Žymos archyvas: Vrublevskių biblioteka

Vyks mokslinis-praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“ (0)

Įvyks mokslinis–praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“ | Pixabay nuotr.

Lapkričio 17 d., 10 val. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, vyks mokslinis–praktinis seminaras „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui.

Seminaro tikslas yra aptarti, kaip galėtume prasmingai paminėti Valstybės šimtmečio jubiliejų. Iš skirtingų Lietuvos miestų susirinkę jaunieji bibliotekininkai savo pranešimuose aptars tarpukario Lietuvos politinio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo aspektus.

Seminare busskiriamas dėmesys šiandien svarbiems klausimams ir sumanymams. Skaityti toliau

Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika (0)

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Lapkričio 8 d., 17 val., LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, įvyks Vilniaus universiteto istoriko dr. Tomo Čelkio vieša paskaita „Klaidūs keliukai ir karališki vieškeliai: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sausumos kelių tinklo dinamika“. Lektorius apžvelgs LDK sausumos kelių struktūros susidarymą ir kaitą, kurią ilgainiui formavo šalies politinė, socialinė ir ekonominė raida.

Skirtingai nei vandens, sausumos keliai buvo ryškiausi žmonijos gyvenimo ritmo pėdsakai, jie susiklostė savaimingai arba buvo nutiesti tikslingai. Skaityti toliau

Konstitucijos 25-mečiui – nuotraukų ir dokumentų paroda Seime (0)

Lietuvos Respublikos Konstitucijos promulgacijos ceremonija, 1992 m. lapkričio 6 d. Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-124250

Spalio 25 d., trečiadienį, 14.15 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta nuotraukų ir dokumentų paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas. Renginyje koncertuos Lietuvos edukologijos universiteto kamerinės muzikos ansamblis CREDO (vadovas – prof. Remigijus Vitkauskas). Skaityti toliau

Atidaryta Aleksandro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms skirta paroda (0)

Spalio 16 – lapkričio 17 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos Tado Vrublevskio skaitykloje veikia  paroda „Tėvų šalies kelius išmyniau rudenį, žodyno lobių žmonėse vogčia ieškodamas…“ (J. Sakalas, Gimtojo žodžio žynys. Aleksandrui Kuršaičiui atminti), skirta lituanisto, etnografo, žodynininko, leidėjo Aleksandro Teodoro Kuršaičio 160-osioms gimimo metinėms paminėti.

„Kol gyvena lietuviškai kalbanti tauta, tol skambės Kuršaičių giminės vardas“ – taip apie kalbininkus Frydrichą ir Aleksandrą Kuršaičius yra pasakęs J. Balčikonis. Aleksandro Kuršaičio indėlis į Lietuvos kultūrą labai reikšmingas. Skaityti toliau

Vilniaus rotušėje bus pristatyta Pranciškaus Skorinos darbų reikšmė (0)

Pranciškaus Skorinos susirinkimas Vilniaus rotušėje | Vilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Spalio 17 d., 16 val., Vilniaus rotušėje, Pranciškaus Skorinos darbų reikšmę aptars, naujais atradimais su visuomene dalinsis mokslininkai dr. Ilja Lemeškinas (Prahos Karolio universitetas), prof. Sergėjus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas), dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka).

Skambės senoji muzika, atliekama Ievos Baublytės (gotikinė arfa, išilginės fleitos) ir jos vadovaujamo Vilniaus Balio Dvariono muzikos mokyklos Renesanso išilginių fleitų ansamblio. Skaityti toliau

Vilniaus Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, vėl atveria duris lankytojams (2)

Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia | Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos nuotr.

Rugsėjo 11 diena, Lietuvos Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos 273-4703 fonde, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos mokytojas Rimvydas Ginkus surado Vilniaus Vyskupo Jurgio Bialozoro raštą-leidimą, datuojamą 1664 metais kovo 7 dienos data, kuriame rašoma apie Vilniaus Augustijonų (Augustinų) Švenčiausios Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios, esančios Savičiaus gatvėje, Vilniuje, statybų pradžia.

Rastas dokumentas yra svarbus visos Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei. Toje pačioje byloje yra saugoma ir Kamandulių Pažaislio įsteigimo dokumentai. Skaityti toliau

Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais (0)

Medvėgalio tyrimai 2017 m. | Varnių regioninio parko nuotr.

Rugsėjo 13 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, viešą paskaitą „Žvilgsnis į Lietuvos piliakalnius piliakalnių metais“ skaitys doc. dr. Gintautas Zabiela, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos įstaiga vyriausiasis mokslo darbuotojas.

Lietuvos piliakalnių pažinimo pradžią galime datuoti XVI a. Nuo tada iki dabar apie juos sukaupta daug įvairių duomenų, nors tyrinėtų piliakalnių skaičius tik nežymiai viršija ketvirtį visų žinomų piliakalnių. Be gerai žinomų piliakalnių raidos žingsnių, lieka daug menkai pažintų ar net išvis nepažintų jų raidos puslapių. Skaityti toliau

Tautinių mažumų namuose – pažintis su Pranciškumi Skorina (video) (4)

Parodos atidarymas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Rugsėjo 7 d. Tautinių bendrijų namuose atidaryta paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“.

Prieš 500 metų, Prahoje, Pranciškus Skorina atskiromis knygomis pradėjo spausdinti į bažnytinę slavų kalbą išverstą Šventąjį Raštą – „Rusėniškąją Bibliją“.

Po penkerių metų, 1522-aisiais, jis Vilniuje išleido – „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525-aisiais – dar vieną knygą, šiandien žinomą „Apaštalo“ pavadinimu. Šiais Skaityti toliau

Atidaroma paroda „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ (video) (0)

„Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“. Knygos viršelis | Rengėjų nuotr.

Rugsėjo 7 d., 16 val., Tautinių bendrijų namuose, įvyks kilnojamosios parodos – „Pranciškaus Skorinos Rusėniškajai Biblijai – 500“ atidarymas. Parodą pristatys dr. Sigitas Narbutas, LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius, vienas parodos autorių ir rengėjų.

Parodai medžiagą rinko, jos išdėstymą kūrė ir tekstus rašė grupė Lietuvos, Baltarusijos ir Čekijos mokslininkų. Rengiant parodą, LMA Vrublevskių bibliotekai talkino Vilniaus universiteto biblioteka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Baltarusijos NMA Centrinė mokslinė Jakubo Kolaso biblioteka. Lėšų leidybai skyrė Lietuvos mokslo taryba ir Lietuvos Respublikos kultūros Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje – paskaita apie viduramžiais LDK gyvenusių žydų kultūrinį palikimą (0)

Senojo Testamento Vilniaus sąvadas, LMAVB RS F19-262 | Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Liepos 24 d. 16 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Aakademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“.

M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Profesoriaus akademinių publikacijų skaičius yra Skaityti toliau

Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną? (0)

 Pranciškus Skorina. Graviūra iš „Būties“ knygos Praha 1519 m. | Wikipedia.org nuotr.

Gegužės 11 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) įvyks prof. habil. dr. Sergejaus Temčino paskaita „Kas šiandien žinotina apie Pranciškų Skoriną?“.

Rusėnas Pranciškus Skorina (*prieš 1490 Polocke – †prieš 1552-01-29 Prahoje) buvo pirmasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir visų rytų slavų) knygų leidėjas, vertėjas, rašytojas ir liturginis poetas, švietėjas humanistas ir mokslininkas (medikas ir botanikas). 2017 m. Europa mini reikšmingą jubiliejų: 500-ąsias Pranciškaus Skorinos Prahoje išspausdintos rusėniškos Biblijos metines. Skaityti toliau

V. Vaitkevičiaus paskaitoje bus atskleisti naujausi seniausių šventviečių tyrinėjimų atradimai (1)

V.Vaitkevicius mikaiciuose

Kovo 8 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1, Vilnius) viešą paskaitą „Seniausios šventvietės – naujausi tyrinėjimai“ skaitys Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Vykintas Vaitkevičius.

1990-aisiais pradėtus senųjų Lietuvos šventviečių tyrinėjimus kasmet lydi atradimai. Vieni jų tikslina šventviečių žemėlapį, antri – sampratą ir apibrėžimą, treti pildo padavimų ir pasakojimų aruodus. Skaityti toliau

Panevėžyje bus atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“ (0)

Pirmojo pasaulinio karo kariai muzikantai | Rengėjų nuotr.

2017 m. kovo 6 d. ,pirmadienį, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje (Respublikos g. 14, Panevėžys) vyks Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekos diena. Renginio metu, 16 val. bus atidaryta paroda „Pirmojo pasaulinio karo frontuose“.

Parodoje bus rodomi LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi Pirmojo pasaulinio karo dalyvių egodokumentai, karių organizacijų dokumentai, atskleidžiantys lietuvių Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į viešą paskaitą apie senojo Memelburgo paslaptis (3)

Memelburgas | mab.lt nuotr.

Vasario 1 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje. Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Kaip buvo pasirinkta vieta pilies ir miesto įkūrimui? Skaityti toliau

Atsiveria Humanistikos regykla prie Baltijos jūros (0)

klaipedos-universiteto-baltijos-regiono-istorijos-ir-archeologijos-institutas-v-safronovo-foto

Sausio 11 d., trečiadienį 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimantų g. 1) atidaroma Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) darbuotojų mokslinių darbų paroda „Humanistikos regykla prie Baltijos jūros“, skirta Instituto 25 metų veiklai pažymėti.

Instituto veiklos pirmtakas – 1992 m. sausį Klaipėdos universitete pradėjęs veikti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras. Jo tikslas buvo aktualizuoti Klaipėdos miesto ir krašto, Prūsijos (Mažosios) Lietuvos, Rytų Prūsijos, Vakarų Lietuvos, vokiečių-lietuvių santykių istoriją, kurti skaitmeninį tiriamąjį Klaipėdos krašto ir Žemaitijos archyvą, Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Žemaitiją ir Dubysos mūšį Didžiajame kare (0)

Husarų pulko karys, Dubysa, 1915 m. | archybvinė nuotr.

Lapkričio 17 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša istoriko Gedimino Kulikausko paskaita „Žemaitija Didžiajame kare – šimtamečiai Dubysos mūšio (1915 04–07) aidai“.

Kaip sako paskaitininkas, balta dėmė ant dėmės – tai Pirmojo pasaulinio karo istorija. Lietuvoje ji žinoma tiek menkai, kad tik retas jo momentas (gal išskyrus liūdną Kauno tvirtovės likimą) sulaukė didesnio visuomenės dėmesio. Ką jau kalbėti apie Žemaitiją, išlikusią nuošaly nuo pagrindinių kovų arenų (Suvalkijoje ir Rytprūsiuose), bet irgi išgyvenusią didelę karo pradžios sumaištį, žemaičių mobilizaciją į caro kariuomenės pulkus (kur daugelis ir pražuvo). Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į paskaitą apie Arnionių dvaro koplyčių istoriją (1)

Aistės Bimbirytės-Mackevičienė | youtube.com sustabdytas kadras

Spalio 27 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, (Žygimantų g. 1), vyks menotyrininkės Aistės Bimbirytės-Mackevičienės vieša paskaita„Arnionių dvaro koplyčių pėdsakais“, atskleisianti dar vieną iki šiol nepažintą Lietuvos dvarų kultūros puslapį.

„… o mano nuodėmingą kūną, kuris Aukščiausiojo Kūrėjo valia iš žemės dulkių paimtas ir vėl į tokias pat dulkes privalo būti paverstas, mano mielas sūnus ponas Steponas Šveikovskis su mano mielais Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta paroda apie Rytprūsius (0)

„Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“ | E. Senapėdienės nuoptr.

Gegužės 26 d. 17 val. Vilniuje, LMA Vrublevskių bibliotekoje  (Žygimantų g. 1.) įvyks vakaras skirtas Senųjų Rytprūsių palikimui, kuriame bus pristatyt  Eglės Senapėdienės fotografijų paroda „Atgarsiai. Senųjų Rytprūsių palikimas“.

Vakare bus kalbama apie lituanistinių tradicijų ištakas, nykstantį paveldą Karaliaučiaus krašte ir jo fiksavimą bei įspūdžius iš ekspedicijų dviračiais po šį kraštą. Renginyje aalyvaus dr. Eglė Senapėdienė, Lietuvos generalinio konsulato srityje buvęs kultūros atašė Romanas Senapėdis, akademikas prof. Domas Kaunas, žygeivis Tomas Sutkaitis.

Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Vrublevskių biblioteka – nauji metai su naujomis kygomis (video) (0)

Sigitas Narbutas ir Daiva Narbutienė | Alkas.lt nuotr.

Šiuolaikinės bibliotekos – ne tik knygų saugyklos, bet ir leidyklos. Bent jau kūrybine prasme.

Tą puikiai iliustruoja Mokslų Akademijos Vrublevskių biblioteka, kurios direktorius dr. Sigitas Narbutas bei Retų spaudinių skyriaus vadovė dr. Daiva Narbutienė Vilniaus knygų mugės metu pristatė naujausius išties epochinius leidinius. Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia paminėti Baltarusijos laisvės dieną (0)

Minskas. Dramos teatras, kur buvo pasirašyta deklaracija

Kovo 25 d. 15.30 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), minint Baltarusijos Liaudies Respublikos (BLR) paskelbimo 98-ąsias metines, įvyks vieša paskaita ir parodos „Kovo 25 – Baltarusijos laisvės diena“ („25 сакавiка – Дзень Волi Беларусi“) pristatymas.

15.30 val. bibliotekos fojė numatoma apžvalginė ekskursija, kurios metu bus pristatyta paroda. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugoma gausi senųjų periodinių leidinių kolekcija baltarusių kalba – iš viso daugiau nei 200 pavadinimų, tad parodoje, skirtoje Skaityti toliau

Parengta nauja rodyklė, skirta J.Basanavičiaus palikimo tyrėjams (1)

Jonas Basanavičius

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Informacijos skyrius parengė literatūros rodyklės „Jonas Basanavičius“ pirmąją dalį „Jono Basanavičiaus darbai“. Leidinį recenzavo dr. Rimantas Miknys, doc. dr. Darius Kuolys, doc. dr. Eligijus Raila. Knygos išleidimą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Rodyklė skirta ne tik Jono Basanavičiaus palikimo ir veiklos tyrėjams, bet ir platesniems visuomenės sluoksniams, norintiems susipažinti su žymaus mūsų tautos visuomeninio ir politinio veikėjo, istoriko, tautosakininko darbais, gyvenimu, pažiūromis. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje bus pristatyta knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ (0)

Knygos viršelis | rengėjų nuotr.

Kovo 17 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks knygos „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ sutiktuvės. Dalyvaus sudarytoja žurnalistė Aurelija Arlauskienė, kraštotyrininkas Kazimieras Karpičius ir kt. Vakaro metu bus rodoma 1997 m. apie šiuos dvaro rūmus sukurta televizijos laida iš ciklo „Vizijos ir tikrovė“, demonstruojamos fotografijos.

Knyga „Jašiūnų dvaras – kultūros židinys“ – kruopštus autorių kolektyvo (sudarytoja Aurelija Arlauskienė, autoriai: istorikė dr. Reda Griškaitė, bibliotekininkė Irena Katilienė, menotyrininkė Brigita Rėbždaitė, parkotyrininkas dr. Laimis Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“ (1)

Vokiečių gatvė | rengėjų nuotr.

Kovo 16 d. 17 val. Vilniuje Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto mokslo darbuotoja, knygos „Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai“ autorė dr. Aelita Ambrulevičiūtė skaitys viešą paskaitą „Pažįstama nepažįstama Vokiečių gatvė“. Paskaitos metu bus supažindinta su Vokiečių gatvės socialiniu ir ekonominiu gyvenimu, jos gyventojais ir čia įmones turėjusiais komersantais.

Gatvės istorija siekia Gedimino laikus, kai į Vilnių didžiojo kunigaikščio pakviesti šioje vietoje pradėjo kurtis vokiečių amatininkai. Pamažu gatvėje vieni šalia kitų apsigyveno ir kitų konfesijų žmonės. XVII a. gatvė tapo žydų kvartalo riba, o kai apie Skaityti toliau

Vieša S. Trilupaitytės paskaita „Kiekvienas yra menininkas?” (0)

iliustracija1

2016 m. vasario 4 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks menotyrininkės, kultūros politikos tyrinėtojos dr. Skaidros Trilupaitytės vieša paskaita „Kiekvienas yra menininkas? Kelios pastabos apie reliatyviąją kūrybiškumo sampratą“.

Kūrybos sąvoka įsitvirtino kasdieniniame gyvenime, organizacijų teorijose, vadybinėje literatūroje, edukacijoje, kultūros politikoje ir t. t. Todėl kūrybiškumą apibrėžti nėra lengva ir vienoje disciplinoje (pvz., ekonomikoje); netgi psichologijoje vargiai rasime vieningą sutarimą, Skaityti toliau

Vyks vieša paskaita apie istorinius Lietuvos architektūros paveldo interjerus (0)

Glemzos paskaita_plakatasLapkričio 19 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje įvyks vieša paveldosaugininko prof. dr. Jono Glemžos paskaita „Istoriniai Lietuvos architektūros paveldo interjerai: jų išlikimas, gaivinimas ir jų problemos“.

Istoriniai pastatų interjerai yra svarbi ir vertinga kultūros paveldo objektų dalis, kurių iš esmės išlikę tik eksterjerai, o interjerai išsaugoti tik iš dalies arba visai sunykę. Anksčiau kurti interjerai dažniau keitėsi ne tik dėl dažnesnio jų remonto ar naujų interjero „madų“, bet ir dėl istorinių suiručių, karų, stichinių nelaimių. Todėl paveldosaugos požiūriu istorinių interjerų daug kur išlikę labai menkai arba jie visai sunykę. Skaityti toliau

LMA Vrublevskių bibliotekos rinkiniai parodoje „Kolekcininko kabinetas“ (0)

Nuotrauka padovanota Karalienei | V. Buivydes nuotr.

Lapkričio 12 d. 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma paroda „Kolekcininko kabinetas“, kurioje pristatoma kunigo Pranciškaus Tičkovskio kolekcija iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkinių ir Akmenynės bažnyčios. Paroda „Kolekcininko kabinetas“ veiks iki 2016 m. vasario 27 d.

Pranciškus Tičkovskis (1891–1982) gimė Meridene, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Skaityti toliau

Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita „Dvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“ (0)

Ainė Ramonaitė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 5 d. 17 val. Lietuvos Mokslų akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų 1/8) įvyks Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojos prof. dr. Ainės Ramonaitės vieša paskaitaDvi nematomos sovietmečio visuomenės pusės“. Paskaitos metu lektorė pristatys naujausius tyrimus apie sovietmečio „nematomą visuomenę“: tai, kas buvo giliai paslėpta nuo režimo akių ar subtiliai užsimaskavę, nepastebėta ar nenorėta pastebėti – pogrindžio spaudos tinklai, oficialių organizacijų priedangoje slypėjęs neformalus etnokultūrinis judėjimas.

Praėjus 25 metams nuo sovietinio režimo žlugimo, vis dar esame pavadinami posovietine Skaityti toliau

Pirmosios Dainų šventės rengėjui, muzikos pedagogui Apolinarui Likerauskui – 120 (0)

Apolinaras Likerauskas, 1924 m. | Ž. Likerauskaitės-Klusienės asmeninė nuotr.

Rugsėjo 10 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos mokslo akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje vyks pirmosios Dainų šventės rengėjo, Druskininkų muzikos mokyklos įkūrėjo Apolinaro Likerausko 120-ųjų gimimo metinių minėjimas. Renginį ves LMA Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė, sveikinimo žodį tars buvusi Druskininkų muzikos mokyklos auklėtinė, dabar – LR Seimo narė Irena Degutienė.

Vakaro metu įžvalgomis dalinsis muzikologė Jūratė Sofija Vyliūtė ir A. Likerausko dukra Živilė Likerauskaitė-Klusienė. Bus prisimintas šios išskirtinės asmenybės gyvenimo ir kūrybos kelias, rodomi dokumentai ir fotografijos, saugomi bibliotekos fonduose ir asmeniniuose šeimos Skaityti toliau

Lietuvos totorių rankraščiai – nacionalinis turtas (0)

kitabas

Kitabai – totorių rankraštinės didelio formato ir apimties knygos, svarbus raštijos paminklas.  Vienas iš seniausių ir svarbiausių rankraščių – Ivano Luckevičiaus kitabas. Nuo jo atradimo XX a. pradžioje Keturiasdešimties Totorių kaime ir prasidėjo susidomėjimas šiais rankraščiais. Šis didelės apimties (280 puslapių) kitabas labai svarbus taip pat dėl savo įvairaus turinio ir gali būti laikomas savotiška LDK musulmonų enciklopedija. Kitabai Lietuvos totoriams turėjo didelę kultūrinę ir šviečiamąją reikšmę. Iššifruoti daugiakalbiai rankraščiai suteikia įvairiopos informacijos ir apie religinį, ir apie kultūrinį Lietuvos totorių bendruomenės gyvenimą. Iš jų galima sužinoti apie musulmonų apeigas, tradicijas. Skaityti toliau

Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas? (0)

LCVA nuotr.

Gegužės 6 d. 17 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks literatūrologo, knygos „Nevienareikšmės situacijos. Pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką“ sudarytojo dr. Rimanto Kmitos vieša paskaita. Paskaitos tema – „Rašytojų laikysenos sovietmečiu: ar buvo pasirinkimas?“ Didžiausias dėmesys bus skiriamas poetams Justinui Marcinkevičiui ir Sigitui Gedai.

Sovietmečio tyrimai įgauna vis didesnį aktualumą, o rašytojų laikysenos klausimas atsiduria mokslininkų akiratyje ir atkreipia plačiosios visuomenės dėmesį. Renginio metu Rimantas Kmita Skaityti toliau