Konstitucijos 25-mečiui – nuotraukų ir dokumentų paroda Seime

Spalio 25 d., trečiadienį, 14.15 val. Vitražo galerijoje (Seimo I rūmai) bus atverta Seimo kanceliarijos parengta nuotraukų ir dokumentų paroda „Kelias į Lietuvos Respublikos Konstituciją: Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 25“.

Parodą atidarys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Šiaulienė ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Petras Giniotas. Renginyje koncertuos Lietuvos edukologijos universiteto kamerinės muzikos ansamblis CREDO (vadovas – prof. Remigijus Vitkauskas).Konstitucijos 25-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Istorijos požiūriu neilgas dvidešimt penkerių metų laikotarpis Lietuvos konstitucinės teisės raidos požiūriu yra fenomenalus, jis simbolizuoja ilgiausiai iš visų Lietuvos Konstitucijų galiojantį Pagrindinį Valstybės Įstatymą, taip pat pagrindžia Lietuvos valstybingumo ir konstitucinio tęstinumo tradiciją, kurią įprasmino po penkiasdešimties okupacijos metų demokratiškai išrinktos Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. paskelbtas Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Aktas. Šio Akto teisiniu pagrindu tapo 1918–1940 m. Lietuvos Respublikos dokumentai – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 m. gegužės 15 d. Steigiamojo Seimo deklaracija. Atkūrus Nepriklausomybę, tą pačią dieną buvo atkurtas ir sustabdytas 1938 m. Lietuvos Konstitucijos galiojimas, taip patvirtinant Lietuvos valstybingumo tęstinumą.

1992 m. pagrindinis valstybės įstatymas yra ilgiausiai galiojanti Lietuvos Konstitucija. Žymus Lietuvos teisininkas prof. Mykolas Romeris, aptardamas Lietuvos Valstybės Konstitucijos projektą, 1922 m. teigė: „Konstitucija yra rašoma ne vienai valandai, o gal ir ne vienai piliečių kartai“. Nepaisant šios optimistinės teisininko vizijos, prieškario Lietuvoje Konstitucijos buvo keičiamos pernelyg dažnai. Dvidešimt dvejus metus gyvavusioje 1918–1940 m. Lietuvos valstybėje veikė trys laikinosios ir trys nuolatinės Konstitucijos. Pirmoji nuolatinė, šešerius metus galiojusi demokratinė Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta 1922 m. Deja, jos revizija įvyko po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo ir 1927 m. balandžio 12 d. Seimo paleidimo, turėjusių tiesioginį poveikį tolesnei Lietuvos Respublikos raidai. Šių įvykių padarinys – 1928 m. Respublikos Prezidento paskelbta naujoji Lietuvos Valstybės Konstitucija, simbolizavusi ryškų nutolimą nuo parlamentinės respublikos. Siekiant sustiprinti Respublikos Prezidento instituciją, po dešimties metų ir ši Konstitucija buvo peržiūrėta. 1938 m. buvo priimta nauja Lietuvos Konstitucija, galutinai įtvirtinusi autoritarinio valdymo elementus. Šiai Konstitucijai buvo lemta galioti tik dvejus metus, iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais.

Dar vienas išskirtinis 1992 m. Konstitucijos bruožas yra jos priėmimo būdas – referendumas. 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta diskutuojant ir balsuojant Steigiamajame Seime, 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Prezidento ir patvirtinta Ministrų kabineto, o 1938 m. Lietuvos Konstitucija buvo patvirtinta Respublikos Prezidento pritarėjo vaidmenį atlikusio Ketvirtojo Seimo, kurio nariai neturėjo galimybės daryti poveikio priimamų teisės aktų turiniui. Dabartinė Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., balsuojant Lietuvos Respublikos piliečiams. Konstitucijos projektą prieš tai patvirtino Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas. Tai vienintelė Lietuvos Konstitucija, priimta referendumu. Beveik 81 proc. į referendumą atėjusių Lietuvos piliečių balsavo už Konstituciją. Iš viso „taip“ pasakė beveik 1,5 milijono rinkėjų. Balsuodami už Konstitucijos priėmimą, Lietuvos piliečiai tapo simboliniais jos rengėjais.

Vienas iš Konstitucijos kūrėjų prof. Vytautas Sinkevičius Lietuvos Respublikos Konstituciją – Lietuvos teisinės minties rezultatą – yra pavadinęs autentiška Konstitucija. Jos autoriais tapo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatai, jo Juridinio skyriaus tarnautojai ir kiti Lietuvos teisininkai. 1990–1992 m. buvo sudarytos net kelios komisijos ir darbo grupės Konstitucijos koncepcijos metmenims ir Konstitucijos projektui parengti, konstitucinėms problemoms derinti. Pabrėžtina, kad būsimos Lietuvos Konstitucijos vizija ėmė ryškėti dar iki 1990 m. kovo 11 d. 1988–1990 m. iškilus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, ieškojusiam politinės alternatyvos žlungančiam režimui, radosi pirmieji teisės aktų projektai, vertybiškai orientuoti į Nepriklausomybės, parlamentinės demokratijos ir pilietinės visuomenės iškėlimą. Tuo metu pasirodė pirmieji būsimos Konstitucijos projektai, kurių autoriai taip pat buvo Lietuvos teisininkai, akademinės bendruomenės, Sąjūdžio atstovai. Konstitucijos autentiškumą patvirtina rėmimasis Lietuvos konstitucionalizmo tradicija.

Konstitucijos rengėjas prof. Egidijus Jarašiūnas yra rašęs: „konstitucinei tvarkai atsirasti būtina konstitucijos idėja“. Vykstant politinei diskusijai, Konstitucijos projekto parengimo baigiamuoju etapu 1992 m. pavasarį Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime išryškėjo idėjinė takoskyra, nulemta požiūrio į pagrindinių valstybės valdžios galių, jų tarpusavio santykių skirtumus, parlamentinės ar prezidentinės respublikos modelio įtvirtinimą. Nepaisant aštrios polemikos, to meto Lietuvos politinė kultūra sudarė prielaidas teisiniams kompromisams atsirasti, o jų faktinis rezultatas – konstitucinis tvarumas, jau trunkantis vienos kartos laikotarpį.

Parodoje eksponuojamos fotografijos, dokumentai ir leidiniai yra saugomi Lietuvos Respublikos Seimo archyve, Seimo skaitykloje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos valstybės naujajame archyve, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, Lietuvos ypatingajame archyve, Kauno arkivyskupijos kurijos archyve, Kauno IX forto muziejuje, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejaus, Vokietijos Federacinės Respublikos užsienio reikalų ministerijos politiniame archyve.