Šeštadienis, 31 gegužės, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos repolonizacijai – ne!

A. Tyla. Lietuva yra viena ir nedaloma

Antanas Tyla, www.valstietis.lt
2011-05-01 14:33:18
21
Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Antanas Tyla | lma.lt nuotr.

Prof. Antanas Tyla
Prof. Antanas Tyla

„Valstiečių laikraščio“ priede „Tėviškės šviesa“ išspausdintame G.Šapokos straipsnyje (2011 01 26) keliama daug įdomių minčių, kaip sudrausti įžūlius lietuvybės niekintojus tiek Lenkijoje, tiek Lietuvoje, kaip neleisti svetimai valstybei kištis į mūsų valstybės švietimo reikalus. Panaši tema buvo nagrinėjama ir TV laidoje „Forumas“ (vedėjas V. Savukynas), kurioje dalyvavau ir aš.

„Valstiečių laikraščio“ skaitytojams noriu pateikti esmines išsakytas nuostatas dėl tariamų Lietuvos lenkų skriaudų. Tam įtakos turėjo ir „Forumo“ dalyvių Seimo nario Gintaro Songailos, žurnalisto Gintaro Visocko apmąstymai bei tikslios ir aiškios nuostatos, pareikštos VL vyriausiojo redaktoriaus Stasio Jokūbaičio politinėje apžvalgoje „Ar reikia valstybėje valstybės“ (VL 2011 02 26), kurioje pabrėžta: „Nė vienoje valstybėje, kad ir kokios būtų tautinės mažumos, niekas nekuria valstybės valstybėje.“ Teisingi žodžiai, apibūdinantys lenkų tautinės mažumos įnorius ir nesiliaujančius išpuolius prieš mūsų tautą.

Politikai peržengia ribas

Į klausimą reikia atsakyti aiškiai ir tiksliai: įsisiautėję vadinamieji lenkų politikai jau peržengia ribas ir patys nežino, ko nori. XX a. pradžioje okupavę pietryčių Lietuvą, ją nutautinę, dabar nori trukdyti Lietuvos pilietinei visuomenei kurti nepriklausomą demokratinę Lietuvą. Reikia atsisakyti okupantų paliktų teritorinių terminų „Klaipėdos kraštas“, „Vilniaus kraštas“. Yra Lietuvos Respublika, Lietuvos valstybė, rajonai, miestai ir mūsų pačių sukurti Dzūkijos, Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos etnografi niai regionai. Baikime su tais „kraštais“, baikime kalbėti apie kažkokias jų ypatybes.

Mes nereiškiame teritorinių pretenzijų Lenkijai. O kai kurie šios valstybės politikai ir jų talkininkai Lietuvoje to aiškiai siekia. Ir tai daro nedoriausiais metodais, kišdamiesi į valstybės vidaus gyvenimą, šmeiždami tarptautiniu mastu, meluodami, kaip kažkada veikė bolševikai, destabilizuodami pilietinę visuomenę, kurdami separatistinį anklavą, kuris būtų netolerantiškas Lietuvos valstybei. Tai ryškiai pastebima po buvusio prezidento pradėtos ne europietiškos lenkų kortos akcijos ir Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pareiškimo, vertinant 1920 m. Lenkijos klastingą invaziją į Lietuvą ir jos dalies su sostine okupavimą. Visa tai daroma nusisukus nuo 1994 m. pasirašytos draugystės sutarties. Tarsi jos nė nebūtų buvę.

Draugystės sutartis pamiršta

Lenkijos valstybė turėtų koreguoti savo kryptį santykiuose su Lietuva. Dalyvavau pasirašant Lietuvos ir Lenkijos draugystės sutartį. Buvau referentas, stebėjau visą tą procesą. Mes siūlėme sutarties preambulėje įrašyti, kad buvusi Lietuvos dalies okupacija 1920–1939 m. nebus pagrindas kokioms nors politinėms Lenkijos pretenzijoms Lietuvai. Lenkijos delegacija moja ranka: ką jūs čia kalbate, mes jokių tokių interesų neturime. Tačiau dėl šios pastabos tada taip ir nesusitarėme.

Kaip paskui pasakė Lenkijos delegacijos atstovas Mileris, suradome labai gerą formuluotę: Vilnius yra Lietuvos sostinė, Varšuva – Lenkijos. Tarsi mes kada nors būtume pretendavę į Varšuvą! Sutartyje yra labai geras sakinys: abi valstybės gerbs viena kitos suverenitetą ir valstybingumą.

Lietuvos istorikų kolaboravimas

Kai kam nepatinka mano tokios išvados. Skaudžiausia, kad atsiranda Lietuvos žurnalistų, politologų, istorikų ir kitų humanitarinių mokslų atstovų, želigovskinių kolaborantų ir Lenkijos pretenzijų apologetų. Kai kurie mūsų istorikai jau tarsi angažuoti Lenkijos istorikai.

Sakysite, istorija yra istorija, nei lietuviška, nei lenkiška. Tačiau kada populiarus istorikas ima aiškinti, kad Želigovskio agresija buvo pilietinis karas (sovietinės okupacijos metais panašiai buvo aiškinama Sovietų Rusijos invazija 1919 m.), darosi gūdu. Lenkijai labai nepatinka, kai jai primenami 1920-ieji. Stebėtina, bet Lietuvos istorikai ją bando neigti arba bent nutylėti.

VL ne kartą rašė, kad net kai kurie mokytojai neigia Lenkijos piktadarybę – Lietuvos dalies okupaciją. Neatsitiktinai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vaikai mokomi lenkiškosios istorijos versijos be Vilniaus okupacijos. Todėl ir siekiama, kad minėtuose rajonuose būtų kuo mažiau lietuviškų mokyklų. Ne be Lietuvos istorikų pagalbos perrašomos „istorinės Lietuvos klaidos“. Pavyzdžiui, negerai, kad nepriklausomybės aušroje konfl iktavome su lenkais, buvome tautiški egoistai, kad nesulenkėjome, kaip Juzefas Pilsudskis, kad, pasikliaudami Jonu Basanavičiumi, rėmėmės „baudžiavos kultūriniu paveldu“, o ne „istoriniais lietuviais“, kurie jau kalbėjo tik lenkiškai.

Tempia ant lenkiško kurpalio

Pasirodo, beveik viską darėme negerai, tad dabar istorikams, tokiems kaip A.Bumblauskas, Š.Liekis, E.Raila, reikia taisyti, perrašinėti, interpretuoti Lietuvos istoriją, kitaip sakant, užtempti ant lenkiško kurpalio. Kaip sako ponas E.Raila, reikia nebijoti atsitraukti ir šalinti kliūtis. Viena iš tokių kliūčių – negera Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri labai nepatogi Lietuvos lenkams ir Varšuvos politikams. Kas tiesa, tai tiesa. Ji trukdo dvigubai pilietybei, raidei „W“, gatvių užrašams dviem kalbomis, neleidžia skaldyti pilietinės visuomenės. Mūsų Konstitucija nepatogi buvusiems prezidentams ir premjerams. Medžioklėje ar šiaip prie brendžio taurės buvai dosnus, o ištesėti negali – Konstitucija neleidžia. Tenka visaip išsisukinėti, atidėlioti teisėtus ir aktualius sprendimus, juo labiau kad ir ponas J.Komaras ragina: nereikia skubėti su radikaliais sprendimais, dar nepribrendo nei viena, nei kita pusė.

Skubėti reikia, bet vėluoti neturime teisės, kai lietuviai kone prievarta mulkinami, visais galimais ir negalimais būdais.

Rajonuose – anarchijos apraiškos

Gatvių užrašai dviem kalbomis – vienas žingsnių, kaip dezintegruoti pilietinę visuomenę. Tie užrašai neteisėti, todėl yra anarchijos priemonė Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Už Lietuvos pinigus samdomi rajonų savivaldybių pareigūnai nenori gyventi remdamiesi Lietuvos įstatymais, jie nori remtis Varšuvos ir Maskvos doktrina. Kodėl dvigubi užrašai? Tai gal geriau keturgubi?

Bet kokie skaldymai Lietuvai nenaudingi. Prisiminkime ir lenkiškų pavardžių rašymą pasuose. Tuo klausimu buvo diskutuojama ir pasirašant minėtą Lietuvos ir Lenkijos sutartį: nutarta rašyti pavardes pagal fonetinį skambesį. Štai ir viskas. Ką reiškia reikalavimas lenkų pavardes rašyti lenkiškai? Tas raides skaitys visa Lietuva, o ji jų nemoka. Keisti abėcėlę ar palikti tokią, kokia yra? Ar Prezidentė, Ministras Pirmininkas gali nuspręsti? Tai tautos reikalas.

Mes neturime atsitraukti, kad ir kokius reikalavimus Lenkija ir jai pataikaujantys Lietuvos politologai, žurnalistai, istorikai keltų.

Turėkime kantrybės ir būkime stiprūs. Lenkija mus nuolat šmeižia, raidžių klausimą pavertė didžiausia problema, kelia triukšmą diplomatiniais kanalais Europos Sąjungoje, net perkėlė į JAV. Ar tai ne kultūrinio imperializmo apraiškos? Net į Sausio 13-osios renginius aukšti pareigūnai neatvyko. Lenkija visai Lietuvai bando primesti savo istorijos viziją, pateisinančią jos neeuropietišką elgseną. Lenkija nenori pripažinti lietuvių, kaip kūrybingų, gerbiančių valstybinį gyvenimą ir siekiančių bendrauti su visomis europietiškomis valstybėmis.

Teisingai „Forume“ sakė Seimo narys Gintaras Songaila: Lietuvos lenkai nėra kažkokia auksinė panelė, kuriai būtų sudaromos ypatingos sąlygos, taikomos išimtys. Mokyklų jie turi daugiau negu bet kur kitur pasaulyje. Lietuviai yra engiami rytų Lietuvoje, ne lenkai. Užtenka su tuo taikstytis. Lenkijos apiplėšta Lietuva turi suvokti, kad ji valstybė, o ne koks nors svetimos valstybės globos laukiantis politinis darinys. Atlaikėme sovietinę okupaciją, išlikome ir atsikėlėme. Nepaisydami visko turime išsaugoti šventus Lietuvos Konstitucijoje įrašytus pagrindinius principus. Ar ne, mieli mokytojai?

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. G. Visockas. Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą
  2. K. Garšva. Lenkai, kas Jus kursto prieš Lietuvą?
  3. Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija?
  4. A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius?
  5. G. Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose?
  6. L.V. Medelis. Beveik rimtai: Przepraszam, pan Sikorski
  7. A. Lapinskas. Brežnevo dvasia atgimė… Varšuvoje (video)
  8. V. Jonaitis. Siekiai „aneksuoti“ Vilniaus kraštą
  9. V.Visockas. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose Lenkija kuria anklavą?
  10. Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos
  11. Z. Zinkevičius. Ar V. Tomaševskis teisus? Lietuvos lenkai kalbos istorijos požiūriu
  12. V. Landsbergis. Juzefo Pilsudskio didžioji klaida
  13. Kas svarbiausia Lietuvos lenkams
  14. A. Butkus. Apie lenkiškas pasakas
  15. Ar reikia atsižadėti lietuviškumo, jei norime draugauti su Lenkija? (audio)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 21

  1. Algis says:
    14 metų ago

    Lenkai kaip ir senoveje noredami mus sulenkinti tokiu budu bando uzkariauti vel musu valstybe butu karas be kraujo praliejimo, bet mes nepasiduokime Lietuva yr lietuviams , okiti cia yr tik sveciai jeigu nesielgia pagal musu konstitucija ir ir kitas vertybes, Lietuviai kai nueidave i svecia sali je uzkariaudave beveik be musio nes paliktas vietinkas priimdaves to krasto religija ir paprocius tai ner cia ko nusileisti atejunam i musu sali tegu derinasi prie musu, o ne taip lyg jaustusi jie cia seiminikai ir seimunams reiktu kaili iskarsti kurie siknalaiziai uzsienieciams yra…

    Atsakyti
  2. suomis says:
    14 metų ago

    Kada pagaliau bus kalbama iš esmės o būtent apie kolaborantus – Bumblauską, Liekį ir kitus taip vadinamus “intelektualus”. Štai kam reikia paskirti bent vieną straipsnį. Tiems išgamoms.

    Atsakyti
  3. Iš miškų says:
    14 metų ago

    Pagarba autoriui. Na kada, kada gi pagaliau tie žodžiai pavirs kūnu????????

    Atsakyti
  4. Ignas says:
    14 metų ago

    Pagarba mūsų profesoriui. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Lietuvos istorijos gelmes pažinau iš jo… Nors ir nesu “grynas” istorikas, bet jis per trumpą laiką žinių davė daugiau nei storiausi Bumblausko ar Aleksandravičiaus traktatai

    Atsakyti
  5. Ievaras says:
    14 metų ago

    Profesoriaus A.Tylos mintys geros, bet svetimžodžiai prieštarauja straipsnio turiniui.
    Kažkada skaičiau, knygelę ‘Kūlgrinda” vienas straipsnis joje ryškiai išsiskyrė iš kitų. Rašė Tadas Ivanauskas stebėtinai švaria lietuvių kalba! Kiek teko domėtis, jis pirmus lietuviškus žodžius išgirdo Gudijos girioje būdamas 14 metų.

    Atsakyti
    • Ramūnas says:
      14 metų ago

      Svarbiausia, kad mintys būtų švarios. Kalba – tik mąstymo išraiška, jau vien todėl, kad tai, ką mes mąstome ar jaučiame perduodame ne tik kalba. Antra, žmogus gali kalbėti “švariai” lietuviškai, bet mąstyti nelietuviškai.

      Atsakyti
  6. tikras lietuvis says:
    14 metų ago

    Kažkodėl niekas nepastebi, kad lietuviai yra mažuma Vilnijoje, todėl jiems turėtų būti taikomos lengvatos, o ne “lenkams”.
    O jei jiems tai netiktų, tada geriausia būtų jų mokyklas išformuoti tuo pretekstu, kad nesilaiko Lietuvos įstatymais nustatytų mokymo programų.
    O po to liktų tik lietuviškos, o lenkiškai galėtų paburbuliuoti sekmadieninėse. Jei netingėtų. O jei norėtų lenkiškai mokytis, tai tevažiuoja į Lenkiją – ko čia mums kitoms valstybėms žmones ruošti?

    Atsakyti
  7. prūsas says:
    14 metų ago

    Pritariu profesoriui A.Tylai.

    Atsakyti
  8. lyvis says:
    14 metų ago

    Ar neturėtu Lenkija už sulaužytą 1920 metų Taikos sutartį sumokėti bent kokius 5 miljr eurų ir taip pat pasitraukti iš 1920 metų užgrobtų žemių. Tuo labiau sovietų Rusijos okupacija nusikratėme, o štai su lenkais taip pat reikėtų teisėtai įvardinti ir nusikratyti okupantais. lyvis

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      14 metų ago

      Jei jau reikšti, tai už viską ir reikėtų pradėti nuo to, kad kaip tik jie į Kulmo žemę kovai su baltais atsikvietė Kryžiuočių ordiną.
      Ir t.t.

      Atsakyti
  9. Vilmantas Rutkauskas says:
    14 metų ago

    Tam reikalui vėliavą iškelti pajėgtų Mindaugas Murza.

    Atsakyti
  10. Ramūnas says:
    14 metų ago

    Reikia keisti žmonų sąmonę, Vilmantai. Dabar tokie, kokie yra lietuviai už tokius reikalavimus Lenkijai Murzą ar bet kurį kitą patys sudorotų. Tam reikia nuoseklaus, kantraus darbo. Reikia naujos Lietuvos istorijos vizijos, tokios, kurią galima būtų priešpastatyti bumblauskinei. Man labai gaila, bet ir šios svetaines dalyviai taip pat nėra sąmoningi ir didele dalimi yra labai priklausomi nuo bumblauskinės istorijos koncepcijų. Jie arba kartoja Bumblausko (ar tiksliau dabartinio intelektualinio elito) požiūrį arba primityviai nuo jo atsiriboja – bet kuriuo atveju lieka nuo jo priklausomi. Tai ypač išryškėjo man pabandžius padiskuoti su tokiais svetainės dalyviais kaip Ievaras, Suomis, Svaiguolis, dar anksčiau buvo tokia Elena. Tokie net nesugeba suprasti, kad žmogus vienus ar kitus veiksmus gali atlikti dėl pačių įvairiausių motyvų. Pav. nesipriešinti ginkluotu būdu sovietiniam režimui ne dėl, kad jam pritartų, o dėl to, kad jų požiūriu tai buvo neracionalu. Tokie sugeba tik kartoti mūsų priešų koncepciją, kad kas su sovietų režimu, tas automatiškai išdavikasd, o kas prieš jį – tas savas. Primityvu. Bet sovietinis laipotarpis – tik mikroskopinė mūsų istorijos dalis. Mūsų istorija siekia tūkstanmečius ir į viską reikia pažvelgti lietuviškomis akimis.

    Atsakyti
    • suomis says:
      14 metų ago

      Idomiai pats nupasakojai, bet aiškiau nepasidarė. Praplėsk mūsų akiratį, jei matai kad mes kažko nesuprantam. 🙂

      Atsakyti
      • suomis says:
        14 metų ago

        Man “patiko” tavo išsakyti žodžiai: – Pav. nesipriešinti ginkluotu būdu sovietiniam režimui ne dėl, kad jam pritartų, o dėl to, kad jų požiūriu tai buvo NERACIONALU.
        🙂 Na durnesnės minties senai negirdėjau. Galvok iš naujo. 🙁
        Jei, šiame pasaulyje viskas būtų daroma racionaliai, tai pats, gal būt, būtumei net negimęs. 🙂

        Atsakyti
    • Ievaras says:
      14 metų ago

      Įdomus, Ramūnai, esi, vartoji ‘zulusų’ kalbos žodžius ir nori keisti žmonių sąmonę 😀

      Negi šie žodžiai tau labai brangūs: istorijos vizijos, istorijos koncepcijų, intelektualinio elito, primityviai, padiskuoti, motyvų, sovietiniam režimui, neracionalu, automatiškai, mikroskopinė?
      O gal tavo sudėtingų minčių jau ‘neveža’ viena, kuri nors, kalba?

      Atsakyti
  11. Ramūnas says:
    14 metų ago

    Aš bandžiau jums parodyti, kaip galima pasižiūrėti į sovietmetį, bet kad jūs nelabai linkę klausyti, kas jums sakoma. Jūs turit labai stiprų išankstinį nusistatymą ir norą pasirodyti vardan pasirodymo, o ne dėl bendro reikalo, ne dėl tiesos tokios kokia yra. O šiaip komentarais akiračio iš esmės nepraplėsi. Jais galima tik savo momentinę reakciją vienu ar kitu klausimu išsakyti. Tai daroma moksliniais veikalais, bent jau straipsniais. Aš pats dabar tam laiko neturiu, nes rašiau vieną tokį darbelį ir tik priešokiais, pailsėdamas, “įšoku” į alką. O tarp kitko,kad nebūčiau apkaltintas tuščiažodžiavimu, vieną idėją mestelėsiu. Sakysim, Bumblauskui ir co didžiausia vertybė yra LDK. Jos tradicijos nešėjas yra prolenkiškai nusiteikusi bajoriji, laiko bėgyje vis labiau sulenkėsusi ir etniniu požiūriu. Kas yra baltiškosios – lietuviškosios – pagoniškosios tradicijos nešėjas XV- XIX am.? Tai tie Vaižganto, Krėvės aprašyti (taigi, išlikę iki XX a. pradžios) mūsų liaudies išminčiai, raganiai ir panašiai. Žinau, kieik iškils prieštaravimų, pasipriešinimo, pajuokos. Tradicijos perdavimą galima pagrįsti, bet tam reikia pačių įvairiausių mokslų panaudijimo ir išankstinio nusistatymo atsisakymo, pav. anktikrikščiioniškos laikysenos atsisakymo, nes ta pati pagoniškoji tradicija reiškėsi ir krikščioniškomis formomis. Tai tiek, lendu į savo darbą.

    Atsakyti
  12. Iš miškų says:
    14 metų ago

    “nes ta pati pagoniškoji tradicija reiškėsi ir krikščioniškomis formomis”
    Nelabai suprantu, ką norėjot tuo pasakyti.
    Šiaip ar taip tų pačių krikščionių protėviai buvo pagonys.

    Atsakyti
    • Ramūnas says:
      14 metų ago

      Prisiminkit mūsų liaudies kryžius. Kryžius mūsų šalyje laikomas vienareikšmiškai krikščionišku simboliu (nors iš tiesų jis yra universalus simbolis), tačiau mūsų liaudies kryžius kone visi liaudies meno specialistai laiko krikščionybės ir pagonybės sinkretizmo puikiausiu pavyzdžiu. Įsiūžiūrėkim tik į kryžių kryžmas puošiančius žalčiukus, saulės spindulius ir panašiai (tiesa, šiais laikais tokia I. Vaišvilaitė net ir tokius elementus laiko krikščiioniškais, bet tai neįtikimas – tai neblogai įrodo Širmulis). Tad kas buvo tie, kurie gamino kryžius? Katalikai ar pagonys? Turbūt katalikai, nes jie, aišku, lankė bažnyčią ir meldėsi į Jėzų Kristų (nors daugiau į šventuosius, kurie iš tiesų buvo pagoniškų dievų personifikacijos). Tačiau kodėl tada jie gamino kryžius, kurie turi aiškius pagoniškus simbolius? Kodėl jų “krikščioniška” sąžinė tai leido? O jei tai leido, tai gal jie tokie katalikai, kurie gali būti pavadinti ir pagonimis. Reikalas tas, kad iš tiesų katalikybė yra labai įvairi. Tai, ką mes laikome katalikybe – tam tikrų dogmų išpažinimas – tėra tik jos paviršius. XVIII- XIX a. (tuomet lietuvių katalikiškasis identitetas buvo tarsi stipriausias), lietuvis valstietis nueidavo į bažnyčią atbambėdavo poterius lenkiškai, kurių dažnai net nesuprato, o grįžęs gyvendavo gyvenimą, kuris kažko ypatingai katalikiško galėjoi ir neturėti. Štai taip aš suprantu pagoniškosios tradicijos raišką krikščioniškomis formomis.

      Atsakyti
  13. Kazimieras says:
    14 metų ago

    Ramūnai, parašyk kokias knygas, straipsnius vertėtų perskaityti, besidomint Lietuvos istorija.

    Atsakyti
  14. Kazimieras says:
    14 metų ago

    Gerbiamas profesoriau A.Tyla, būčiau labai dėkingas, jei parašytumėt kokias knygas, straipsnius vertėtų perskaityti, besidomint Lietuvos istorija(kokias 5,6 knygas). Ačiū.

    Atsakyti
  15. Gal ne vietoi? says:
    14 metų ago

    Gerbiamas RAMŪNAI ,dėkoju už nuoširdumą ir atvirumą.Kryžius – tai žvaigždės ženklas,BALTIŠKIEJI geometriniai ženklai sudaryti SAULĖS -žvaigždės pagrindu.Jei išlaikomas pilnas kryžiaus -žvaigždės piešinys ,tuomet vadiname ženklu,arba simboliu ,pvz.:SAULĖS ,judančios SAULĖS-svastika,AUSEKLIS(latviškai),AUŠRINĖS žvaigždė.Nepilnas,arba dalis ženklo vadiname žyme,pvz,:geometrinė žalčio forma.Tai judesio,dinamikos-dar vadinama meandra,graikų mene ypatingai buvo naudojama.Į ŽVAIGŽDĘ žiūrime iš apačios į viršų ,todėl iš centro spinduliai pasiskirsto vienodai.Piramidės pagrindą sudaro lygiakraštis SAULĖS žvaigždės piešinys ,vaizdas iš viršaus.Kai kryžius atsistojo , ant pagrindo,viena jo križma ištyso(MACEINOS citata”…ir prasidėjo visos bėdos”).Jei į piramidę žiūrime nuo horizonto,matome trikampį.Į tą trikampį įpiešiame žmogaus akį…religinis smbolis visems žinomas.Šešiakampė žvaigždė sudaryta iš dviejų trikampių.Gerbiamieji linkiu sėkmės!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sūduviai
Etninė kultūra

Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo

2025 05 31
Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda | voruta.lt nuotr.
Istorija

Kviečia Petro Bartkaus-Žadgailos 100-osioms gimimo metinėms skirta paroda

2025 05 31
Liuteronų sodas | M. Avik nuotr.
Architektūra

Vilniaus viešosios erdvės – tarp geriausių Lietuvoje: įvertintos Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose

2025 05 31
„Stasys Museum“ | V. Garlos nuotr.
Gamta ir ekologija

„Stasys Museum“ pirmųjų veiklos metinių proga pristato „Vaikų miško paviljoną“

2025 05 31
V. Zelenskio ir D. Trampo susitikimas Ovaliajame kabinete
Ukrainos balsas

V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

2025 05 30
Mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį
Pilietinė visuomenė

Birželio 10 d. – antrasis mitingas prieš NT mokestį

2025 05 30
Andrius Kubilius ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas su EK nariu A. Kubiliumi aptarė gynybos stiprinimą

2025 05 30
Prezidentas apdovanojo tėvus ir globėjus
Lietuvoje

Prezidentas apdovanojo nusipelniusius tėvus ir globėjus

2025 05 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bet apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Naivus klausimas apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Naivus klausimas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
  • Naivus klausimas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Keli netikėti ir skanūs vynuogių panaudojimo būdai
  • Draudikai ragina pasiruošti vasaros netikėtumams
  • Laiku nesutvarkytas automobilio stiklas gali lemti nemažus nuostolius

Kiti Straipsniai

Audrius Valotka

Žmogaus teisių gynėjai: puolimas prieš A. Valotką – tai ideologinis spaudimas

2025 05 29
Traukinys

Traukiniai tarp Vilniaus ir Varšuvos važiuos greičiau ir dažniau

2025 05 28
Gitanas Nausėda ir Andžejus Duda

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentų susikitime – saugumo klausimai

2025 05 19
Andžejus Duda ir Gitanas Nausėda

Prezidentas lankosi Lenkijoje

2025 05 19
Audrius Valotka

Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo konkursą laimėjo dr. Audrius Valotka

2025 05 16
B. Makauskas. Suvalkų sutartis – po šimto metų (VI)

V. Valiušaitis. Lenkams – didvyris, lietuviams – grobikas: 90 metų po J. Pilsudskio mirties

2025 05 12
Petras Gaučas 1999 m.

N. Tuomienė. Paminėtas lietuvybės puoselėtojo, kartografo P. Gaučo atminimas

2025 05 03
Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

Lietuviai gins savo namus: protestas prieš NT mokestį Katedros aikštėje

2025 04 22
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų | vki.lrv.lt nuotr.

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą ketvirtį patikrino 12 įmonių, įstaigų

2025 04 17
Vilniaus Verbos

Vilniaus krašto verbos ir trijų šalių Kūčios – šias tradicijas pristatančios paraiškos pateiktos UNESCO

2025 04 14

Skaitytojų nuomonės:

  • Bet apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Naivus klausimas apie Sūduvos vardo susigrąžinimas: diskusija dėl istorinės tapatybės ir teisinio įtvirtinimo
  • Naivus klausimas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
  • Naivus klausimas apie V. Zelenskis: Rusija daro viską, kad kitas galimas susitikimas būtų bevaisis
  • Bartas apie Karas Ukrainoje: ar gegužės pabaiga taps lūžio tašku?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis

Nostalgija

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai