Pirmadienis, 8 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Anarchizmas: teorija ir praktika

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2012 04 03 00:33
50
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr,

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Marius Kundrotas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Anarchizmas – utopinė politinė pasaulėžiūra, kurioje nėra vietos nei valdžiai, nei valstybei. Kaip ir kitos utopijos – komunizmas, fašizmas ir nacizmas – ji praliejo marias kraujo, bet savo svajonės įgyvendinti neįstengė. Teorijos ir praktikos atotrūkis – teorija be praktikos arba praktika be teorijos – dėsningai baigiasi žlugimu. Pasaulis pasirodo sudėtingesnis, nei bet kuri žmogiška svajonė, kad ir kokia ji būtų – geranoriška ar piktavališka, jeigu ji apsiriboja viena idėja ir viena kryptimi.

Pagal požiūrį į žmogų ir žmonių tarpusavio santykius anarchizmą galima skirti į dvi sroves – anarcholiberalizmą (įskaitant anarcholibertarizmą) ir anarchosocializmą (įskaitant anarchokomunizmą). Visos kitos anarchizmo srovelės daugiau arba mažiau atitinka vieną iš šių dviejų pagrindinių tipų.

Anarcholiberalizmas iš tiesų yra vienintelė nuosekli anarchizmo forma. Atmesdamas valdžią, jis atmeta kur kas pirmesnį, valdžią grindžiantį principą – tvarką. Šia prasme teisingas lietuviškas liaudiškas vertimas: anarchija – tai betvarkė. Ši anarchizmo forma iš principo atmeta bet kokią individų tarpusavio darną, jos šūkis – ką noriu, tą darau. Į šią anarchizmo formą linksta šiuolaikinis kraštutinis liberalizmas, atitrūkęs nuo pirminio liberalizmo principų, kur laisvė glaudžiai derinta su atsakomybe.

Anarcholiberalizmą dažniau sutiksime praktikoje, nei teorijoje: tai įmanoma įgyvendinti ribotam individų skaičiui, bet niekada – visumai, nes vienų individų laisvė išsyk pažeidžia kitų laisvę. Jei klasikinis liberalizmas dar bent mėgina suderinti skirtingų individų vertybes ir interesus – mėgina skirtingai ir dažnai visai nesėkmingai – tai anarchistinis liberalizmas net nesistengia. Čia – kiekvienas už save, griebki tiek, kiek įstengi.

Anarchosocializmas – priešingai, veikiau teorinė koncepcija, tai – jau grynoji utopija. Čia kalbama apie tvarką, darną, bendruomeniškumą be valdžios ir be valstybės. Kovingesni anarchosocialistai siekia sugriauti valstybę, taikesni ją tiesiog ignoruoja, abiem atvejais kuriamos alternatyvios bendruomenės.

Kas iš to išeina praktikoje? Bendruomenės, kuriose tarsi reiškiama bendroji valia. O tai reiškia bendrąją valdžią. Išsiskiriančio ir prieštaraujančio asmens laukia ostrakizmas: geriausiu atveju – išvijimas iš bendruomenės, blogiausiu atveju – sunaikinimas. Čia nustatomos bendros taisyklės, atitinkančios įstatymus. Ilgainiui, jei ne iš karto, išsiskiria vedančioji mažuma ir vedamoji dauguma. Dažnai vadai įgauna absoliutų autoritetą ir beribę valdžią – užtenka prisiminti „batką“ Nestorą Machno. O kas yra bendruomenė su savais įstatymais, kontroliuojama teritorija ir valdžia? Teisingai – valstybė.

Išeina taip, jog bėgdami nuo valstybės anarchosocialistai grįžta prie valstybės. Tik ji – dar represyvesnė už įprastinę, tradicinę valstybę, kurioje įstatymai nušlifuoti laiko, o valdžios – padalintos. Čia susikuria valstybė, kurią drąsiai ir be išlygų galima vadinti totalitarine. Toks anarchizmas priartėja prie didžiausio deklaruojamo savo priešo – fašizmo.

Fašizmas ir anarchizmas pačia savo esme turi daug bendro, nors iš pažiūros kalba skirtingomis kalbomis. Anarchizmas viską pradeda asmeniu – liberalusis anarchizmas juo ir baigia, socialistinis juo remia savo bendruomenės utopiją, fašizmas gi viską pradeda ir baigia valstybe. Abiejų formų anarchizmas skelbia laisvę, nors viena forma ją apriboja individo ribomis, kita – perkelia į kolektyvą, tuo tarpu fašizmo akcentas – valdžia, įkūnijanti ir užtikrinanti tvarką ir darną.

Valdžią ir laisvę jungia trečia sąvoka – valia. Abiem šiais atvejais valia pabrėžiama greičiau Frydricho Nyčės, nei Artūro Šopenhauerio aprašyta prasme. Tai – valia ką nors daryti, o ne valia tramdyti savo ydas, aistras, kovoti su gyvenimo aplinkybėmis.

Anarchizmas ir fašizmas – voliuntaristinės ideologijos. Abi jos niekina intelektą, racionalumą, rafinuotą kultūrą. Už stalo anarchistą ir fašistą galima net supainioti – abiems normalu garsiai raugėti, keiktis, laidyti smurtines ir seksualines užuominas. Jų idealas – laukinis, pusiau gyvulys. Jis privalo būti stiprus, agresyvus, jo interesai – biologiniai. Abi šios pasaulėžiūros išreiškia vulgarųjį, vitališkąjį, brutalųjį žmogaus pradą. Jei šie du reiškiniai – tokie giminingi, kas gi juos supriešina?

Anarchistų retorikoje fašizmas – reakcinė pasaulėžiūra, gretinama ir netgi tapatinama su konservatizmu: konservatizmas laikomas tiesiog nuosaikesne, o fašizmas – kraštutine reakcijos forma. Save gi anarchistai pateikia revoliucijos fone, greta komunistų. Anarchistai ir komunistai sudaro šiuolaikinių „antifašistinių“ frontų avangardą, fašizmu apšaukdami bet kokią pasaulėžiūrą, kuri nėra anarchistinė, komunistinė ar bent jau – liberali. Iš tiesų čia – nieko naujo: XX a. viduryje komunistai fašistais vadino sau artimiausią jėgą – socialdemokratus.

Fašizmas gali kalbėti apie dvasingumą, bet visai kita prasme, nei konservatizmas. Konservatizmas sudvasina fizinį pasaulį, fašizmas – atvirkščiai, dvasią išveda iš biologijos. Abi šios ideologijos daug dėmesio skiria istorijai, tačiau konservatizmas istoriją supranta tęstiniame kontekste, fašizmui bet kokia raidos idėja kelia alergiją, čia istorija tėra medžiaga savam, iš esmės naujam tikrovės konstruktui. Tvarkos ir drausmės akcentus konservatizmas išveda iš doros, darnos, teisės, fašizmas – iš galios.

Anarchistas savo ruožtu gali remtis intelektu, mėgstama jo frazė oponentui – skaityk knygas. Vis gi jo atveju tai reiškia: skaityk anarchistines knygas. Visos kitos – nevertos dėmesio. Džonas Lokas, Edmundas Berkas, net Karlas Marksas savo teorinius veikalus pradeda polemika, anarchizme dažnesni monologai – kalba apie ką nors, o ne su kuo nors. Apie kokią intelektualinę raidą galima kalbėti, užsisklendus savyje ir tarp savų?
Anarchizmas ir fašizmas – dažniausiai pusmokslių ideologijos. Žinoma, tai nereiškia, jog čia nebūta ar nesama intelektualų – Džovanio Džentilės ar Michailo Bakunino tikrai nepavadinsi pusmoksliais. Vis gi intelekto ir praktikos santykiai šiose ideologijose – prieštaringi. Fašizmas gimė gatvėje ir tik po to surado sau teorinį pagrindimą iš intelektualų pusės.

Anarchizmas – priešingai, gimė tarp intelektualų-utopistų, užtai praktikoje pasirodė paprasčiausiai neįgalus: idealizavę individą ir jo valią, o dažnu atveju – dar ir laukinį liumpeno asmenyje, šie intelektualai neįvertino tamsiųjų laisvo gyvulio pusių.
Anarchizmo ir fašizmo skirtumai – detalėse, formose ir situacijose. Fašizmas garbina kolektyvą, bet valdančiam individui suteikia beribes galias – ar tai nėra įgyvendinta anarchizmo svajonė? Anarchizmas skelbia absoliučią laisvę be jokių taisyklių, bet tada taisykles diktuoja galia, o vienų laisvė kitiems tampa tironija – ar ne to siekia fašizmas?
Dažnas fašistas iki pergalės – anarchistas. Dažnas anarchistas po pergalės – fašistas. Kol valdžia priklauso kitiems – su ja kovojama, deklaruojant ir demonstruojant laisvę. Kai valdžia perimta – ja naudojamasi be skrupulų, o laisvė pasitaupoma sau. Juk, tiesą sakant, laisvė ir valdžia yra tas pats. Skirtumas tik toks, kam ji skiriama – sau ar visiems. Akivaizdu, kad abiem atvejais ji skiriama sau. Koks anarchistas linkės laisvės tiems, kas nėra anarchistai? Koks fašistas dalinsis valdžia su tais, kas nėra fašistai?

Anarchizmas ir fašizmas siekia to paties – galios be jokių doros taisyklių. Nenuostabu, kad šiame amžiuje anarchistiniai ir fašistiniai judėjimai susilieja, perimdami vieni kitų retoriką ir net simboliką. Juk tai – dvi to paties medalio pusės. Jei ne to paties proceso etapai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. M. Kundrotas. Tautinio ekstremizmo baubas
  2. M. Kundrotas. „Atsakingasis“ Zuoko liberalizmas
  3. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (I)
  4. M. Kundrotas. Nacionaliniai elito ypatumai (II)
  5. M. Kundrotas. Tinklaveika – laisvė ir tironija
  6. M. Kundrotas. Kairiojo liberalizmo fenomenas: laisvė – mums, atsakomybė – jums

ALKO TURINYS

Pastabos 50

  1. GG says:
    9 m. ago

    Galiu pakartoti tą patį- skaityk knygas. Mažiau bus nusikalbėjimų, tokių kaip “anarchizmas skelbia absoliučią laisvę be jokių taisyklių”. Straipsnis tragiškai netikslus, siūloma metodika, prilyginant anarchizmą fašizmui yra nekorektiška iš esmės ir klaidinanti, užuominos apie anarchizmo teoriją kuriančius “pusmokslius” apskritai yra apgailėtinos, bet, žinant kas yra straipsnio autorius, tas manęs jau nebestebina. Gailiuosi, kad gaišau laiką skaitydamas šitą propagandinį šlamštą, bet, kai pagalvoji, jis ras savo vietą šimtų, o gal ir tūkstančių alko skaitytojų galvose.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 m. ago

      Kur čia jūsų diskusijos?
      http://www.anarchija.lt/aktyvizmas/38221-2012-m-kovo-11-d-ultranacionalistu-eityniu-blokados.html

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        9 m. ago

        Mano istryne:D

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 m. ago

          Pakartok – paskaitysim.

          Atsakyti
          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            nesikartoju as:)

      • Žygeivis says:
        9 m. ago

        Diskusijas su manimi “anarchistai” irgi mikliai ištrynė, bet aš tai numačiau… 🙂

        Todėl nusikopijavau ir pas save:

        Nacionalizmas ir anarchizmas – “diskusijos” su įvairiais Anarchija.lt komentatoriais
        http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=4&t=4775

        Atsakyti
  2. vabalas says:
    9 m. ago

    Bent jau shukuosena susitvarke

    Atsakyti
  3. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 m. ago

    “Vienų laisvė kitiems tampa tironija …” – įdomi mintis.
    Nežinau, ar tai būtų labai į temą, tačiau dar drįsčiau pasamprotauti, kad anarchizmas pirmiausia gali būti sietinas su indi vidų egoizmu ir esa labai būdingas patapusioms visuomenių viršūnėlėms, kurios anksčiau ar vėliau kuria taisykles silpnesniems, t.y. liaudžiai.

    Atsakyti
  4. Eglė says:
    9 m. ago

    Pirmam sakiny: “utopinė politinė pasaulėžiūra, kurioje nėra vietos nei valdžiai, nei valstybei”. Čia senovėje taip buvo. Tik gal ne tame esmė, kad nebuvo vietos valdžiai ir valstybei, bet tiesiog kitaip buvo. Žmonėm nereikėjo atominių, valstybinių ligoninių ir tiesti magistralių nereikėjo, ir jei ne karo metas, tai tokios centrinės valdžios būtinumas visiškai abejotinas. Visi reikalai tvarkomi bendruomeniniu lygmeniu. Jei netikit, pasitikrinkit istorijos knygose, tikrai rasit kokį nors įrašą, tokiais ir tokiais metais buvo sukviestas seimas ar pan. Žodžiu, buvo reikalas, problema, iš savo kaimo renkame atstovą, vienijamės su kitais kaimais, gentim ir dirbame su šituo reikalu ir jį sutvarkome. Žinoma, čia iš dalies yra taip, kaip aš įsivaizduoju, kaip tiksliai buvo realybėje, negaliu pasakyti (va čia vienas variantas, kaip galėtų būti dabar: http://www.sarmatas.lt/12/kapos-teise/ arba protingi ir visiškai neutopiniai Liudo Vedeckio pasiūlymai dėl savivaldos Lietuvoje atkūrimo). Ir aišku, jei nėra valdžios, įstatymų, reikalingas kažkoks “reguliatorius” visuomenėje. Senovėje tas buvo dorovė. Tai kaip ir parodė Kundrotas, šiandien anarchistai veikia priešingai. Tarsi faina idėja, bet tą tokį pagrindinį reguliatorių visiškai suniekina, tai aišku, kad nieko gero iš tokių ideologijų. Kažkam tiesiog naudinga.

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Galbūt ir tubūt.

      Atsakyti
      • Vilmantas Rutkauskas says:
        9 m. ago

        turbūt

        Atsakyti
    • suomis says:
      9 m. ago

      Eglutę, ir kelių nereikėjo? 😀

      Atsakyti
      • Eglė says:
        9 m. ago

        Reikėjo, pagal šv.romos standartus nutiestų, o nacionaliniu mastu labiausiai reikėjo tokio kelio ženklo: http://i3.alfi.lt/5440/65/42.jpg

        Atsakyti
  5. zemaiciu zydas says:
    9 m. ago

    gal paaiskinsit senam zydui, kas yra ta dorove? Jus tiek daug apie ja snekat kaip apie kazkoki absoliuta, bet as niekur nerandu materialaus doroves pavidalo. Kiek man zinoma dorove yra moraline nuostata nenusizengti zmogiskumui. Vienok, zmogiskumas nera grieztai apibreziama savoka, kaip ir pati dorove. Kiekvienas zmogus tam tikromis salygomis taps nedoru. Nera nei vieno zmogaus kuris kankinamas neparduotu isitikinimu, tai zinoma is praktikos. Gresmes akivaizdoje zmones nemoralizuoja – jie gelbejasi. Va cia kazkur ir slepiasi atsakymas. Jeigu tikesime, kad zmogus is prigimties yra doras (kuo as asmeniskai siaip netikiu), tai is esmes doroves lygmuo visuomeneje turetu priklausyti nuo vertybiu, propaguojamu toje visuomeneje. Jeigu pavyzdziui turtas yra iskeltas kaip auksciausia vertybe, tai asmuo, jausdamas gresme savo turtui, lyg ir turi teise elgtis nedorai. Jeigu seima yra auksciausia vertybe, tai zmogus kurio seimai iskilo gresme, pamins savo isitikinimus idant issaugotu seima. Ir taip toliau. Individas kuris nekeis pozicijos konkreciu klausimu, neisliks keiciantis salygoms. Pavyzdziui mes zinome, kas nutiko patriotisku paziuru zmonems, kai salis buvo okupuota, ir koks likimas isitikinusiu komunistu kai Lietuva atgavo nepriklausomybe. Doras gali buti kas tik nori – ir komunistas, ir nacionalistas, liberalas ar anarchistas. Nereiskia kad vieni yra doresni nei kiti, savaime aisku, taipogi nesakau kad visi tu paciu paziuru zmones yra vienodai dori. Kad kazkokia tai politine paziura NEIGIA dora – visiskas melas. Tiesiog kai kurios pasauleziuros suteikia istikimybei savo isitikinimams daugiau reiksmes nei kitos. Vienok, isitikinimas kad zmogus privalo nekeisti paziuru per visa savo gyvenima – tai yra vystymasi, pavadinkim taip – tera silpnaprotyste. Sustoti ir neabejoti yra lengviau, nei buti atviram savasties pokyciams. Tai yra patogesne lengvesne pozicija, savotiskas ribotumas. As esu uz ir su zmonemis kurie NEZINO kas teisinga, nezino kaip reikia gyventi ir kuo tiketi. Tik tokie yra tikrieji gyvi zmones. Mano akimis…;)

    Atsakyti
    • Vilmantas Rutkauskas says:
      9 m. ago

      Grįšiu prie minties: tie, anot Tavęs, tikrieji žmonės – tai ir yra tie ego-istai.

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        9 m. ago

        nesupratau…kodel jie egoistai? Ka tai turi bendro su egoizmu?

        Atsakyti
        • Vilmantas Rutkauskas says:
          9 m. ago

          Nežinau, gal ir nieko.
          … Tik šiaip sau pagalvojau.

          Atsakyti
    • Eglė says:
      9 m. ago

      Galima ir kitą žodį parinkti, darna, sąžinė, žmogiškumas, tikros vertybės (šeima, Dievas, o ne turtas) ir pan., žodžiu, kažkoks vidinis žmonių, bendruomenės saugiklis. Ne iš aukščiau, ne iš valdžios, o iš vidaus. Nu ne kažkoks iš tikro, mano nuomone, žmonės labai gerai suprato gamtos dėsnius, juos gerbė, svarbiausia, tai, kad laikėsi jų. To pasekoj ir gaudavosi tvarka. Aišku, realiai negaliu šimtu procentu sakyti, kad taip buvo, negyvenau tais laikais, bet galima iš šiandienos, rasti kitoj pasaulio pusėj pavyzdžių, arba pačiam išbandyt ir patikrint, ar tai įmanoma.
      O ideologijos, tai jos žmonėm pavergti tegali būt naudojamos. Kad ir kokios gražios idėjos, kad ir kieno sukurtos, iš tiesų tik apriboja, įrėmina žmogų. Realybėje negali būti vien tik komunistas, nacistas, liberalas ar koks kitas. Gyvenime visada tenka pabūti visokių ideologijų atstovu. Vienose situacijose privalai būti liberalus, kitose konservatorium, o jei bus reikalas, tai ir fašistu, anarchistu.

      Atsakyti
    • Žygeivis says:
      9 m. ago

      Apie “tradicinę moralę”.

      Reikia labai aiškiai suvokti, kaip ir dėl kokių priežasčių ji buvo suformuota (ar, sakysime, susiformavo).

      Būtina labai aiškiai suvokti, kad kiekviena konkreti religija konkrečioje visuomenėje yra tik priemonė, kurios pagalba visuomenės absoliuti dauguma buvo “įtikinama” laikytis konkrečių moralinių nuostatų, “įforminamų” kaip dievų ar dievo valia.

      Taip pat būtina suvokti, kad tos moralinės nuostatos toli gražu nebuvo vienodos įvairiose visuomenėse ir įvairiais istoriniais laikotarpiais.

      Visos šios normos iš tikrųjų susiformavo natūralios atrankos metodu per daugelį tūkstantmečių.

      Nes tos visuomenės ir grupės, kurios laikydavosi toms konkrečioms jų gyvenamoms sąlygoms tinkamų “tradicinių” moralės normų, išgyvendavo. O kitos grupės ir visuomenės tiesiog išnykdavo.

      Galima sakyti, kad tai yra tam tikra socialinio darvinizmo forma. 🙂

      P.S.1. Dabar prisiminiau, kaip kažkada, prieš daugybę metų, būdamas dar jaunu aspirantu, rašiau panašia “religine” tema darbą pas prof. E. Meškauską – apie religijos šaknis ir pan. 🙂

      Dabar, kalbant apie atskirų individų teisę į absoliučią “moralinę laisvę”, turime suprasti, ko mes siekiame – išsaugoti tautas ar paversti jas “pasauliniu konglomeratu”?

      Jei siekiame išsaugoti tautas (su visomis įvairiomis jų sukauptomis per amžius tautinėmis vertybėmis), tai be jokios abejonės būtina išsaugoti ir per tūkstantmečius šiose tautose susiformavusias “tradicines morales” – bent jau neskatinti jų sunykimą ar jų keitimą neaiškiomis “naujovėmis”.

      Jei mūsų tikslai kiti, o tautų išlikimas mums nerūpi, tai be abejo, žymiai svarbesniu tampa nebe kolektyvinis, o individualistinis požiūris, kurio “aukščiausia išraiška” ir yra “liberastija”.

      Taigi, čia yra akivaizdus dviejų pasaulinių ideologijų – nacionalizmo ir “liberastijos” “susidūrimas” (beje, normalus ekonominis liberalizmas nėra priešprieša nacionalizmui).

      Kuri iš jų nugalės ir kokios bus to pasekmės – parodys istorija.

      P.S.2. Vis tik pasaulio valstybių ir tautų istorija jau daug kartų pademonstravo, jog ten, kur žlugdavo tradicinė moralė ir prasidėdavo “ištvirkavimas”, tai yra akivaizdus tradicinių moralės normų nesilaikymas, konkreti valstybė ir jos visuomenė suirdavo, ir jas sunaikindavo “barbarai”.

      Lygiai taip pat įvairios visuomenės (tautos, gentys) degraduodavo ir prasigerdavo (o dabar ir “nusinarkomanina”), kada ją užkariaudavo “aukštesnės civilizacijos” atsiųstos karinės pajėgos, j jų atsiųsti misionieriai “įdiegdavo čiabuviams” naują religiją, o kartu su ja ir naujus “moralės kodeksus”.

      Pasekmės “čiabuviams” visada ir visur (Afrikoje, Azijoje, abiejose Amerikose, netgi ir Europoje daug kur įvairiais istoriniais laikotarpiais) buvo visiškai vienodos – moralinė “čiabuvių” degradacija ir jų fizinis išnykimas.

      Atsakyti
      • Žygeivis says:
        9 m. ago

        Nemažai naujųjų “liberalų” neskiria liberaliąją demokratiją nuo liberastijos. 🙂

        Esmė tame, kad egzistuoja labai konkrečios moralinės ribos, kurias peržengus turime jau visai nebe liberaliąją demokratiją, o “leidimą” sunaikinti tūkstantmečiais kurtos daugiatautės, “šeimyninės” visuomenės esminius egzistavimo pagrindus.

        Tai juk kartu yra ir socialinių visuomenės pagrindų absoliutus sunaikinimas – visi tradiciniai ryšiai, jungiantys žmones į šeimas, bendruomenes, tautas, ir taip palaikantys savitarpio pagalbos tradicijas, yra nutraukiami.

        Būtent tai, mano nuomone, lemia vis platesnį radikalaus islamo įsigalėjimą visame pasaulyje ne tik tose tautose, kurios tradiciškai išpažįsta islamą, bet ir vis daugiau žmonių, priklausančių kitoms tautoms ir bendruomenėms, pereina į islamą: juos traukia tradicinio islamo propaguojamas esminis principas ir siekiai – bendruomeniškumas, savitarpio parama ir socialinė lygybė.

        Beje, ir krikščionybė bei budizmas savo laiku būtent dėl analogiškų teiginių tapo pasaulinėmis religijomis.

        Deja, laikui bėgant, šios pamatinės savybės čia buvo “išplautos”, kaip, beje, ir islame.

        Ir kaip tik todėl dabar islame kilo judėjimas grįžti prie jo ištakų – “grynojo islamo”.

        Tačiau kartu grįžtama ir prie tokių islamo savybių, kurios visai nesiderina su tradicinėmis europiečių sugyvenimo normomis.

        Apibendrinant galima drąsiai tvirtinti, kad savo realiomis pasekmėmis tradicinei visuomenei liberastija yra iš esmės lygiai tas pats, kaip ir bet kokia totalitarinė diktatūra – tradicinė tautiniais, šeimyniniais, visuomeniškumo ir savitarpio paramos pagrindais tūkstantmečiais egzistuojanti visuomenė yra sunaikinama, o vietoje jos bandoma sukurti nebe visuomenę, o “masę” – “mobilią, betautę, pasaulinę darbo jėgą”, valdomą saujelės “naujųjų aristokratų” – multimilijardierių.

        Atsakyti
        • Žygeivis says:
          9 m. ago

          P.S. Tai tik pora mano pastabų iš gana ilgos diskusijos su tokiu RationaliS-u temoje:

          Vengrija žengia tautinės valstybės link
          http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=63&t=7507

          Atsakyti
          • balsas says:
            9 m. ago

            Tu su Kundrotu tą pačią dūdą puti- liberastai, tolerastai, pidarastai kalti dėl visko, ir nematai, kad tos supelijusios tautinės-tradicinės vertybės traukiasi ne todėl, kad jas kažkas naikina, o todėl, kad atsiranda naujesnių, daugiau tinkančių šiandienai vertybių ir požiūrių. Vakar mano vaikas pranešė, kad užsirašė į skautus. Sakau, gi jie ten meldžiasi, negi ir tu pradėsi. Baik tu, sako, visas tas “dievui ir tėvynei” yra šūdo garas, panašiai kaip sovietų laikais buvo “partijai ir socialistiniam darbui”, chebra paprasčiausiai nori smagiai leisti laiką su draugais. Galima dėl to taškytis seilėmis, o galima priimti kaip neišvengiamą šiandienos realybę.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Realybė – visuomet primena ralybę, t. y. kiek per ją sugebėsi pervažiuoti SAVAIP ir, be to, kokiu bėgiu, su kokiu ekipažu.

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            Esi vaziaves?

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Kaip tik ir tik šiek tiek vakar teko – važiavom pas Kauno raj. Lekėčių pamiškėje namelyje gyvenantį tokį vietinį gamtininką Antaną Aleknonį, save vadinantį Prūsų kriviu. Na, toks paprastas įspūdis, kad tarsi patekome pas dievą į namus, kuriuose nėra porcelianinių puodelių ir elektros. Jis nupasakojo, kad kaip tik vakar Nemuno pakrantėmis pėsčias grįžo namo iš Kauno ! (o tai yra virš 30 km.) …
            ——–
            Ir taip aišku, kad ne jam kruvinais kryžiais prismaigstytas aplamai šis mūsų pasaulėvaizdis.
            Tokia realybė.

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            as vaziuoju i darba su dviraciu, i viena puse lygiai 21 kilometra, ir atgal tiek pat. Ir taip kiekviena darbo diena;)

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Geras.
            O kodėl būtent taip ?
            Po tokios kelionės man jau nestovėtų.

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Jis jau seniai nebeatmena kas tas yr. 🙂

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Pkyla klausimas – iš kur žinai ?
            CHA

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Komentatoriai yra Vox populi.
            O Vox populi – Vox dei! 🙂

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            Atsakau Vilmantui. As keliauju i darba. Ant darbo man nestovi, kad ir kaip i ji vaziuociau. Bet cia yra budas jaustis gyvam – as vaziuoju per piko valandas, tarp babaiku su fiestom vezanciomis vaikus i mokyklas. Per diena buna 2-3 avarines situacijos. Pasigalandi sitaip nervus, islaikai forma kazkokia fizine ir nervine. Gerai, pameginau, patiko, kitaip atstumus pradedi suvokt…

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Nusipirk mašiną.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Pokštelėjo kažkokia mintis:
            savybė būti savimi …

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Ir dar viena:
            savaip gyvenant – neprarasi savęs…

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            Vilmantai, tu man primeni viena mano drauga – daoista:)

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            lietuvi, as nenoriu masinos. Patikek, yra zmoniu kurie nuosirdziai jos nenori. Zinau kad sunku. Patiket…;) Masina – geda kai kuriems. Ypac cia, vakaruose…

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Aš sakyčiau, kad tas Tavo draugas, taip įcentruotai uoliai besirūpinantis savo vidumi, gali panašėti į egoistą… kalbantį vien apie save ir savirožinius išgyvenimus…

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Dievo nėra ir nebus, o Tėvynė lieka.
            Todėl viskas ką tu darai ir bus jai, nes jei nebus Lietuvos, nebus ir lietuvių.
            Ir atvirkščiai.
            Todėl kur tu matai kažkokias naujas vertybes?
            Nebent pederastizmo išvešėjimą?
            O pederastizmas, kad ir kokios rūšies jis bebūtų, yra vėžys, o vėžys yra gydomas.

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            naujos vertybes yra po-tradicines vertybes. Arba tu apie jas nezinai, arba tu jas atmetinejio kaip tau netinkancias. Derk tu kaip nori jas, bet zmoniu jas aukstinanciu buvo ir bus toj pacioj Lietuvoj. Ir tu nieko nepadarysi.

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Jei tau pederastėjimas yra vertybė, tai tu ir džiaukis.
            Kitiems nekišk.

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            pederastejimas – cia kas? Istvirkimas? Ismadrejimas? Jusu terminai labai jau naciski, as nelabai sugaudau ka konkreciai turi omenyje? Potradicines vertybes yra naujuju laiku arba pokario reglamentai zmogaus teisiu tema. Ju ten buvo keletas, nebepamenu as tu datu ir vietu, bet visos jos male apie ta pati – zmogaus teise i tikejima, i zodi, jie ten drauge kankinima ir represijas, kazka apie teisinga kara kalbejo ir t.t. Tame tarpe, zmogaus teise laikoma ir lytine orientacija, polytine orientacija ir t.t. Aisku, cia buvo romantiski pezalai, issaukti II karo baisybiu. Tie patys kas jas skelbe, pasitaikius pirmai progai jas tas deklaracijas ir sulauze. O as buciau linkes likti prie ju. Tau as nieko nekisu, tu jau prikistas marazmo kaip backa agurku…as sitaip laisvalaiki leidziu. Diskukuoju sprntvdnsi…:)

          • tikras lietuvis says:
            9 m. ago

            Viską tu supranti ir nevaidink čia asilėno: kosmopolitas ant dviračio čia, matote, atsirado.
            Visi žydai iš tokio juoktųsi. 🙂

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            tu labai keistai tuos zydus isivaizduoji…

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Tas dviratis – GERAS.
            Va Tau ir anarhcizmas. Anot straipsnio, teorija ir praktika.

          • Vilmantas Rutkauskas says:
            9 m. ago

            Pasitaisau. Anarchizmas.

          • zemaiciu zydas says:
            9 m. ago

            http://www.youtube.com/watch?v=EskBsvN5tDU&feature=related

        • tikras lietuvis says:
          9 m. ago

          Žygeivi,
          kuriam galui tie ruskelių išmįslai – liberastija ir pan.?
          Kodėl neįvardijus tiesiai šviesiai – pederastai.
          Įvairių rūšių.

          Atsakyti
  6. hans to balsas says:
    9 m. ago

    jei tokių debilų tėvų daugiau bus, tai obuolys nuo obels ne toli rieda, kaip žinia.
    Supuvusi yra tavo tolerastinė smegeninė, o ne tautinės tradicijos.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      9 m. ago

      Nes pūti yra kur kas lengviau, negu būti, o jei dar pasikrikštiji, kad tai moderniau ir “labiau tinka šiandienai”… 🙂

      Atsakyti
      • zemaiciu zydas says:
        9 m. ago

        lengviausia yra zinoti kaip yra. Va, as zinau, taskas – kitu variantu nera. Va cia yra tinginio pozicija. Galvoti nereikia, abejones nedrasko – yra viena tiesa, ir viena teisybe.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

2021 03 02
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

2021 02 25
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

2021 02 12
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kas mums primeta kaukes?

2021 01 24
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Visuomenės liberalėjimas: iš viršaus ar iš apačios?

2021 01 03
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Aristokratija ir demokratija: istorija ir šiandiena

2020 12 18
Pixabay.com

M. Kundrotas. Vienu du

2020 12 15
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kvailumas

2020 12 04
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Blogis

2020 12 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
Lietuvoje

Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų

2021 03 08
Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
Lietuvoje

Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas

2021 03 08
Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
Lietuvoje

Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19

2021 03 08
Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
Lietuvoje

Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

2021 03 08
Kibernetinis saugumas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Daugiau įmonių privalės skirti ypatingą dėmesį savo kibernetinio saugumo užtikrinimui

2021 03 08
Tyrimas: pamažu atsigauna investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika
Lietuvoje

Grįžta investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika

2021 03 08
Pratęsus karantiną ligos išmokos ir toliau bus mokamos
Lietuvoje

VMI gyventojams jau pervedė daugiau nei 4 mln. eurų GPM permokos

2021 03 08
Gitanas Nausėda | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus

2021 03 08


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Astra Zenekaitė apie Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
  • Žemyna apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorinio Vilniaus kvartalo atnaujinimui – 45 mln. eurų
  • Geležinkelio tilto per Nerį statyboms bus skelbiamas naujas konkursas
  • Vairavimo instruktoriams – nemokami tyrimai dėl COVID-19
  • Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.

Skaitomiausi straipsniai

  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1251; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 972; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 640; komentarų: 12
  • A. Širinskienė. Demokratijos šventės karalius nuogas arba kaip (ne)vyko TS-LKD pirmininko rinkimai peržiūrėta: 539; komentarų: 21
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3
  • M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės peržiūrėta: Array; komentarų: 3

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

by Jonas Vaiškūnas
2021 03 02
3
M. Kundrotas. Apie lyčių perkūrimą – šaltai, bet iš esmės

Šiandieniniai Seimo liberalai rengia Lietuvai keturių priemonių paketą lyčių perkūrimo srityje. Tai – Stambulo konvencijos ratifikavimas, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas,...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 25
24
„Mokslo sriuba“: kokią grąžą valstybei generuoja investicijos į mokslą ir studijas? (video)

Ne taip seniai Seimo švietimo komiteto pirmininkas, vadinamosios Laisvės partijos atstovas Artūras Žukauskas atskleidė savo požiūrį į demokratiją atsisakydamas kviesti...

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Liberalieji totalitarai pagaliau nusimeta kaukes

by Jonas Vaiškūnas
2021 02 12
33
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Filadelfijos katalikų arkivyskupas Čarlzas Džozefas Šapju (Charles Joseph Chaput) nukalė auksinę frazę. Blogis prašo tolerancijos tol, kol įtvirtina savo viešpatavimą....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Astra Zenekaitė apie Judėjimo ribojimai tarp dalies savivaldybių gali būti panaikinti kovo 15 d.
  • Žemyna apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • Kažin apie Prezidentas ragina spręsti įsisenėjusius žmogaus teisių klausimus
  • otonas apie J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)
  • Aidas apie A. Bajor. Pirties papročiai ir tikėjimai
Kitas straipsnis
efoto.lt nuotr.

Varlių vestuves stabdo atvėsę orai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai