Žymos archyvas: viduramžiai

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Trojanovo mūšis – viduramžių Lietuvos kovų Lenkijoje aidas (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi didžiausią viduramžių Lietuvos pergalę kovose su Lenkija – Trojanovo mūšį. Alfredas Bumblauskas yra pasakęs, kad santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos viduramžiais buvo perdėm draugiški, ir, skirtingai nei su kitais kaimynais, mūšių su lenkais mes neturėjome. Su tuo nesutinka R. Dediala – kovos tarp lietuvių ir lenkų XIII–XIV a. vyko gan intensyviai, ir geriausias to įrodymas – 1294 m. birželio 10 d. Vytenio vadovaujamos Lietuvos kariuomenės pergalė prieš Lenčicos kunigaikščio Kazimiero II kariuomenę.

Kodėl, dar netapęs Lietuvos valdovu, Vytenis jau pasižymėjo kaip karvedys? Ką galima pasakyti apie šį iškilų kunigaikštį? Ar ne be reikalo jis paliekamas žymiojo savo įpėdinio Gedimino šešėlyje? Kokia buvo jo politika Lenkijoje? Kokiomis aplinkybėmis įvyko Trojanovo mūšis ir kokios buvo jo pasekmės? Šiuos ir kitus klausimus svarstome laidos metu. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Daumantas – nežinomas Lietuvos didysis kunigaikštis (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Ričardas Dediala kalbasi apie ko gero menkiausiai pažįstamą Lietuvos didįjį kunigaikštį Daumantą, valdžiusį po Traidenio mirties (1281 ar 1282 m.) iki 1285 m., kuomet jis žuvo Tverės žemėje. Pranešimas apie jo mirtį – vienintelė išlikusi žinia apie šį valdovą, tačiau jo valdymo laikotarpio įvykiai leidžia apie jo politiką pasakyti daugiau.

Kiek karo žygių surengta Daumanto laikais ir ką jie sako apie patį Daumantą? Kodėl jo vykdyta politika buvo kitokia, nei jo Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo įdomus Vytenio pralaimėtas Voplaukio mūšis? (video) (7)

Ričardas Dediala ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ Tomas Baranauskas su istoriku Ričardu Dediala kalbasi apie 1311 m. balandžio 7 d. įvykusį Voplaukio mūšį tarp Vytenio vadovaujamų lietuvių ir didžiojo komtūro Henriko Plockiečio vadovaujamų kryžiuočių, kuris buvo lietuvių pralaimėtas. Nors mes esame įpratę minėti lietuvių karines pergales, R. Dediala mano, kad neturime užmiršti ir pralaimėjimų, kurie taip pat byloja apie tai, kaip kovojo mūsų protėviai.

Ko siekė Vytenis, 1311 m. du kartus įsiverždamas į Prūsiją? Kokia buvo Vokiečių ordino padėtis tuo laikotarpiu, kuomet inkvizicija vykdė teismo procesą prieš tamplierius, o taip pat ir Vokiečių ordiną? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ką mena Lietuvos piliakalniai? (video) (0)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Šiemet minime Piliakalnių metus, tad ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta Lietuvos piliakalniams. Apie juos laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su žymiausiu Lietuvos piliakalnių tyrinėtoju Gintautu Zabiela.

Kiek mes turime Lietuvos piliakalnių? Kodėl literatūroje minimo 1000 piliakalnių skaičiaus vis dar negalime suskaičiuoti? Kaip atrandami ir „prarandami“ piliakalniai? Kada atsirado seniausi Lietuvos piliakalniai ir kaip jie buvo naudojami? Kodėl I tūkstantmečio viduryje piliakalniuose nebebuvo gyvenama? Kada piliakalniuose pradėta kurti pilis ir kuo jos skiriasi nuo ankstesnių čia buvusių įtvirtinimų? Kiek vienu metu Lietuvoje galėjo būti pilių? Kada ir kodėl piliakalniai apleisti? Ar piliakalniuose būta šventviečių? Skaityti toliau

Vrublevskių biblioteka kviečia į viešą paskaitą apie senojo Memelburgo paslaptis (3)

Memelburgas | mab.lt nuotr.

Vasario 1 d. 17 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1) vyks vieša paskaita „Klaipėdos miesto pradžios įdomybės: ką byloja senojo Memelburgo radiniai?“.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Gintautas Zabiela atskleis naujausius archeologinius tyrimus, vykdomus Klaipėdos piliavietėje. Klaipėdos pilies teritorija yra seniausia Klaipėdos vieta. Paskutinis Klaipėdos pilies tyrimų dešimtmetis suteikė daug naujos medžiagos viduramžių Klaipėdos pažinimui. Kaip buvo pasirinkta vieta pilies ir miesto įkūrimui? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Lietuvos atsakas į kryžiuočių iššūkį (video) (4)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje toliau gilinamės į viduramžių Lietuvos istorijos paslaptis. Kaip kryžiaus žygiai paveikė Lietuvos valstybę ir visuomenę? Ar tik dideli nuostoliai, krašto niokojimas, ekonominė blokada, visų jėgų pajungimas karui ir karybai buvo išskirtiniai viduramžių Lietuvos valstybės bruožai?

Bet juk tuo pačiu metu brendo ir Lietuvos šlovės metas – buvo kuriama Lietuvos imperija „nuo jūros iki jūros“… Ką bendro turi kovos su kryžiuočiais vakaruose ir šiaurėje su Lietuvos valstybės plėtra rytuose ir pietuose? Kaip vyko šioji plėtra? Kas buvo Lietuvos partneris ir priešininkas šiose žemėse? Rusia? Betgi ji tuo metu kaip savarankiškas politinis subjektas neegzistavo. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Mindaugo Lietuvos paslaptys (video) (9)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje Tomas Baranauskas ir dokumentinio filmo „Saulės mūšis“ scenarijaus autorius Gintaras Songaila kalba apie Lietuvos valstybės pradžią ir karalių Mindaugą.

Ar teisingas vadovėlinis teiginys, kad Lietuvos valstybę sukūrė Mindaugas? Kuo prasidėjo Mindaugo politinė veikla? Kas susibūrė į koaliciją prieš Mindaugą ir ką tai reiškė Lietuvai? Kodėl Mindaugas turėjo krikštytis? Ar sėkmingas buvo Mindaugo Lietuvos krikšto projektas? Kodėl vienintelio išlikusio Mindaugo karūnacijos dokumento negalėtume iškilmingai perskaityti jo karūnavimo šventės proga? Ar Mindaugas tapo marionete kryžiuočių rankose? Koks buvo Mindaugo vaidmuo, nutraukiant sąjungą su Vokiečių ordinu ir kodėl Treniota organizavo jo nužudymą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Baltijos kryžiaus žygių pasekmės (video) (7)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Baltijos kryžiaus žygių temą, pradėtą ankstesnėje laidoje. Kryžiuočių nukariaujamos gentys priešinosi per visą XIII amžių, o paskutiniai buvo numalšinti žiemgaliai. Tačiau XIII a. pabaigoje Vokiečių ordino ekspansija pasiekė savo ribą ir XIV a. jau vyko iš esmės pozicinis karas su Lietuva.

Kaip vyko Vokiečių ordino ekspansija XIII a.? Ar po 1260 m. Durbės mūšio buvo iškilusi grėsmė šio ordino egzistavimui Baltijos šalyse? Kas sutrukdė prūsams, kuršiams ir žiemgaliams tuokart pasiekti lemiamą pergalę? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip prasidėjo kryžiaus karai Pabaltijyje? (video) (20)

Gintaras Songaila ir Tomas Baranauskas | Alkas.lt nuotr.

Šioje „Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie kryžiaus karus Pabaltijyje, kryžiaus karų pasislinkimo į Pabaltijį priežastis ir pirmąjį nukariavimo etapą iki Kalavijuočių ordino prijungimo prie Vokiečių (Kryžiuočių) ordino po Saulės mūšio (1236 m.) bei Pirmojo prūsų sukilimo.

Kada ir kodėl buvo griebtasi ginkluotos kovos prieš Baltijos regiono pagonis – vendus, prūsus, lyvius ir, galiausiai, lietuvius? Kokį vaidmenį tose kovose vaidino Lenkijos, Vokietijos ir Danijos riteriai, kunigaikščiai bei valdovai? Kas nutiko pirmajam Prūsijos vyskupui Kristijonui? Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma gotikos stiliaus istorinių drabužių paroda (0)

Rengėjų nuotr.

Gruodžio 9 d., penktadienį, 15 val. Trakų salos pilies vakarinių kazematų 13-oje salėje vyks parodos „Gotikinio kostiumo samprata: nuo askezės iki prabangos“ atidarymas. Renginį rengia istorinio šokio klubas „Saltus Gladii“ ir Trakų istorijos muziejus.

Parodoje pristatomi 20 tipinių XI–XV a. Vakarų Europos pasiturinčių miestiečių ir dvariškių drabužių, XIV–XV a. avalynės ir aksesuarų pavyzdžių, o taip pat ir buities smulkmenų, kurias žmonės tvirtindavo prie diržo. Visus drabužius sukūrė Lietuvos viduramžių kultūros rekonstruktoriai. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Jordanas, gotai ir aisčiai (video) (6)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skiriama seniausiems mūsų protėvių aisčių tarptautiniams ryšiams – ryšiams su gotais. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas kalbasi su Jordano VI a. viduryje parašytos gotų istorijos lietuvišką leidimą rengiančiu Lietuvos edukologijos universiteto dėstytoju istoriku Dariumi Alekna. Ką jam pavyko sužinoti apie gotus ir jų ryšius su aisčiais IV–VI a., rengiant išsamius Jordano veikalo komentarus?

Kokie buvo aisčių ryšiai su Hermanariko gotų karalyste (IV a. II pusė)? Kodėl Jordanas aisčius vadina taikiais žmonėmis? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kaip europiečiai atrado naują pasaulį? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

„Aktualiosios istorijos“ laidoje kalbamės apie Didžiųjų geografinių atradimų epochą ir jos ištakas.

Kokį vaidmenį jos pradžiai turėjo kryžiaus žygiai, kovos su islamo pasauliu ir legenda apie toli Rytuose esančią krikščionišką kunigo Jono karalystę? Kokie nuopelnai pasaulio pažinimui priklauso didiesiems viduramžių keliautojams Vilhelmui Rubrukui ir Markui Polui? Ką rado didieji naujųjų amžių atradėjai – Bartolomėjus Diasas, Kristupas Kolumbas, Vaskas da Gama ir Fernandas Magelanas? Kodėl kelio į Indiją paieškos „pagimdė“ dvi Indijas – Rytų ir Vakarų? Kaip portugalai ir ispanai pasidalijo visą pasaulį? Ar Amerikos atradimas 1492 m. buvo Viduramžių pabaigos ir Naujųjų amžių pradžios gairė? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Gotika – „barbarų“ architektūra? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Ši „Aktualiosios istorijos“ laida skirta dar ir šiandien regimam viduramžių palikimui – architektūrai. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas su Dariumi Alekna kalbasi apie gotikos ir romaninio stilių kilmę, skirtumus ir ilgą jų paralelinio gyvavimo laikotarpį. Kodėl ši architektūra pavadinta „romanine“ ir „gotikine“? Ką ji turi bendro su gotais ir Roma? Ar šie pavadinimai atspindi tikrovę, ar ankstesnių autorių tendencingo bei paniekinančio požiūrio pasekmė? Ar turime romaninės architektūros pavyzdžių Lietuvoje?

Darius Alekna laužo stereotipus, pareikšdamas, kad ir Lietuvoje XIV–XVI a. architektūroje Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ko mokė viduramžių Europos universitetai? (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Vakarų Europos universitetai atsirado palyginti neseniai – XII amžiuje, kuomet kitos aukštojo tipo mokyklos kitose civilizacijose jau buvo žinomos daug šimtmečių. Ir vis dėlto būtent čia buvo sukurtas tas aukštojo mokslo modelis, kuris toliau sėkmingai vystėsi ir šiuo metu vyrauja pasaulyje.

Kas gi buvo pirmieji universitetai? Kaip ir ko juose buvo mokoma? Kaip šios institucijos žengė pirmuosius žingsnius ir pradėjo formuoti dar ir šiandien atpažįstamą savo veidą? Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Ar vienuoliai tik meldėsi? (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ kalbamės apie viduramžių vienuolynus. Laidos vedėjas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto lektorius Darius Alekna aptaria vienuolynų vaidmenį to meto visuomenei. Pokalbyje išryškėjo keturios pagrindinės vienuolynų veiklos sritys – mokslo žinių saugojimas ir sklaida, ūkinės inovacijos, karinė veikla (vienuolių riterių ordinai) ir ligoninių steigimas bei išlaikymas. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kai miestai buvo maži… (video) (0)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ aiškinamės, kas buvo ir kokiomis savybėmis pasižymėjo viduramžių miestai. Apskritai viduramžiai – miestų nuosmukio laikotarpis. Tik nuo maždaug 1000-ųjų metų miestai Vakarų Europoje pradeda atsigauti, o tą skatino ir jiems suteikiamos savivaldos teisės. Tačiau Antikos laikų dydį Europos miestai pasiekė tik XVIII amžiuje. Viduramžių Europos miestai dydžiu neprilygo ir to paties laikotarpio Azijos miestams. Tačiau šios nedidelės miestų bendruomenės sugebėjo pakovoti už savo teises ir tapti feodalinį susiskaldymą bandančių įveikti karalių sąjungininkais. Už tai jie buvo apdovanoti savivaldos teise. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Luominė visuomenė – teorija ar realybė? (video) (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laida „Aktualioji istorija“ pristato viduramžių teoriją, pagal kurią visuomenė susideda iš trijų luomų – tų, kurie meldžiasi, kurie kariauja ir kurie dirba. Ar ši teorija taikliai aprašo visuomenę? Ar viduramžių luomai tikrai turėjo luomines privilegijas? O gal realias daugelio viduramžių žmonių pareigas ir privilegijas lėmė kiti dalykai, o ne priklausomybė luomui?

Į šiuos klausimus atsakymo ieško laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas dėstytojas Darius Alekna. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kas yra feodalizmas? Praeities atgyvena ar prarastas rojus? (7)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidos „Aktualioji istorija“ vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir Lietuvos edukologijos universiteto istorikas medievistas Darius Alekna aiškinasi, kas yra feodalizmas. Šiandien ši ideologizuota sąvoka paprastai prisimenama, norint įvardyti kokią nors negerovę, o kas tai yra moksline prasme, egzistuoja bent dvi pagrindinės sampratos, akcentuojančios arba valdančiojo elito hierarchiją, arba valstiečių padėtį (marksistinė samprata). Skaityti toliau

Pašto ženklas primins saugotiną žemaitukų arklių veislę (0)

Lietuvos pašto nuotr.

Viduramžiais aršiuose mūšiuose lietuviams nuo priešų atsilaikyti padėjusi žemaitukų arklių veislė bus įamžinta pašto ženkle. Šį šeštadienį, birželio 25 dieną, į apyvartą Lietuvos paštas išleidžia pašto bloką „Lietuvos gyvūnai. Žemaitukai“.

Pašto bloką sukūrė dailininkė Giedrė Gabnienė. Jo tiražas – 50 tūkst. egzempliorių, pašto ženklo nominalas – 1,56 euro.

„Leidžiami pašto ženklai mums primena iškilias kultūros ir meno

Skaityti toliau

Į Trakų pilį kviečia vienuoliktoji „Naktis muziejuje“ (0)

travelinbaltics.com nuotr.

Gegužės 20 d., penktadienį, Trakų pilyje nuo 19-tos valandos vyks antrą dešimtmetį pradedantis renginys „Naktis muziejuje“ ir parodos „Naktis muziejuje. Dešimtmečio akimirkos“ atidarymas. Dešimties renginių vaizdus šimte nuotraukų įamžino Kazimieras Barišauskas, Olegas Ševeliovas, Viktoras Neliubinas ir Renata Drukteinytė.

„Žmonės noriai lanko muziejaus gyvosios istorijos renginius, aktyviai juose dalyvauja, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Dėl to ir renginyje Skaityti toliau

Trakų istorijos muziejuje – atnaujintos Kunigaikščių rūmų ekspozicijos atidarymas (0)

Trakai_koplycia_wikipedija.org

Balandžio 5 d., antradienį, 17.30 val. Trakų istorijos muziejuje atidaromos atnaujintos dvi Trakų salos pilies Kunigaikščių rūmų ekspozicijų menės: „Vytauto Didžiojo epochos buitis“ bei „Žalgirio mūšio laikmečio ginkluotė“. Lankytojams pristatoma per 200 unikalių eksponatų, atrinktų iš muziejaus archeologijos ir istorijos rinkinių.

Ekspozicijos įrengtos bendradarbiaujant su UAB „Ekspozicijų sistemos“, interaktyvų Žilibero de Lanua paveikslą sukūrė UAB „Biznio mašinų kompanija“.

Trakai suvaidino didžiulį vaidmenį viduramžių Lietuvos istorijoje. Tai buvo ne tik karinis, bet ir politinis, ekonominis bei kultūrinis centras, submonarcho rezidencija, vėliau – visos LDK valdovo vasaros rezidencija. Skaityti toliau

Klaipėdos universitetas kviečia į paskaitą apie pagonių įvaizdį viduramžių lotyniškojoje raštijoje (6)

2016 m. kovo 9 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) kviečia į Klaipėdos universiteto BRIAI mokslo darbuotojo dr. Mariaus Ščavinsko ir IV kurso Istorijos programos studento Edvardo Margelio paskaitą apie tai, kaip viduramžių lotyniškojoje raštijoje ir Kijevo Rusijos metraščiuose buvo kuriamas įvaizdis apie pagonis.

Dr. Marius Ščavinskas skaitys paskaitą „Inimicos crucis Christi – Kristaus kryžiaus priešai. Pagonių įvaizdis viduramžių lotyniškojoje raštijoje Vokiečių ordino kovų su baltųgentimis kontekste“. Paskaitoje bus pristatomi tyrimai apie tai, kaip Vakarų Europos Skaityti toliau

Medininkų pilis kviečia į šeimos dieną (2)

Šeimos diena Medininkų pilyje | Rengėjų nuotr.

Spalio 3 d., pirmąjį mėnesio šeštadienį, Medininkų pilyje vyks šeimos dienos šventė. Joje bus laukiami tiek tėveliai ir mamytės, tiek ir mažieji pabiručiai. Šventės šūkis – ,,Visi mokomės kartu“. Kodėl? Todėl, kad tai pirmoji tokia šventė šioje tvirtovėje. Jos tikslas yra bent vieną dieną vieniems iš kitų pasimokyti, kaip muziejus galėtų prisitaikyti prie šeimos ir ką šeima gali rasti muziejuje.

Šios trumpos šventės metu Medininkų pilyje bus skaitomos pasakos, vyks Skaityti toliau

Perkūno Name vyks pokalbis apie lietuvių ir vokiečių ryšius (0)

Perkuno_Namas_ktu.lt

Rugsėjo 11 d., 16 val. Kauno menininkai ir visuomenės veikėjai susirinks pasikalbėti apie lietuvių ir vokiečių kultūros ryšius, kurių ištakos siekia viduramžius. Vieša, neformali diskusija vyks simbolinėje vietoje – Perkūno name, Hanzos pirklių prekybinėje būstinėje.

Diskusijoje „Santakos: Vokietijos ir Lietuvos mainų keliai nuo Hanzos iki šių dienų“ dalyvaus Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas, Kauno šokio teatro „Aura“ meno vadovė Birutė Letukaitė, dailininkas Eimutis Markūnas, žurnalistas Mykolas Jurgis Drunga. Skaityti toliau

K. Čeponis. Lietuvos Valstybės valdovai – kunigaikščiai ar karaliai? (52)

Lietuvos didysis kunigaikštis soste. Piešta apie 1555 m. Vilniaus kapitulos aplinkoje | Iliustracija iš E. Rimšos knygos "Heraldika" (2004)

Anglų kalboje yra germaniškos kilmės žodis „king“ – būtent šiuo titulu anglai jau daugiau kaip 1000 metų vadina savo valdovą. Žodis „king“ yra tiesioginis senovės germanų (taip pat ir germanų skandinavų) žodžių „kung“, „koning“, „konung“, „kunig“, „kunigaz“, „koningaz“ kalbinis-etimologinis bei istorinis-prasminis atitikmuo.

Lietuvių kalboje šių žodžių pilnas atitikmuo yra senovinis lietuviškas titulas „kunigas“. Istoriškai jis (kaip ir germanų kalbose) reiškė ir valdovą, ir vyriausiąjį šventiką. Būtent tokiais ir buvo Lietuvos Valstybės valdovai iki krikšto. Tačiau po to, kada Lietuvą pakrikštijo, valdovo ir šventiko funkcijos „išsiskyrė“, ir lietuvių kalboje žodžiu „kunigas“ pradėjo vadinti katalikų šventikus, o valdovą pradėjo vadinti išvestiniu žodžiu „kunigaikštis“. Skaityti toliau

R. Ragauskaitė. Žuvienė Karlingsforde (2)

Karlingsfordas4

Nemėgstu žuvienės. Pirmiausia – dėl ašakų. Bet šita žuvienė kitokia – „multininė“, o tai raiškia – švelni, be žuvies kaulų, tiršta ir soti… Sutrintos krevetės, midijos, rausvi lašišų gabaliukai – tai airiška žuvienė, kurią valgant reikia pasikąsti šiltomis, mažutėmis, ką tik iš krosnies ištrauktomis bandelėmis. Šliurpsiu pasigardžiuodama, pasimėgaudama… Beje, nemėgstu šito įkyriai valkiojamo žodžio: mėgaujamės ne tik maistu, vynu, vonia su kvapais, bet ir geru filmu, įdomia knyga, spektakliu, gamtos vaizdais, kelionėmis, gera draugija… Mano supratimu, kūnas – mėgaujasi, dvasia – džiaugiasi, grožisi, turtėja… Dvasios poreikiai gilesni, todėl jai nepakanka vartojimo… Bet sąvokos kinta ne šiaip sau, jos atspindi mūsų sąmonę, kuri tuoj pat ieško atitinkančio žodžio… Ar tampame paviršutiniškesni? O gal džiaugsmo sąvoka veržiasi iš klišių, į kurias ją įspraudė įvairios ideologijos ir religijos? Bet rašinys ne apie tai… O gal ir apie tai? Skaityti toliau

Į Valdovų rūmų muziejų atkeliavo unikalūs gobelenai už 25 mln. litų (3)

Valdovų rūmų nuotr.

Rugsėjo 17 d. Vilniuje, LDK Valdovų rūmų muziejuje bus atidaryta paroda „Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“.

Parodoje bus galima pamatyti į Nacionalinį muziejų LDK valdovų rūmus su ypatinga palyda ir apsauga specialiu transportu atgabentas unikalias vertybės – dar niekam nerodytą ir mažai žinomą 34 gobelenų rinkinį. Istoriniai audiniai priklauso privačioms kolekcijoms, sukauptoms Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos šalyse ir JAV. Integruoti į atkurtus istorinius reprezentacinius interjerus pristatančias Valdovų rūmų muziejaus trečio aukšto menes, Skaityti toliau

Trečiąjį kartą į Medininkų pilį kviečia gyvosios istorijos šventė „Medininkų pilies apgultis. 1402-ieji“ (video, dienotvarkė) (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Rugsėjo 6–7 d. jau trečią kartą Medininkų pilyje (30 km į pietryčius nuo Vilniaus) vyks  gyvosios istorijos festivalis.

Šių metų renginio pavadinimas – „Medininkų pilies apgultis. 1402-ieji“ nusako jo turinį. XIV–XV a. karybos rekonstrukcija užsiimantys klubai susirinks kaip į karo žygį. Renginį organizuoja Senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“ ir Trakų istorijos muziejus.

„Medininkų pilis – Trakų istorijos muziejaus padalinys nuo 2004 metų, – pasakoja Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. –  Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis 2010–2012 metais atstatytas donžonas, Skaityti toliau

Kino teatruose pasirodys naujas lietuviškas filmas „Radviliada“ (0)

Filmo „Radviliada“ filmavimas | facebook.com nuotr.

Rugpjūčio 29 d., kitą penktadienį,  kino teatruose pasirodys naujas lietuviškas filmas „Radviliada“ . Filme susipina ir vaidybinis kinas, ir dokumentiniai tyrinėjimai, ir garsių ekspertų atradimai bei „kinas kine“. Todėl filmas pristatomas netradiciniu žanru – kino kelionė. Tai atsispindi ir pačiame filmo kūrime, nes „Radviliados“ filmavimai vyko net 8 pasaulio valstybėse . Taip pat filme atkartota ir legendinė Našlaitėlio piligriminė kelionė dykuma iki Jeruzalės vartų. „Radviliadoje“ atgyja ir lietuviškąja Spartos versija laikytas Ulos mūšis, kuriame penki tūkstančiai lietuvių, vadovaujamų Radvilos Rudojo, puola 25 000 rusų armijos kareivių ir laimi. O pasinaudoję originaliu triuku  priverčia  bėgti saviškiams į pagalbą skubančią dar 35 000 rusų armiją. Skaityti toliau