Baltijos dvarų kelias: pradedamas naujas sumanymas Baltijos jūros regione

2026 m. balandžio 23 d. bus pirmoji Baltijos dvarų kelio diena – ji oficialiai paskelbs apie Kelią, sujungiantį gyvą dvarų paveldą, regioninius turizmo pasiūlymus ir bendras ateities kryptis Baltijos jūros regione.

Pirmąją Baltijos dvarų kelio dieną Baltijos dvarų asociacija, jungianti nacionalines ir regionines dvarų asociacijas, turizmo organizacijas ir tyrimų institutus visame Baltijos jūros regione, oficialiai pristato naują ilgalaikio bendradarbiavimo etapą – Baltijos dvarų kelią. Lietuvos pilių ir dvarų asociacija yraBaltijos dvarų asociacijos narė.

Įgyvendindami ES pagal „Interreg“ Pietų Baltijos 2021–2027 m. programą finansuojamą projektą „Baltic Manors ROUTE“, partneriai ketina iki 2027 m. sukurti šį Kelią, o iki 2028 m. pasiekti, kad jis būtų sertifikuotas kaip Europos Tarybos kultūros kelias.

Baltijos dvarų kelias kuriamas siekiant padaryti bendrą regiono dvarų paveldą labiau matomą, lengviau pasiekiamą ir ilgainiui tvaresnį. Lankytojams tai reiškia paprastesnį kelią į dvarų objektus ir jų siūlomas patirtis. Žmonėms, kurie į šias istorines vietas įneša naujos gyvybės, Kelias suteikia stipresnį palaikymą ir didesnį matomumą. Dvarai tampa dar svarbesniais kultūrinės tapatybės židiniais vietos bendruomenėms ir atveria naujas galimybes Baltijos jūros regiono kaimiškoms vietovėms.

Baltijos jūros regione – Lenkijoje, Vokietijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir Danijoje – yra gerokai daugiau nei 10 000 dvarų, tai didžiausia tokių objektų koncentracija pasaulyje. Maždaug 1 000 jų jau priima lankytojus ir siūlo turizmo patirtis.

Tiesiamas Baltijos dvarų kelias sujungs šias vietas bendromis temomis, pasiūlymais, bendradarbiavimu ir mainais visame Baltijos jūros regione, taip pat sustiprins bendrą balsą kalbantis su valdžios institucijomis.

Remiantis įsitvirtinusiu skėtiniu ženklu „Baltijos dvarai – senos vietos, naujas gyvenimas“, Kelias išryškins šiuolaikinę dvarų kultūrą: vietas, kurios yra atviros lankytojams, įsišaknijusios vietos bendruomenėse ir formuojamos europietiška dvasia. Šias vietas dažnai atgaivina atsidavę entuziastai, vadinamieji „erdvių pionieriai“: jie išsaugo, pritaiko ir naujai interpretuoja istorinius pastatus bei objektus.

Taip Baltijos dvarų kelias skatins kultūrinius mainus ir ryšį su jaunąja karta – abu šie elementai yra esminiai Europos Tarybos Kultūros kelių programos principai.

„Tas žingsnis, kurį dabar žengiame, svarbus ir drąsus. Baltijos dvarų kelias suartins mūsų šalis per bendrą kultūros paveldą, kartu stiprindamas žmones ir vietos iniciatyvas, suteikiančias šiems istoriniams pastatams ateitį. Jis sukurs bendradarbiavimo pagrindą visame Baltijos jūros regione, padės lankytojams lengviau atrasti bendrą dvarų paveldą ir puoselės esmines europines vertybes per naują kaimo vietovių dvasią“, – sako Baltijos dvarų asociacijos pirmininkas Manfredas Achtenhagenas.

Kaip Baltijos dvarų kelias kurs vertę lankytojams, šalims ir regionams

Užuot pateikęs vieną nustatytą maršrutą, Baltijos dvarų kelias plėtosis per regioninius klasterius, jungiančius pagrindinius lankytojų traukos taškus, kurie skatins keliautojus atrasti daugiau. Šį tinklą palaikys bendra komunikacija, kokybės stiprinimas ir teminis pasakojimas, peržengiantis valstybių sienas.

Be to, dalyvaujančios organizacijos sieks atgaivinti bendrą paveldą, pasinaudodamos jungiančiomis temomis, edukaciniais mainais ir tarptautiniais pasiūlymais lankytojams, pavyzdžiui, rekomenduodami tarptautinį Baltijos dvarų festivalį ar Baltijos dvarų parodą.

Pradinis dialogas su Europos Tarybos kultūros kelių institutu (EICR) Liuksemburge padėjo partneriams aiškiau suprasti kelią ir reikalavimus, vedančius į sertifikavimą. Tikslas – iki 2027 m. galutinai sutvirtinti Kelio koncepciją ir iki 2028 m. pasiekti, kad jis būtų sertifikuotas.

„Kelias sujungia Lietuvos dvaruose dirbančių žmonių pastangas su platesne Baltijos jūros regiono istorija. Jis suteikia daugiau matomumo, telkia bendruomenes ir kviečia lankytojus pažinti dvarų kultūrą plačiau ir giliau“, – sako Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos prezidentas Gintaras Karosas.

Baltijos dvarų kelio diena

Pirmoji Baltijos dvarų kelio diena – svarbus žingsnis, kuris visose dalyvaujančiose šalyse vyks vienu metu, 2026 m. balandžio 23-iąją. Ši diena skirta prasmingam dialogui ir dalijimuisi patirtimi, suburiant dvarų savininkus ir valdytojus, turizmo sektoriaus dalyvius, valdžios institucijų atstovus.Tikimasi, kad šis renginys taps kasmetine tradicija, padedančia išlaikyti dvarų valdytojų ir savininkų balsą girdimą, o bendro dvarų kultūros paveldo svarbą – nuolat matomą viešojoje darbotvarkėje.

Jurbarko dvare 12 val. bus pristatomas Baltijos dvarų kelio projektas, vyks paskaitos dvarų savininkams ir valdytojams, gilesnė Jurbarko dvaro pažintis, bus įdomu sužinoti patirtis kitame sertifikuotame europiniame kelyje.

Mūsų regionui Baltijos dvarų kelias yra praktiškas būdas paversti dvarų paveldą gyva šiandienos patirtimi, kartu suteikiant žmonėms naujai atgimstančio kaimo gyvenimo pojūtį – stiprinant vietos kultūrą bei turizmą ir užtikrinant ilgalaikę istorinių dvarų ateitį.

Apie Baltijos dvarų asociaciją ir sumanymą

Baltijos dvarų asociacija puoselėja dvarų paveldą visame Baltijos jūros regione, veikdama po skėtiniu prekės ženklu „Baltic Manors – Old places, new life“. Šią partnerystę palaiko nacionalinės ir regioninės dvarų asociacijos, remiamos turizmo organizacijų ir mokslinių tyrimų institucijų.

Baltijos dvarų asociacijos tikslas – iki 2027 m. sukurti Baltijos dvarų kelią ir iki 2028 m. pasiekti, kad jis būtų sertifikuotas kaip Europos Tarybos Kultūros kelias. Kelias plėtojamas įgyvendinant projektą „Baltijos dvarų KELIAS“ („Baltic Manors ROUTE“), kurį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga pagal „Interreg“ Pietų Baltijos programą.

Apie bendradarbiavimą Lietuvoje

Lietuvoje Baltijos dvarų kelio plėtrą koordinuoja Lietuvos pilių ir dvarų asociacija, bendradarbiaudama su Vilniaus dailės akademija ir glaudžiai dirbdama su vietos bendruomenėmis, dvarų valdytojais, kultūros įstaigomis bei turizmo sektoriaus atstovais. Kartu jie prisideda prie regioninių lankytojų patirčių kūrimo, stiprina bendradarbiavimą visame Baltijos jūros regione ir remia ilgalaikį dvarų paveldo kaip gyvų, bendruomenėms atvirų vietų išsaugojimą.