluotiems NATO kariams (vėliau jų skaičius buvo padidintas iki 4500) buvo duotas JT mandatas „nuginkluoti sukilėlius“ ir įgyvendinti ugnies nutraukimą.  Šią karinę operaciją, turint JT ST mandatą (JT ST Rezoliucija 1345) NATO pradėjo 2001 rugpjūčio 22 dieną kodiniu pavadinimu  „Essential Harvest“ (liet. Esminis derlius). Operacija „Harvest“ pradėta efektyviai įgyvendinti rugpjūčio 27 dieną, likus dviems savaitėms iki 2001 rugsėjo 11 d. teroristinių atakų.

Ši fiktyvi NATO „taikdarių“ operacija vadovaujant Britanijai ketino susilpninti Makedonijos karines pajėgas ir destabilizuoti Makedonijos vyriausybines institucijas. Buvusios Jugoslavijos Makedonijos respublikos Ministro pirmininko Liubko Georgiijevskio žodžiais tariant:

„Jų tekstas (NATO „Taikos planas“) yra pakankamai žiaurus,  dar žiauresnis ir nerimą keliantis jų būdas, kuriuo jie stengiasi suardyti Makedonijos vyriausybines institucijas. …Visi teroristiniai veiksmai Makedonijoje buvo palaikomi Vakarų demokratijų… visos grėsmės ir šantažas jau buvo naudojami seniai, išskyrus tai, kad NATO dar pradės vykdyti oro antskrydžius prieš mus.“ (Macedonian Prime Minister Mr. Ljubco Georgievski).

NATO bendradarbiavimą su Al-Qaedos teroristais patvirtina ne tik buvusio Makedonijos ministro pirmininko Ljubko Georgijevskio pareiškimai, bei tai patvirtina daugelis žiniasklaidos pranešimų, daugelio liudininkų pasakojimai, fotografijos.

Ironiška, tačiau už šių „Makedonijos Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos“, sujungtos su AL-Qaeda samdiniais teroristinių išpuolių Makedonijoje, kurie paruošė kelią 2011 rugpjūčio  27 NATO intervencijai, stovėjo Vašingtonas. NATO operacijos  „Essential Harvest” tikslas nuginkluoti „Makedonijos Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos“ teroristus buvo tik priedanga. Slaptoje NATO darbotvarkėje buvo numatyta prisidengiant „humanitarine intervencija“ pakeisti režimą Makedonijoje.

Tuo metu, kai JAV Valstijų sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell) turėjo jau patvirtintą Amerikos apsisprendimą „kovoti prieš terorizmą“, JAV kariniai instruktoriai kovojo kartu su „Makedonijos Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos“ teroristais. Makedonijos NIA ne tik buvo sujungta su Al-Qaedos samdiniais, tačiau NIA  sukilėliai buvo palaikomi JAV specialiųjų pajėgų:

„Tarp sukilėlių, kurie buvo atitraukiami, buvo 17 „instruktorių“ – buvusių (MPRI) JAV karininkų, kurie pravedė karinius apmokymus sukilėliams. (Ir) ne tik tai: Makedonijos saugumo pajėgos tvirtina, kad 70 proc. karinės įrangos, kurią partizanų kovotojai pasiėmė su savimi  yra JAV gamybos.“ – 2001 birželio 27 d. rašė Vokietijos laikraštis  „Hamburger Abendblatt“.

Šie įvykiai yra reikšmingi tuo, kad likus vos keliems mėnesiams prieš 2001 rugsęjo 11-ą įvykdytus teroro aktus buvę  JAV karinių pajėgų karininkai, kurie papildė teroristinių brigadų gretas, 2001 birželio mėnesį patys buvo pagauti kruvinomis rankomis kartu su Al-Qaeda samdiniais.

Tai įrodo, kad dar keletą savaičių prieš rugsėjo 11-ą įvykdytas teroristines atakas Niujorke Al-Qaeda aktyviai koloboravo su JAV kariuomenės karininkais, sudariusiais sutartis su JAV Gynybos ministerija vadinama Pentagonu.

Oficiali Rugsėjo 11-os teroristinių išpuolių Niujorke istorija yra paremta „skaudžiomis pasekmėmis“  (ang. Blowback), būtent  Al Qaeda – tariamas rugsėjo 11-os teroristinių atakų vykdytojas – „atsisuko prieš mus“ (amerikiečius) 1989 metais pasibaigus šaltajam karui. Tačiau, Įvykiai Bosnijoje, Kosove ir Makedonijoje akivaizdžiai patvirtina, kad Al-Qaeda buvo JAV (karinės) „žvalgybos personalas“ nuo 1990-ųjų iki 2001 metų birželio mėnesio, kuomet Makedonijos Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos Al-Qaeda darbuotojai buvo suimti, kartu su JAV karo instruktoriais.

„Kosovo Išlaisvinimo Armijos“ ir Makedonijos „Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos“ teroristai buvo finansuojami JAV karinės pagalbos fondų, Jungtinių Tautų taikos palaikymo biudžeto ir iš keleto islamistinių organizacijų, tarp jų ir iš Osamos bin Ladeno Al-Qaedos. Iš narkotikų prekybos gauti pinigai taip pat naudojami finansuoti teroristus bendrininkaujant su JAV vyriausybe. Mudžahedų verbavimas, kurie galėtų kariauti „Nacionalinės Išlaisvinimo Armijos“ gretose Makedonijoje buvo įgyvendinamas per įvairias islamistines grupuotes.

JAV kariniai patarėjai veikė kartu su Mudžahedais tose pačiose karinėse pajėgose. Vakarų Europos šalių NATO kariavo kartu su mudžahedais pasamdytais Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje. Tačiau JAV žiniasklaida tai vadina „sunkiomis pasekmėmis“ („blowback“), kuomet taip vadinamas „žvalgybinis personalas“ (ang. „intelligence assets“) atsisuko prieš savo rėmėjus!

(Žvalgybininkų kalboje, „the blowback“  (liet. „skaudžios pasekmės“) reiškia „žvalgybinį personalą“, kuris gavęs ginklų ir finansinės paramos savo veikla nukreipia prieš savo rėmėjus,  šiuo atveju – CŽV ir taip sukelia „skaudžias pasekmes“).

Po 2001 rugsėjo 11-os teroristinių aktų 2001-2012 metų laikotarpyje yra gausu įrodymu, kad  Al-Qaeda ir Al-Qaedos įsteigtos grupelės Afghanistane, Irake, Libijoje, Sirijoje toliau atliko pagrindinė vaidmenį JAV finansuojamose slaptose operacijose, nors Šaltasis karas jau buvo pasibaigęs.

Bosnijoje, Kosove ir Makedonijoje strateginis JAV/NATO karinių operacijų slaptas tikslas buvo destabilizuoti ir suskaidyti Jugoslavijos federaciją į atskiras valstybes panaudojant Al-Qaedos teroristus, kurie sukeltų sektantiškus vaidus ir etninius padalijimus margoje socialinėje, kultūrinėje nacionalinėje visuomenėje.

Bosnijos – Kosovo modelis buvo pakartotas  Libijoje ir Sirijoje.

„Makedonijos Nacionaline Išlaisvinimo Armija“ pripildytą Al-Qaedos teroristų  galima palyginti su „Laisvąją Sirijos Armija“ (ang. Free Syrian Army – FSA) integruota Al-Qaedos teroristų, pasamdytų NATO, Turkijos, Kataro ir Saudo Arabijos šalių. Tų pačių Vakarų Europos šalių, kurios įvykdė intervenciją Bosnijoje, Kosove, Makedonijoje.

Makedonijos ministro pirmininko Georgijevskio tvirtinimas nukreiptas į NATO oro bombardavimų  grėsmes ir į Makedonijos respublikos institucijų griovimą yra labai panašus į Sirijos prezidento Bašaro al-Asado (Bashar al Assad) išsakytas grėsmes.