Pokalbis su Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesore Dalia Kiseliūnaite.
‒ Jau daug metų esate Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė. Dėstote kalbotyros įvadą, morfologiją ir žodžių darybą, latvių kalbą ir kultūrą, lyginamąją baltų kalbų gramatiką. O kaip išsirutuliojo Jūsų interesų kryptys: baltų kalbos, geolingvistika, onomastika ir dabar labai populiari sociolingvistika? Kuri Jums yra artimiausia ir kodėl?
‒ Klaipėdos universitete dirbu nuo studijų baigimo. Skaityti toliau
Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau
Po 2018 06 14 d. Seimo nutarimo „Dėl 2019 metų paskelbimo Vietovardžių metais 2019 01 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Vietovardžių metų planą ir pakvietė ministerijas, savivaldybes, bibliotekas, kultūros centrus ir kitas institucijas, įstaigas jį vykdyti. Pranešta, kad kultūros, švietimo, vietovardžių įamžinimo renginiais ir veiklomis, mokslinėmis konferencijomis ir seminarais, duomenų kaupimu, sisteminimu, viešinimu, leidyba bus pabrėžiama senųjų vietovardžių svarba, gyvenamųjų vietų vardų reikšmė puoselėjant ryšius su protėvių žeme. Taip bus priminta ir kaimų, vienkiemių Skaityti toliau
Vyriausybė patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2019-2022 m. gairių įgyvendinimo priemonių planą.
Plane numatytos priemonės, skirtos valstybinės kalbos statusui įtvirtinti ir lietuvių kalbos prestižui stiprinti. Jomis siekiama užtikrinti kalbos lankstumą ir dinamiką, stiprinti lietuvių kalbos statusą daugiakalbės Europos sąlygomis, užtikrinti visavertį valstybinės kalbos funkcionavimą visose viešojo vartojimo srityse. Pasiūlytos priemonės taip pat turėtų padėti užtikrinti bendrinės kalbos modernumą, atsinaujinimą ir gausinti jos išteklius visuomenės poreikiams tenkinti. Skaityti toliau
Kiek yra rėksnių, garsiai trimituojančių, kad pas mus pažeidinėjama etika ir žmogaus teisės, neskaičiuosiu. Tiesiog pastebėjau, kad nemaža jų dalis kažkokių teisių ieško keistose sferose. Rėksnių nuomone, mes pažeidžiame teises ir etiką, jei nelegalius migrantus vadiname nelegalais, čigonus – čigonais, didžkukulius – cepelinais.
Dėl cepelinų teisių vadintis didžkukuliais negaliu pasakyti nieko – nežinau jų nuomonės. Tačiau kartą teisme pasiteiravus, kur vyks čigonų byla, tapau aršiai „paauklėta“. Nes, girdi, ne čigonai jie, o Skaityti toliau
Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau
Sausio 3 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete vyko klausymai, kuriuose buvo aptariami Ūkio ministerijos (ŪM) parengti Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai, leidžiantys Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotynų kalbos abėcėlės raidėmis. Taip pat siūloma leisti juridinio asmens pavadinimus kurti ne tik iš žodžių ar žodžių junginių, bet ir raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai bei skaitmenų arba jų derinių.
Klausymuose dalyvavusi Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Ineta Rizgelė teigė, kad Skaityti toliau
Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.
Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau
Tautinių mažumų mokyklose, vykdančiose ikimokyklinio ugdymo programą, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. planuojama skirti ne mažiau kaip 5 valandas per savaitę ugdymui lietuvių kalba. Priešmokykliniame ugdyme, kuriame iki šiol buvo 4 val. per savaitę ugdymui lietuvių kalbai, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. papildomai pridedama 1 valanda. Tokiam Švietimo įstatymo ir kitų teisės dokumentų pakeitimui šiandien pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektas dar bus teikiamas Seimui.
Švietimo ir mokslo ministerijos parengtas projektas stiprina lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose, Skaityti toliau
Gruodžio 19 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete buvo svarstomas Ūkio ministerijos (ŪM) parengtiems Valstybinės kalbos įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimams, leidžiantiems Lietuvos įmonėms registruoti įmonių pavadinimus ne tik valstybine lietuvių kalba, bet ir sudarytais užsienio kalba lotyniškais rašmenimis.
Pagal šį siūlymą Lietuvoje įmonių pavadinimus galima būtų kurti užsienio kalba lotyniškais rašmenimis. Skaityti toliau
Gruodžio 10 d. seimo nariai Mindaugas Puidokas ir Naglis Puteikis pateikė Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai raštą, kuriame reikalauja pripažinti neteisėtu Lietuvos Seimo balsavimą dėl Jungtinių Tautų Migracijos pakto.
Šiandien Marakeše (Marokas) vykstančioje Jungtinių Tautų (JT) konferencijoje jau patvirtintas tarptautinis susitarimas dėl migracijos. Paktas priimtas nepaisant virtinės šalių sprendimų iš jo pasitraukti, baiminantis, kad jis gali paskatinti nežabotą migraciją. Skaityti toliau
Valstybinė lietuvių kalbos komisijos konsultantai praėjusį mėnesį Registrų centrui suteikė daugiau nei 2000 konsultacijų dėl įmonių pavadinimų. Atlikus apžvalgą, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 proc. įmonių pavadinimų neatitiko bendrinės lietuvių kalbos normų.
Nepasidomi, kaip rašyti
Dažniausiai pasitaikiusios klaidos – tiesioginių ir simbolinių pavadinimų neskyrimas, rašybos, skyrybos klaidos, Skaityti toliau
Šiandien, gruodžio 6 d. 16.45 val. Seime Dovilė Šakalienė teikia „Tautinių mažumų įstatymo“ projektą, kuris valstybėje vėl gali sukomplikuoti padėtį.
1920 m. Lenkijos įkurta „Vidurio Lietuva“ greitai buvo prijungta prie Lenkijos. Iki 1991 m. Vilniaus ir Šalčininkų „lenkų nacionaliniai rajonai“ buvo sujungti į teritorinę Vilniaus krašto autonomiją, kuri panaikino 1990 m. kovo 11 d. aktą ir prašė M.Gorbačiovą įvesti tiesioginį valdymą ir armiją.
Seimo Teisės departamentas nurodė, kad teikiamame projekto tekste dominuoja tik Skaityti toliau
Įminkite mįslę: nepraėję pro duris, ropščiasi pro langą, neįsiropštę pro langą, lenda pro kaminą – kas? Neatspėjot – Šakalienė, Sabatauskas ir lenkų rinkimų akcija. Trukt už vadžių, vėl iš pradžių.
Slapčiomis, patyliukais, be didelio vėjo ir audrų, prieš kovas už naująjį Lietuvos valstybės biudžetą, Seimo darbotvarkėje išdygo Valstybinės kalbos įstatymo (VKI) pataisos. Kokios? Ogi visai nekaltos. Kaip ką tik akeles atmerkęs naujagimis. Ir kas jomis taisoma? Ogi nieko – tik trijose VKI vietose įterpti nieko neįpareigojantys, kaip globalios migracijos paktas, mantros Skaityti toliau
Lapkričio 23 d. Vilniaus senamiestyje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, minint J. Basanavičiaus 167-ąsias gimimo metines, iškilmingai atidengtas paminklas ietuvos Tarybos pirmininkui, Vasario 16-osios Nepriklausomybės akto signatarui dr. Jonui Basanavičiui. Būtent čia kur dabar yra įsikūrusi Nacionalinė filharmonija praėjusio amžiaus pradžioje buvo Miesto rūmų salė, kurioje 1905 m. gruodžio 4-5 dienomis posėdžiavo Didysis Vilniaus Seimas, o jo pagrindiniu rengėju buvo dr. J. Basanavičius. Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. Seime vykusioje konferencijoje „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ buvo paminėtas labai svarbus įvykis – 1988 m. lapkričio 18 d. Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine. Tuometinė sovietinė Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Šiek tiek vėliau, jau atkūrus Nepriklausomybę, teisiškai valstybinės lietuvių kalbos statusą įtvirtino 1990 m. Laikinasis Pagrindinis Įstatymas, o 1992 m. referendumu – ir iki dabar galiojanti Lietuvos Skaityti toliau
Neseniai knygynuose pasirodė dr. Algimanto Liekio 6-iatomio veikalo, skirto pirmojo Prezidento A.Smetonos darbams ir gyvenimui nušviesti, ryšium su artėjančiu jo 145-uoju gimtadieniu, 100 – ečiu prezidentavimo ir 75 – ečiu žūties, pirmasis tomas – „Tautos prisikėlimas“ (II tomas – „Tautos vienybė“,III – „Nepriklausomybės pamatai“, IV- Tautinė Lietuva, V – Lietuvos šviesa, VI – „Tautos valia“). Tai gražus paminklas pirmojo Prezidento ir nepriklausomos Lietuvos 100-mečiui! Skaitytojų dėmesiui pateikiame šių knygų autoriaus pamąstymus, remiantis pirmojo Prezidento darbais ir raštais, dėl mūsų Tautos praeities. Autorius ieško atsakymo į klausimą – kas trukdo mūsų laikų lietuviams Skaityti toliau
Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.
Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininką Audrį Antanaitį kalbina Prienų raj. ir Birštono krašto laikraščio „Gyvenimas“ žurnalistės Ramutė Šimukauskaitė ir Juveta Mudėnienė.
– Pradėkime pokalbį nuo to, kad šiemet minime reikšmingą sukaktį – prieš trisdešimt metų, 1988 metų lapkričio 18 dieną tuometinė Aukščiausioji Taryba atkūrė valstybinį lietuvių kalbos statusą. Kam jo reikėjo ir ką jisai davė?
Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą
Siekis sumenkinti lietuvių kalbos vartojimą bando įsišaknyti net įstatymais. Du Seimo nariai: Jaroslavas Narkevičius ir Rita Tamašunienė pateikė Seimui projektą, kad kitakalbiai lietuvių kalbos egzaminą ir toliau laikytų „su nuolaidomis“, o dar geriau, jei teisiškai būtų įvesta tvarka, kad gausiai tautinių mažumų gyvenamose vietovėse lietuvių kalba mokyklose nebūtų privaloma.
2011 m. priimtas įstatymo projektas, pagal kurį buvo apsispręsta pereiti prie vieningo lietuvių kalbos egzamino Skaityti toliau
Birželio 19 dieną Seimas po svarstymo pritarė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) parengtoms Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairėms. Tiek viešojoje erdvėje, tiek Seime šiam projektui, siekiančiam sukurti kryptingą valstybinės kalbos apsaugos ir stiprinimo politiką, pasigirdo kategoriška opozicija. Liberalūs TS-LKD ir LLS frakcijų nariai – Mantas Adomėnas, Edmundas Pupinis, Gintaras Steponavičius ir Arūnas Gelūnas – užregistravo pataisas, paremtas principine nuostata, jog gairės nepagrįstai skelbia apie tariamas grėsmes valstybinei kalbai ir kuria esą uždarą, stagnuojančią ir netgi sovietišką kalbos politiką. Apie gairių tikslus, Skaityti toliau
Fanatiška kova prieš valstybinę lietuvių kalbą eilinį kartą suvienijo buvusius ir esamus konservatorių ir liberalų atstovus Seime. „MG Baltic” politinės korupcijos byloje figūruojantys Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius kartu su frakcijų kolegomis Edmundu Pupiniu ir Arūnu Gelūnu Seime įregistravo pasiūlymus nutarimui Dėl valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių. Siūlymais siekiama sumenkinti lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.
Dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių nuomone, būtina atsisakyti gairėse išdėstomų prielaidų, kad didėja lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau
Skelbiame buvusios Seimo narės tremtinės Vidos Marijos Čigriejienės kalba Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienoms atminti skirtame minėjime.
Jūsų Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, Vyriausybės ir Seimo nariai, mieli politiniai kaliniai ir tremtiniai, visi čia susirinkusieji,
savo pasisakymą norėčiau pradėti Jono Basanavičiaus žodžiais: „Tauta, pamiršusi savo praeitį, yra be ateities“. Šiandien šie žodžiai yra ypač prasmingi. Skaityti toliau
Birželio 4 d., minint Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) 30-metį Lietuvos Respublikos Seime, Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai išplatino viešą kreipimąsi, kuriame pripažino, kad svarbiausi Sąjūdžio siekiai ir uždaviniai iki šiol liko neįgyvendinti ir paragino Tautą telktis ir priešintis valdžios vykdomam Lietuvos išvalstybinimui ir ištautinimui.
Kreipimąsi pasirašė: Vytautas Bubnys, Antanas Buračas, Bronius Genzelis, Skaityti toliau
Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)
Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė. Skaityti toliau
Lietuvių kalba besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, siūlydama valstybinės kalbos įstatymu reguliuoti prekių ar paslaugų ženklų įrašus.
Viešojoje erdvėje daugėja oficialių užrašų ne lietuvių kalba: ne valstybinę kalbą registruodamos prekių ir paslaugų ženklus pasirenka net valstybinės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos. Precedentas: Kauno miesto savivaldybės inicijuotas „Like Bike Kaunas“ projektas, pagal kurį visame mieste sutvarkyti ir atnaujinti dviračių takai žymimi šiuo nelietuvišku ženklu. Skaityti toliau
Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau
Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.
Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.
Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau
Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau
