Rugsėjo 8 d. 17 val. Klaipėdos apskrities viešoji Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyks pokalbių ciklo „Kalbos kelias“ pirmasis pokalbis skirtas Jono Jablonskio 160-osioms gimimo metinėms „Nuo Martyno Mažvydo iki valstybinės lietuvių kalbos“:
17 val. – diskusija „Rašto kalbos atsiradimas: priežastys ir aplinkybės“, dr. Inga Strungytė-Liugienė, Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja
17 val. – diskusija „Lietuviško žodžio paslaptys“ , dr. Jūratė Lubienė, Klaipėdos Skaityti toliau
Per 30 metų dar ne visi antrosios Lietuvos Respublikos piliečiai išmoko laikytis savo valstybės įstatymų. Dėl Lietuvos Konstitucijos ir įstatymų pažeidimo liepos 28 d. raštu kreipiausi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydamas sustabdyti Valstybės tarnybos departamento Vilniaus rajono seniūnijų seniūnų (valstybės karjeros tarnautojų) prie Vidaus reikalų ministerijos paskelbtus konkursus į Dūkštų, Paberžės, Pagirių seniūnų pareigybes arba panaikinti jų rezultatus, jeigu konkursai būtų įvykę. Skaityti toliau
Buvusį Alkas.lt redaktorių, dabar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas.
Kaip sekasi atsakingose VLKK pirmininko pareigose įpusėjus šios svarbios pareigybės kadencijai? Ar pavyko pateisinti visuomenės pasitikėjimą? Kas nuveikta ir kokius svarbiausius darbus dar reiktų nuveikti, kad galima būtų pasakyti – aš savo padariau? Skaityti toliau
Birželio 25 d. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis išplatino pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus veiksmų sostinės Lukiškių aikštėje įrengiant paplūdimį su angliškais užrašais.
„Tautai minint Birželio 23 d. sukilimą, Vilniaus meras Remigijus Šimašius už savivaldybės pinigus ir be tarybos pritarimo atidaro paplūdimį sostinės Lukiškių aikštėje. Tą vertinu ne tik kaip pasityčiojimą iš skaudžių Lietuvos istorijos įvykių, Skaityti toliau
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis susitikime su asociacijos „Talka tautai ir kalbai“ nariais perskaitė pranešimą „Ar lietuvių kalba turi ateitį“ kuriame ne tik aptarė valstybinės lietuvių kalbos padėtį šiuolaikinėje globalioje visuomenėje bet ir pristatė svarbiausias mūsų gimtosios kalbos puoselėjimo strategijos gaires.
Taigi, ar lietuvių kalba turi ateitį? Pamąstykime kartu su A. Antanaičiu. Skaityti toliau
Kaip gerai, kad yra išmanusis internetas. Tik jo dėka (tikiuosi, kad ir kiti internautai) turėjo išskirtinę progą praplėsti lietuvių gramatikos žinias, perskaitę 2020 m. gegužės mėn. 28 d. delfi.lt išspausdintą Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus straipsnį „Tarp politikos ir gramatikos“. Jau pirmose rašinio eilutėse autorius tvirtina, kad „yra žinoma ir civilizacijų gramatika, kuri padeda suprasti civilizacijų vidines struktūras“. Po tokių žodžių puoliau į paieškas: kas gi ta iki šiol negirdėta, neregėta „civilizacijų gramatika“. Kiek leido interneto galimybės, peržiūrėjau visų garsių Lietuvos kalbininkų mokslinius straipsnius. Ir nuliūdau – anei vienas apie tokios gramatikos Skaityti toliau
Gegužės 27 d. asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ viešai kreipėsi į visas Lietuvos politines partijas prašydama partijų programose „numatyti tikslus, kuriais būtų dar labiau stiprinama valstybinės lietuvių kalbos sistema, rašybos, tarties, gramatikos, kalbos kultūros normų išlaikymas“.
„Prieš daugiau kaip 100 metų lietuvių kalbos plote kūrėsi Lietuvos Respublika. Mūsų valstybė kuriama ant kalbinio lietuvių kalbos pagrindo, todėl lietuvių kalbos statuso išsaugojimas ir stiprinimas, mūsų nuomone, privalo būti visų politinių partijų pirmaeiliu rūpesčiu ir Skaityti toliau
Seimo narys Audronius Ažubalis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir Valstybinės kalbos inspekcijos viršininką Audrių Valotką, prašydamas imtis atitinkamų priemonių dėl to, kad ant Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus namo Trakuose yra užkabinta dvikalbė lentelė, nes tai rodo nepagarbą Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Remiantis tuo, kad 1995 m. Lietuvos Respublikos valstybinio kalbos įstatymo 14 straipsnis pažymi, kad oficialios, sunormintos vietovardžių lytys Lietuvos Respublikoje rašomos Skaityti toliau
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Audronius Ažubalis, Vytautas Juozapaitis ir Edmundas Pupinis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Eugenijus Jovaiša, Aušra Papirtienė ir Stasys Tumėnas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą Mindaugą Kvietkauską, Lietuvos Respublikos l. e. ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantą Vaičiūną, švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Skaityti toliau
Balandžio 8 d. Švietimo ir mokslo komitetas posėdyje svarstė klausimą dėl Studijų kokybės vertinimo centro direktoriaus patvirtintoje Studijų krypčių vertinimo metodikoje nustatyto reikalavimo savianalizės suvestines rengti anglų kalba. Tokias savianalizės suvestines turi parengti aukštosios mokyklos, pageidaujančios, kad Centras atliktų krypties ir pakopos studijų vertinimą.
Komiteto nuomone, toks reikalavimas gali prieštarauti Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad išorinis studijų vertinimas, Skaityti toliau
Vasario 7 d. Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekos vyko antrieji Lietuvių kalbos draugijos skaitymai „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“ skirti Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui. Valstybinė lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkas Audrys Antanaitis savo pranešime „Lietuvių kalba – vakar, šiandien, rytoj“ prisiminė, lietuvių kalbos skaudulius keltus prieš 30 metų vykusiame Lietuvos kultūros kongrese, aptarė kaip ano meto siekiai ir lūkesčiai atrodo žvelgiant iš šių dienų lietuvių kalbos padėties ir ateities Skaityti toliau
Koks visuomenės vaidmuo kalbos puoselėjimo baruose? Koks Lietuvoje lietuvių kalbos santykis su anglų kalba? Kas lemia ir skatina lietuvių kalbos nuvertinimą? Kas gali ir turi užtikrinti lietuvių kalbos ateitį? Kokius darbus turi skubiai atlikti valstybės institucijos?
Apie tai ir kitus dalykus, po 2-ųjų jungtinių Lietuvių kalbos draugijos skaitymų, skirtų Lietuvos kultūros kongreso 30-mečiui, „Lietuvių kalba – tautos išlikimo laidas“, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį. Skaityti toliau
Kovo 28 d. Vilniuje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) ir Lietuvos mokslų akademijos surengtame Lietuvių kalbos dienų renginyje Mokslų akademijoje, šeštą kartą buvo įteikė apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Šie apdovanojimai nuo 2016 metų kasmet skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.
VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, tardamas įžangos žodį, pasveikino visus susirinkusius ir minėjo, kad apdovanojimai lietuvių kalbos puoselėtojams teikiami jau šeštą kartą. Skaityti toliau
Sausio 17 d. Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) išplatino pranešimą, kuriame praneša, jog pasikeitus padėčiai atšaukia parašą „Deklaracijoje dėl pirmųjų verslo metų“. Šia VKI, bei kitų 42-jų verslo priežiūros institucijų, pasirašyta deklaraciją, be viso kito, buvo siekiama gerinti verslo aplinką, mažinti administracinę naštą, padėti ekonominę veiklą pradėjusiam subjektui sėkmingai veikti konkurencingoje aplinkoje.
Šią deklaraciją pasirašiusi VKI buvo be kita ko įsipareigojusi netaikyti poveikio priemonių pirmus metus veikiančioms įmonėms dėl įmonių pavadinimų atitikties Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) Skaityti toliau
Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija surengė diskusiją asmenvardžių, konkrečiau – vardų, rašymo klausimais: kodėl įstatymas draudžia civilinės būklės aktuose rašyti lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančius vardus, bet tokių pageidavimų yra patenkinta teisme? Gal reikėtų liberalizuoti vardų rašymo dokumentuose taisykles?..
Diskusijoje dalyvavo civilinės metrikacijos įstaigų (toliau CMS) atstovai, kalbininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei teisininkai (ministerijos pranešimas čia). Kokių nuomonių pateikta, kokios pažiūros išsakytos?
Lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas, kalbininkas Jonas Jablonskis yra pasakęs: maža garbė svetimom kalbom kalbėti, didi gėda savos gerai nemokėti. Tačiau, o tempora, o mores (o laikai, o papročiai), ir kaip dainuojama šviesaus atminimo Vytauto Kernagio dainoje – dainuojam angliškai, kaip mokam. Šiandien, kai atrodo yra sudarytos visos sąlygos lietuvių kalbai klestėti, kalbame apie vis labiau didėjančias jai grėsmes. Apie globalumo įtaką lietuvių kalbai, prastėjančius Skaityti toliau
Lygiai prieš dešimtį metų parašiau straipsnį „Apie Lietuvą nė vieno gero žodžio“ – apie Lenkijos užsienio reikalų ministerijos leidinį „Pranešimas apie lenkų padėtį užsienyje – 2009“, apžvelgusį padėtį trisdešimtyje pasaulio šalių, t.y. visame pasaulyje, kur yra reikšmingesnės lenkų bendruomenės.
Šalys buvo vertinamos pagal dviejų šaltinių: Lenkijos ambasados toje šalyje ir vietos lenkų organizacijų pateiktas žinias. Pasak leidinio visose apžvelgiamose šalyse lenkai gyvena normalų gyvenimą, galima sakyti, neblogai. Tačiau Lietuva pasaulyje Lenkijos vertinimu išimtis – tai lenkams baisiausia vieta žemėje. Skaityti toliau
Visi pripažins, kad buvusios įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos praktiškai neliko. Kaip ir tarp lietuvių ir lenkų Lietuvoje. Vis dėlto retkarčiais Lietuvos žiniasklaidoje, o Lenkijos nacionalistinėje gana dažnai pasirodo straipsnių/interviu neadekvačiai vertinančių lenkų mažumos padėtį Lietuvoje ir todėl įtampą tarp mūsų tautų vis dar keliančią.
Stebėtina, bet žinoma Lietuvos lenkų veikėja, Europos žmogaus teisių fondo teisininkė Evelina Dobrovolska, pristatyta Skaityti toliau
Po balandžio 6 d. LNK televizijos žinių parengto reportažo „Daugiau lietuviškų darželių“, apie sunkumus su kuriais susiduria šeimos norinčios savo vaikus ugdyti valstybine kalba, Vilniaus rajono savivaldybė savo svetainėje paskelbė paneigimą (2019-04-10) apie neva tikrovės neatitinkančią informaciją.
Po balandžio 29 d. Seimo surengtos spaudos konferencijos „Dėl lietuvių šeimų diskriminacijos Vilniaus rajone“, Vilniaus rajono savivaldybė vėl savo svetainėje (2019-04-29) paskelbė tariamą paneigimą dėl tikrovės neatitinkančios informacijos. Skaityti toliau
Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.
– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado? Skaityti toliau
Balandžio 24 d. įvyko asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ visuotinis susirinkimas. TALKOS pirmininkas Gintaras Karosas pristatė, o susirinkimas dauguma balsų patvirtino asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitą. Vėliau patvirtintos revizoriaus išvados, finansinės ataskaitos rinkinys. Su Tarybos nariais ir svečiais dalyvavo 18 žmonių. Daug diskutuota dėl 2019 m. ir tolimesnių metų veiklos planus, kviesta tarybos narius teikti savo pastabas ir siūlymus, aktyvinti asociacijos veiklą.
Kalbėta apie lietuviškų asmenvardžių formų išsaugojimą, kitas iniciatyvas. Priminta apie Vietovardžių metus, siūlyta juos maksimaliai išnaudoti aiškinant jų vertę, Skaityti toliau
Balandžio 29 d. Seimo nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas surengtoje spaudos konferencijoje atkreipė dėmesį į Vilniaus rajono savivaldybės valdančiųjų vykdomą diskriminaciją lietuvių tėvų atžvilgiu. Seimo narių teigimu, Vilniaus rajone jau kelis dešimtmečius nekreipiamas dėmesys į naujakurių ir jų vaikų švietimo lietuvių kalba problemas.
Spaudos konferencijoje kalbėjusio Vilniaus r. savivaldybės tarybos opozicijos lyderio Gedimino Kazėno teigimu, Vilniaus r. tėvų bendruomenės daug kartų kreipėsi į Skaityti toliau
Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.
‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?
‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau
Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau
Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių Skaityti toliau
Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019-2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Skaityti toliau
Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.
Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau
Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau
Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.
Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau
Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.
Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau
