Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Baltų žemėse

Mėlynųjų Vandenų mūšis

www.alkas.lt
2011-09-02 18:33:34
16
Mėlynųjų Vandenų mūšis

Vilniuje, rugsėjo 5 dieną, Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje pastangomis, įvyks „Antrasis tarptautinis apskritojo stalo posėdis, skirtas 650-ojo Mėlynųjų Vandenų mūšio minėjimo pasiruošimui“.

Apskritojo stalo tikslas – suburti ekspertus, valstybines struktūras ir kitus potencialius Ukrainos ir Lietuvos dalyvius, konstruktyviam bendravimui kurti, ir numatyti tolimesnes bendradarbiavimo kryptis minint 650-ąsias Mėlynųjų Vandenų mūšio metines. Viena iš svarbiausių apskritojo stalo sudėtinių dalių – šio minėjimo pozicionavimas, kaip tarptautinių santykių ir bendrų projektų realizavimas, panaudojant Rytų Europos valstybių paveldo, pavyzdį.

Mėlynųjų vandenų mūšis įvyko 1362 metais prie Siniuchos upės netoli Mėlynųjų Vandenų pilies, vykęs tarp Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo lietuvių-rusų kariuomenės ir Trijų mongolų-totorių ordų valdovų, Podolėje. Susivienijus lietuviams, ukrainiečiams ir baltarusiams, galinga Aukso Ordos kariuomenė patyrė triuškinantį pralaimėjimą.

Mūšio reikšmė prilyginama Buvino mūšiui (1214 m.), laikomu vieningos Prancūzijos ir prancūzų tautos gimimo simboliu, flamandų tautai simboliniam „auksinių pentinų“ mūšiui prie Kortreiko (1302 m.) ir žinomam Kulikovo mūšiui (1380 m.).

Po pergalės 1362 metais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos jau buvo nuo Juodosios jūros regiono iki Dniepro ir Pietinio Bugo žemupio, prie Dniepro – iki pat jo krantų. Vyko įsitvirtinimas naujose žemėse: Kijeve, Volynėje, didelėje Podolės ir Černigovo-Seversko dalyje, kurios atsidūrė Lietuvos kunigaikščių valdžioje.

Kultūriniame-istoriniame kontekste šis mūšis turėjo epochinę reikšmę visai Rytų Europai. Naujai prijungtų žemių ribos suformavo Rytų ir Vakarų „Didžiają sieną“, tarnavusią kaip buferinė zona tarp dviejų civilizacijų.

Prijungusi prie savo valdų Pietvakarių ir Vakarų Rusiją, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo milžiniška daugiatautine ir daugiakultūre valstybe, didžiausia tuometinėje Europoje. Tai davė impulsą ne tik Rusijos integracinei politikai, bet ir šių žemių geopolitiškam perorientavimui iš Rytų į Vakarus.

Mėlynųjų Vandenų mūšis pakeitė Europos istoriją ir sukūrė milžinišką valstybę – Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, du šimtečius lėmusią didžiulių Rytų Europos teritorijų istorinę raidą.

2012 metais Mėlynųjų Vandenų mūšiui sukanka 650 metų. „TTI Club Crystal Lotus WZV“ kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Ukrainoje 2011-2012 metais vykdo projektą – „605-osios Mėlynųjų Vandenų mūšio metinės”. Minint epochinio Rytų Europos valstybių istorinio įvykio jubiliejų, projektas apjungia ne tik valstybines struktūras, įvairių sričių ekspertus, mokslo institucijas, visuomenines organizacijas, bet ir Lietuvos ir Ukrainos turistinės sferos atstovus.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Startuoja respublikinis istorinis mokyklų konkursas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių takais“
  2. Valdovų rezidencijos keturių imperijų sostinėje
  3. M.Jučas. Tūkstantmečio Lietuvai: svarbiausi didžiosios kunigaikštystės raidos aspektai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 16

  1. senis says:
    12 metų ago

    Na na na, reikėtų ”atrišti” visą šitą painiavą. Nežinau net kam adresuoti priekaištus dėl visos šitos ”makalynės”, nes niekas nepasirašo. Taigi, vienam sakiny “Algirdo lietuvių – rusų kariuomenės” ir tuoj sekančiam sakiny “Susivienijus lietuviams ukrainiečiams ir baltarusiams…” Save gerbiantis ALKAS.LT turėtų netalpinti panašios “rašliavos”. Algirdo vedama pagoniškoji Lietuva čia pasirodo nubrėžia Vakarų Civilizacijos ribas…Paistalai kažkokie, ir 1362 metais kokie dar baltarusiai? Čia kokia nors valstybė Baltarusija tais laikais? Tai gal tada paieškokim baltarusių tautos tada… su kunigaikščiu Aliaksandru pavyzdziui… Ot juokdariai, prajuokinot senį.

    Atsakyti
    • suomis says:
      12 metų ago

      Štai čia jūs labai teisus. Spaudžiu dešinę.
      Kokie ten dar baltarusiai? Tokių, dar ir mintyse nebuvo.

      Atsakyti
  2. Galindas says:
    12 metų ago

    Jokios Rusijos tuo metu nebuvo, net Maskvos kunigaikštystės dar nebuvo, o buvo Kijevo Rusia, kuri buvo užkariauta mongolų. LDK Algirdas išvadavo Kijevo Rusia iš mongolų, o svarbiausia šis mūšis išgelbėjo Centrinę Europą bei V.Europą nuo mongolų antplūdžio. Jei ne šis lietuvių ir gudų laimėtas mūšis tai mongolai būtų pasiekę net Prancūzją, kaip hunai 5 a., kur buvo sumušti. Gėda dėl istorijos iškraipymo. Negalima dabarties perkelti į tuos laikus ir vadinti Rusija, Baltarusija, kurių tįuomet nebuvo. Iš viso Lietuviams netinka vadinti Maskvos primesto pavadinimo Baltarusija, mes žinome šią šalį kaip Gudija, o jei dabartyje, tai vistiek reikia vadinti Baltarusia.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Jokių gudų tautos niekada nebuvo (smulkiau diskusija Baranausko tinklapyje). Žodis gudas lietuviuose reiškia kitokį, t.y. svetimą. Netgi istorikai įrodinėja, kad gudais lietuviai vadino ir gotus, kurių pavadinimą senovėje rašydavo gutha, guthones ir pan.
      Jokios Rusijos irgi niekada nebuvo ir nėra – ne be reikalo seniau tą valstybę vadina Rasieja, nes jos pavadinimas yra ne Rusija (kaip turėtų būti, jei būtų nuo žodžio rusas), o Rossija, kurią kadaise vadino Maskvos valstybe, o jos žmones – maskoliais. 🙂
      Baltarusija atsirado tik Stalino laike, įkūrus tokį valstybinį darinį TSRS sudėtyje (Lietuva tada irgi buvo tokia valstybė, nors ir priklausoma). Baltarusių pavadinimas (baltasis rusas) gali būti kilęs iš to, kad didelė dalis jų – iš rusifikuotų baltų. Nežinia kaip ten tiksliai buvo su pavadinimo kilme, bet, kad ten kadaise gyveno baltai, tai yra žinoma.

      Atsakyti
  3. Galindas says:
    12 metų ago

    Lotyniškai- getai, ispaniškai -godos, lietuviškai – gudai, vokiškai – gotai, o dabar visi jie vadinami baltai. Po stačiatikių krikščionybės įvedimo šiek tiek asimiliuoti baltai – gudai naudojo religinę pravoslavų kalbą, vėliau, kad atimti iš LDK šiuos gudus Maskva pradėjo vadinti Belarus. Autochtonai bltarusiai yra asimiliuoti baltai. Gudų neigimas tarp lietuvių atsiradęs tada, kai jie tapo stačiatikiais, o lietuviai ir žemaičiai dar 250 metų prisilaikė senos baltų kultūros, tada atsirado posakis: “lietuvi mylėk žemaitį, o muški gudą, kaip šunį rudą”

    Atsakyti
    • Remigijus says:
      12 metų ago

      Ar esi girdėjęs Baltąją, Juodąją, Raudonąją rusias?
      Įdomumo dėlei, gal dar girdėjai kur tuomet Rusia buvo?

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Nemaišyk Rusios su Rasieja, kuri yra nuo pat pradžių daugiatautė valstybė, vienijama rusakalbiškos kultūros.

        Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      12 metų ago

      Pasakoji Statkutės teoriją, bet ji šioje vietoje nėra teisi, nes žodis gud’as yra indoeuropietiškos kilmės bei paplitęs visoje Europoje ir net Indijoje (visur, kur buvo indoeuropiečių laukas), o lietuviuose gudas reiškia kitokį, t.y. svetimą.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        12 metų ago

        Baltai neturėjo pavadinimo, kada jau išindoeuropėję kiti buvo vadinami keltais, germanais ar slavais (pavadinimai kyla, dažniausiai, iš noro kaip tai pažymėti išsiskyrusius iš bendros masės), todėl, kad iš jų, “baltų”, ir išėjo tie kiti (apie tai, kad slavai, pvz., yra iš pakraštinių “baltų”, teigia iškilūs mokslininkai Toporovas ir kt.).
        Taigi “baltai” – tai dar neišindoeuropėję (nes jų kalba iki šiol yra artimiausia indoeuropiečių prokalbei) ar mažiausiai pasikeitę, mažiausiai nutolę nuo indoeuropietiškų šaknų.

        Atsakyti
    • Vidmantas says:
      1 metai ago

      tu asilas galinde , apie kokia LDK cia kli edi , pasidomek , kada pirma kart pavartotas terminas LDK , ir kas buvo pirmasis LDK valdovas , tu sumautas slavu sub inlai zio shmote

      Atsakyti
  4. senis says:
    12 metų ago

    Dabar dar norėčiau keletą žodelių parašyt apie Ukrainą (Okraina slaviškai reiškia galą, kraštą). Dalis šiandieninės Okrainos dar ir šiandien vadinama Galicija (baltiškas pavadinimas). Dėliojant chronologine tvarka Galicija jau buvo, kai nebuvo dar pačios Okrainos. Labai panašu į tai, kad galindų Galicijai slavėjant pavadinimas taip pat buvo išverstas į slavišką Okrainą. Pagal esmę ir prasmę tai tas pats žodis. Kita dalis teritorijos “pasilaikė” senajį baltišką pavadinimą iki šių dienų… Tik hipotezė.
    Dabar grįšiu prie straipsnio: autorius (kas jis ar ji bebūtų) tėškia “faktą” kad vyko “įsitvirtinimas naujose žemėse: Kijeve, Volynėje, Podolėje…” Tačiau baltų ten gyventa dar iki susiformuojant slavams….(berods Gimbutienės archeologinių faktų niekas nepaneigė, Statkutės – Rosales -taip pat) O kur dar hidronimai, vietovardžiai ir t.t. Derėtų nepamiršti, kad 1362 m. alkai dar buvo, aukurai dar rūko o senų išminčių atmintis siekė gerokai ankstesnius laikus negu galim šiandien “išskaityt” vikipedijoj. Taigi autoriaus “faktui” apie naujas žemes tėkšiu priešingą faktą: Algirdas kaip dera kovėsi už protėvių gyventas žemes ir į jas grįžo.
    Labai panašu kad kunigaikštis Algirdas, beje broliškai Kęstučio padedamas, ne “lindo ne į savo reikalus” prie Juodmarių, bet kaip dera tikram valdovui, rūpinosi kraujo broliais, Protėvių žeme.
    Tikiuosi, mūsų atstovai dirbdami bendroje komisijoje su galindų palikuonimis, to nepamirš.

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      1 metai ago

      Taikliai

      Atsakyti
  5. gintaras says:
    11 metų ago

    sveiki gentainiai, kad lietuvos istorija iskraipyta aisku senai mes darom ta patys o rusai dadeda, kol issiaiskinsim tai pamirsim kas buvo, nes musu istorikai vieningos nuomones neturi, taigi belieka remtis senoves islikuseis rastais, nes tarybinese knygutese tiesos mazai. pvz. ar daug zinome apie sofija vytautaite kuri sedejo maskvos soste ir dave rusams tris carus, bandau rasti daugiau informacijos apie ja bet sekasi sunkiai,o rusu istorikai labai nenori to prisimint lyg tokio zmogaus ir nebuvo, taciau juk tai istorinis faktas ir sedejo ji maskvos soste ne metus ir ne du, taigi ka manote gentainiai? juk kaip ten bebutu, bet tai ir musu ir rusu bendra istorija ir sofijai, vytauto dukrai turi buti pastatytas paminklas ir nebetkur, o tiesiai pries kremliu! rasykit!

    Atsakyti
  6. Mindaugas says:
    11 metų ago

    Apie Sofija galima rast rusu istorikų disertaciju tik gerai “paguglinus”. Taciau ne tame esmė. Nebukim tokie pikti dėl sąvokų – ” baltarusiai ar rusai”. Šiuolaikiniam, nutautėjusiam, savo istorijos nezinanciam tautieciui sunku bus susigaudyti, kad dabartiniai baltarusiai buvo aukštaičiai, o prie Okos, Protvos, Maskvos srity gyveno galindai. O iki galindų baltiškai kalbancios gentys…. Štai ir klausimas – iš kur atsirado rusai???? Gal todėl Vytautaitė ten ne taip jau ir blogai tvarkėsi? Jo… Spragos istorijoje – lyg bedugnės. Gal kada nors užlopysim…

    Atsakyti
  7. Žygeivis says:
    11 metų ago

    Įdomu, kodėl iki šiol sekame mums primesta propagandine antilietuviška slaviška “tradicija” – vadinti Lietuvos Valstybės – didžiausios to meto Europos imperijos, užėmusios daugiau kaip milijoną kvadratinių kilometrų – valdovus slavišku-normanišku titulu, kuris laikui bėgant prarado savo pirminę prasmę “visų valdovų valdovas” ir virto kokio nors mažyčio Liuksemburgo “didžiojo kunigaikščio” analogu?

    Algirdas buvo Lietuvos Imperijos imperatorius, ir tai oficialiai pripažino kitos to meto svarbiausios Europos imperijos – Bizantijos – imperatorius, savo laiškuose vadindamas Algirdą tuo pačiu titulu “basileos”, kaip buvo vadinami ir pačios Bizantijos imperijos valdovai – imperatoriai bazilevsai.

    Plačiau čia:

    13-18 amžiuose Lietuva buvo Karalystė, o nuo 14 amžiaus – ir Didžioji Lietuvos Imperija!!!
    http://lndp.lt/diskusijos/viewtopic.php?f=10&t=4853

    Atsakyti
    • Vidmantas says:
      1 metai ago

      Taikliai , Tiesa teislaisvina , duok tai VIESPATIE

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

2023 03 17
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
sum.lrv.lt nuotr.

Lietuva ir Ukraina ketina stiprinti susisiekimą

2023 03 07
NATO vėliava | lrv.lt nuotr.

Lietuva dalyvaus NATO krizių valdymo pratybose

2023 03 07
Algimantas Akelaitis su šeima, tėvais, senelėmis ir kitais artimaisiais | Asmeninio albumo nuotr.

A. Jakavonytė. Kovotojo už laisvę genas yra paveldimas ir nesunaikinamas!

2023 02 27
Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas | rengėjų nuotr.

Knygų mugėje – knygos apie legendinį Lietuvos karo vadą pristatymas

2023 02 21
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Kai Lietuva kiekvieno širdyje – kitokia

2023 02 20
Telefonas | pixabay.com, Helloolly nuotr.

Bus pakeisti telefonų numeriai, prasidedantys 8

2023 02 17
Pixabay.com nuotr.

Lietuva – patraukli užsienio studentams

2023 02 16
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilių sąvartynas | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams

2023 03 20
Rinkimai, balsavimas | vrk.lt nuotr.
Lietuvoje

Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo

2023 03 20
Mokykla | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31

2023 03 20
Lietuvių kalba išlaisvina užsieniečius studentus: lietuviškas knygas verčia net Japonijoje
Kalba

Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

2023 03 20
149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus | Europos vartotojų centro nuotr.
Lietuvoje

149 eurų vertės bateliai nusidėvėjo per kelis mėnesius, pardavėjui teko grąžinti pinigus

2023 03 20
Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Žemyna apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • AAD primena reikalavimus automobilių ardytojams
  • Rinkimų metu rimtų pažeidimų nebuvo
  • Regitracija į mokyklas Vilniuje – iki gegužės 31
  • Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos laisvės dvasią nulėmusi istorija – dokumentiniame filme „Stichija“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Dokumentinio filmo „Stichija“ kadras | LDK Valdovų rūmų nuotr.

Kovo 17 d., 18 val. Valdovų rūmų muziejuje vyks lenkų dokumentinio filmo „Stichija“ (rež. Kyprianas Demianiukas (Cyprian Demianiuk), scenarijaus aut....

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

by daiva
2023 03 14
0
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

Anatolijus Nepokupnas (Анатолiй Павлович Непокупний, 1932–2006) – žymus ukrainiečių literatūrologas, vertėjas, poetas, o visų pirma – kalbininkas, baltistas, atsidėjęs baltų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • T0mas J. apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Ričardas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Antrininkas? apie Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Žemyna apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
  • nuomonė apie Išmokti lietuviškai įmanoma kiekvienam
Kitas straipsnis
Planuojamos didesnės investicijos į švietimą

Planuojamos didesnės investicijos į švietimą

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai