Baltarusijos vyriausybė patvirtino šios šalies Kultūros ministerijos parengtą programą „Baltarusijos pilys“, kurioje numatyta skirti lėšų Baltarusijoje esančio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių paveldo konservavimui, restauravimui, atkūrimui, aplinkos sutvarkymui.
Iš pradžių į pagal šią programą tvarkyti numatytų pilių sąrašą norėta įtraukti 16 objektų, tačiau, atsižvelgiant į sričių ir rajonų valdininkų prašymus, į galutinį variantą pateko net 38 objektai. Iš viso pilių tvarkymui ir restauravimui 2012–2018 m. laikotarpiu planuojama skirti 131 milijardą Baltarusijos rublių (41,3 milijono litų).
Daugiausia lėšų gaus Minsko piliavietė – 19,7 milijono litų (62,573 mlrd. Baltarusijos rublių). Čia ant išlikusių XII a. pamatų ketinama atstatyti cerkvę, apie kurios išvaizdą neišliko jokių duomenų, net manoma, kad ji nebuvo užbaigta. Šiuo metu piliavietė yra niekuo neišsiskirianti, sovietmečiu barbariškai buldozeriais sulyginta vieta Minsko centre, kurioje buvusios cerkvės pamatų vieta pažymėta plytelių klojiniu.
Antroji pagal gautas lėšas – Gardino Senoji pilis. Jai skirta 11,7 mln. litų. Taip pat numatoma tvarkyti Lydos, Liubčios pilis, Sapiegų rūmus Ružanuose. Taip pat planuojama pakeisti Kameneco bokšto (XIII a.) stogą (už 16,3 tūkst. litų), Krėvos pilyje – 2012–2015 m. restauruoti šiaurinį Kunigaikščio bokštą (tam skirta 789 tūkst. litų). Šalia Miro pilies už skirtus pinigus numatyta atkurti taisyklingą itališką parką, nors žinių apie jo išvaizdą neišliko. Naugarduko, Alšėnų, Bychavo, Gerainainių, Smalėnų ir Brahino (dabar Telmano) pilis ar jų liekanas numatoma tik konservuoti ir iš dalies restauruoti.
Iš Gediminaičių savo kilmę vedusiems kunigaikščiams Višnioveckiams priklausiusios Brahino pilies liekanas numatyta tvarkyti labiausiai Černobylio radiacijos paliestame Baltarusijos rajone. Tam 7,9 tūkst. litų skyrė visuomeninė organizacija „Paveldas be sienų“ ir Prancūzijos asociacija „Luaros slėnis“ („Val de Loire“).
Projekte numatyta sutvarkyti ir 19 piliakalnių ir piliaviečių, kuriose jau nebėra žemės paviršiuje matomų pilių liekanų. Mažiausiai pinigų skirta Slucko piliakalnio sutvarkymui – vos 470 litų (1,5 mln. Baltarusijos rublių). Beje, 12,6 tūkst. litų numatyta skirti Ryžkovičių piliakalnio ir archeologinio komplekso sutvarkymui. Šis iki šiol mažai žinomas objektas žymus ne tik tuo, kad XVI–XVIII a. čia stovėjo galingų Lietuvos didikų Chodkevičių pilis, bet ir tuo, kad šiuo metu Ryžkovičiuose gyvena Baltarusijos prezidento žmona Galina Lukašenka.
Kai kurie projekte numatyti darbai kelia abejonių Baltarusijos paveldosaugininkams ir visuomenei. Baltarusijos ICOMOS komiteto grupė reikalauja Alšėnų pilyje pirma atlikti mokslinius tyrimus, tačiau vietos valdžia planuoja tik remonto darbus (iš pilies šiuo metu išlikę tik menki griuvėsiai). Baiminamasi ir dėl to, kas gali slypėti už kai kurių „tvarkymo“ darbų – ar tai nebus tik piliakalnių pritaikymas piknikams, kaip tai yra atsitikę anksčiau? Stebina ir drąsūs užmojai „atkurti“ objektus, apie kurių išvaizdą nėra žinių.
Reikia tik džiaugtis Baltarusijos užmojais, LDK bendrystės atkūrimu, o ne šiaušti ežį, tuščias ambicijas varinėti, užuot kartu su broliais gudais pasidžiaugus, pasidižiavus tokia garbinga LDK praeitimi. Manau autoriui garbės nedaro rašinį baigti šabloniškai – apsidraudėliškais politiniais “pašpilkavimais”. Kam ta duoklė…
Gera žinia. Kai sutvarkys, ir mes nuvažiuosim pažiūrėt 🙂
Asmeniškai aš abejoju, kad skirti pinigai pilių atkūrimui reiškia kažkokią LDK bendrystės viziją, na bent jau ne tokią, kuri džiugintų dorą lietuvį. Mums gana įprastas terminas Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ten vartojamas kiek kitaip- Kunigaikštystė Rusios, Lietuvos, Žemaitijos ir dar kažko… tiksliai neatsimenu. Esmė ta, kad baltarusiai ieško savo etninio identiteto šaknų laikydamiesi, kaip daugeliui yra įprasta, egocentriškos pozicijos. Tai, mano galva, gali kelti netgi daugiau ginčų nei džiaugsmo dėl praeities.
Tai gerai, kad turi egoizmo, pradžioje jis būtinas, kitaip niekas nesusiformuotų. Be to, jis saugos nuo Lenkijos ar Rusijos atsidūrimo Baltarusijoje. O tai yra strateginis Lietuvos tikslas. Gi abejoti tuo, kad Baltarusija turi tokias pačias teises į LDK paveldą kaip ir Lietuva, negalime.
Taip is tiesu Lietuva su Baltarusija turi tokias pacias teises i LKD, juk LDK tai ne Lietuva, o anksciau gyvavusi valstybe kuria valde lietuviu valdovai.