Žymos archyvas: valstybinė kalba

„Talka kalbai ir tautai“ reikalauja registruoti prekių ir paslaugų ženklus tik su lietuviškais užrašais (16)

„Talka kalbai ir tautai“ | Alkas.lt nuotr.

Lietuvių kalba besirūpinanti asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją, siūlydama valstybinės kalbos įstatymu reguliuoti prekių ar paslaugų ženklų įrašus.

Viešojoje erdvėje daugėja oficialių užrašų ne lietuvių kalba: ne valstybinę kalbą registruodamos prekių ir paslaugų ženklus pasirenka net valstybinės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos. Precedentas: Kauno miesto savivaldybės inicijuotas „Like Bike Kaunas“ projektas, pagal kurį visame mieste sutvarkyti ir atnaujinti dviračių takai žymimi šiuo nelietuvišku ženklu. Skaityti toliau

A. Judžentis. Kai lietuvių kalba tampa kliūtimi internacionalizuotai Europai (24)

Artūras Judžentis | Alkas.lt nuotr.

Kovo 30 dieną Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), siekdama didinti aukštųjų mokyklų tarptautiškumą, nutarė kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją ir siūlyti „keisti Valstybinės kalbos įstatymą. Rektorių manymu, aukštųjų mokyklų vadovams neturėtų būti taikomas reikalavimas mokėti valstybinę lietuvių kalbą, tokiu būdu atveriant galimybę dėl vadovaujančių pozicijų konkuruoti ir užsienio šalių piliečiams“. Balandžio 11 d. „Lietuvos žiniose“ paskelbtas Aušros Lėkos straipsnis „Iškreiptas lietuviškumas“, kuriame kalbinami Artūras Skaityti toliau

J. Laučiūtė. Konstituciją į makulatūrą? (27)

Jūratė Laučiūtė | Propatria.lt nuotr.

Kažkas atsitiko Lietuvos valstybėje, jei daug vienas į kitą nepanašių žmonių staiga prabilo apie vieną ir tą patį dokumentą – Konstituciją.

Balandžio 15 d. Rimvydas Valatka skėlė „spyčą“ per radiją, kurį atkartojo „Delfis“: „Grybauskaitei – špygą, Konstituciją – į makulatūrą“.

Žurnalistas taip susisielojo, kad Žemės ūkio ministras Markauskas „pamynė šventą privačios nuosavybės principą“, Skaityti toliau

J. Zabarskaitė. Fake terms ir turinys: dar kartą apie lituanistinius institutus (8)

Jolanta Zabarskaitė | lki.lt nuotr.

Pulsuoja emocinis humanitarinis laukas. Diskusijos apie tai, reikia ar nereikia sujungti humanitarinius institutus, plėtojamos visais lygiais – susitikimuose su ministerija, socialiniuose tinkluose, žiniasklaidoje, viešiuose ir neviešuose dialoguose, poliloguose ir monologuose. Šios diskusijos „užkabina“ kitas diskusijas apie mokslininko laisvę, valstybės užsakymą, pinigus, tarptautiškumą, lituanistikos paskirtį ir vaidmenį, unikalumą, mokslininkų pažeminimą, mokslo darbų vertinimą, ir taip toliau, ir panašiai. Tai rodo, kiek problemų, klausimų, nuoskaudų yra susikaupę. Judinamos ir strateginės, ir taktinės problemos. Tačiau… Skaityti toliau

Latvijos vidurinėse mokyklose bus pereita prie mokymo tik valstybine kalba (video) (21)

Raimondas Vėjuonis | „Rwitter“ nuotr.

Balandžio 2 d., pirmadienį,  Latvijos Prezidentas Raimondas Vėjuonis paskelbė Latvijos Švietimo įstatymo ir Bendrojo lavinimo įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma per kelerius metus pereiti prie bendrojo vidurinio ugdymo tik valstybine kalba.

Pataisos numato, kad nuo 2019 metų rugsėjo 1-osios iki 2021 metų rugsėjo 1-osios visose valstybinėse mokyklose bus laipsniškai pereita prie ugdymo latvių kalba. Tuo pačiu kitų tautinių bendrijų moksleiviams bus sudarytos sąlygos toliau mokytis gimtosios kalbos ir literatūros, taip pat gimtąja kalba mokytis su jų kultūra bei istorija susijusius dalykus. Skaityti toliau

Universitetų rektoriai sutarė dėl būtinybės didinti tarptautiškumą (27)

Šiaurės Europos šalių studentų sąjungų atstovų susitikimas | LSS nuotr.

Kovo 30 d. vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje aukštųjų mokyklų vadovai nutarė kreiptis į visuomenę ir valstybės institucijas išryškinant disproporciją tarp mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo bei raginant sutelkti jėgas stiprinant mokslu grįstas studijas ir universitetų tarptautinį konkurencingumą.

Anot LURK prezidento, Vilniaus universiteto rektoriaus prof. Artūro Žukausko, remiantis gerąja užsienio šalių praktika Skaityti toliau

L.N. Rasimas. Suverenitetas ir tautų santykiai (7)

vilnius-wilno

Pasibaigė Vasario 16-osios minėjimas, išsivažinėjo svečiai. Pasirodė eilė straipsnių, raginančių elgtis europietiškiau, nurodoma, nuo ko priklausys Lietuvos ir Lenkijos santykiai, pasidžiaugta, kad pagaliau po krūvos metų kaimynų prezidentas apsilankė Lietuvoje. Tad kas vyko per tuos metus?

Tiek lietuviai, tiek lenkai masiškai pradėjo važinėti vieni pas kitus, pažino vieni kitus, įsitikino, kad ir vieni ir kiti yra verti pagarbos, kad ramiai galima kalbėtis visomis temomis be išankstinio nusistatymo, žodžiu, prasidėjo geras abiejų šalių piliečių bendravimas. Skaityti toliau

I. Andrukaitienė. „Dovanėlė“ šimtmečio lietuvai (9)

Irena Andrukaitienė | lrs.lt, I.Šilenkovos nuotr.

Šių metų vasario 15 d. visi septyni Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai – Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas ir Algirdas Sysas – įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą (XIIIP-1696) ir Konstitucinio valstybinės kalbos įstatymo pataisas (XIII P-1967). Kokią žinią jie skelbia, kodėl reikia suklusti ir atidžiai į juos įsiskaityti ne tik Seimo nariams, bet ir visiems piliečiams?

Pirmiausia kyla klausimas, kam išvis reikalingas Tautinių mažumų įstatymas, jeigu kitų Skaityti toliau

D. Nagelė. Seimo nariai naikina lietuvių kalbą (27)

Sakaliene_respublika.lt

„Vakaro žinioms“ paskelbus, kad 7 Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai kai kuriose Lietuvos savivaldybėse bei seniūnijose nori įteisinti dvikalbystę, kilo didžiulis ažiotažas. Valstybinės kalbos žlugdytojus laiškais ėmė atakuoti visuomenininkai ir kiti neabejingi gyventojai. Tiesa, kol kas jokio atsakymo nesulaukė. Turbūt ir nesulauks, nes seimūnai paprastai su rinkėjais lipšnūs tik prieš rinkimus. O iki jų dar toli.

Visuomeninė organizacija „Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje. Ji kreipėsi ne tik į parlamentarus, bet ir į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Skaityti toliau

Vilniaus forumas reikalauja, kad Lietuvos valdžia stabdytų lituanistikos žlugdymą (video) (10)

Konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“ | V. Sinicos nuotr.

Kovo 2 d. Lietuvos nacionalinio muziejuje įvyko visuomeninės organizacijos „Vilniaus forumas“ surengta konferencija „Lituanistika globalizmo vėtroje: ugdyti tautos kultūrą, stiprinti valstybę“. Konferencijoje buvo perskaityti šeši pranešimai: Vytauto Rubavičiaus „Lituanistika – Lietuvių kultūra – Lietuvos valstybė“, Rasos Čepaitienės ir Dariaus Vilimo „Istorijos tyrimai – mokslui ar visuomenei?“, Artūro Judženčio „Įsipareigojimo ir atsakomybės Tautai“, Marijaus Šidlausko „Lietuvių literatūra ir vertybės“, Jūratės Laučiūtės Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ griežtai pasisako prieš bandymus įteisinti dvikalbystę Lietuvoje (2)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 1 d. visuomeninė asociacija „TALKA kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Valstybinę lietuvių kalbos komisiją prašydami nepritarti grupės Seimo narių teikiamamiems įstatymų projektamas, kuriais siekiama kai kuriose Lietuvos savivaldybėse ir valstybės įstaigose įteisinti vadinamąsias „pagalbines kalbas“.

Kaip žinia, šių metų vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (Dovilė Šakalienė, Juozas Olekas, Julius Sabatauskas, Rasa Budbergytė, Raminta Popovienė, Algimantas Salamakinas, Algirdas Sysas) įregistravo Tautinių mažumų Skaityti toliau

Mirė žymus kalbininkas Zigmas Zinkevičius (15)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Vasario 20 d., antradienį, eidamas 94-uosius metus, Vilniuje mirė akademikas, žymus Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius.

Velionis buvo Lietuvių kalbos draugijos, tarptautinių periodinių leidinių „Baltistika“ ir „Lituanistika“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“. Už nuopelnus Lietuvai 1995 m. Skaityti toliau

V. Stundys. Socialdemokratų dovana Lietuvai Vasario 16-osios proga (48)

Valentinas Stundys | Penki.lt nuotr.

Vasario 15 dieną Seimo socialdemokratų frakcijos nariai (D. Šakalienė, J. Olekas, J. Sabatauskas ir kt.) įregistravo Tautinių mažumų įstatymo projektą ir Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Kokia jų esmė? Viskas labai paprasta: įteisinti atskirose Lietuvos, unitarinės valstybės teritorijoje, dvikalbystę!

Siūlomas principas labai paprastas, buhalterinis, paremtas paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis:

– tose savivaldybėse, kur tautinei mažumai priklausančių gyventojų skaičius sudaro ne Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: agresyvių valstybių psichologinės operacijos arba: „Sveiki atvykę į tamsiąją pusę, jie sako, kad turi sausainių!“; sėkmingų psichologinių operacijų bruožai; „sąmokslo teorijų“ pagundos: „V.Rubavičiaus atvejo“ analizė (XVIII) (11)

Pixabay.com nuotr.

Prašurmuliavus šventėms, pagaliau iškritus sniegui, užšalus Baltijos jūrai (bent jau Estijoje), vėl tęsiame „Propagandos žodyną“. Tuo pačiu, gerbiamieji: tvirtybės, drąsos, ištvermės ir visokeriopos sėkmės Jums ir Jums brangiems žmonėms garbingais Jubiliejiniais Šimtmečio metais!

Kaip žadėjau praeitą kartą, šįkart aptarinėsime sėkmingų psichologinių operacijų principus. Vardan aiškumo pateiksiu Jums totalitarinių, diktatoriškų režimų vykdomų psichologinių operacijų pavyzdį – ir principus, kuriuos taiko Skaityti toliau

L. Medelis. Į vienus vartus – žaidimas su Lenkija (21)

Linas V. Medelis | asmeninė nuotr.

2017 metų pabaigoje tarp daugybės padorų skaitytoją į depresiją stumiančių antraščių pasirodė ir vertų didesnio optimizmo.  Gruodžio 28 dieną vienur nuskambėjo – „Lietuvos santykiai su kaimyne Lenkija yra konstruktyvūs, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius“. Netrukus kitu pavadinimu ir kitur  L. Linkevičiaus optimizmas perfrazuojamas taip:  „Lietuvos ir Lenkijos santykiuose – didžiulė pažanga“. Po valandos pasipylė susidomėjusių skaitytojų komentarai. Ne itin pagarbus, bet gana tipiškas: „ Čia pats sugalvojo, ar taip liepė iš popieriuko paskaityti?“

Prisimenant  atkaklias Lietuvos „grietinėlės“ kovas už santykių gerinimą, taip šventvagiškai manyti yra pagrindo. Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ su VLKK pirmininku aptarė valstybinės kalbos puoselėjimo klausimus (0)

„TALKA kalbai ir tautai“ taryba su VLKK pirmininku aptarė valstybinės lietuvių kalbos reikalus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Sausio 4 d. Vilniuje, visuomeninio judėjimo „TALKA kalbai ir tautai“ tarybos nariai susitiko su naujuoju Valstybinės lietuvių kalbos komisijos(VLKK) pirmininku Audriu Antanaičiu. Susitikime buvo aptarti svarbūs naujosios kadencijos komisijos darbo organizavimo ir valstybinės lietuvių kalbos politikos klausimai.

A. Antanaitis pasidžiaugė, kad prie VLKK jau įsteigta labai reikalinga kalbos politikos pakomisė, kurios iki šiol labai trūko. Be to per pirmąjį VLKK kadencijos darbo mėnesį pavyko išspręsti terminų banko klausimus. „Terminų bankui po vieno Seimo sprendimo buvo iškilęs pavojus būti prarastam, Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ reikalauja juridinių asmenų pavadinimus rašyti lietuviškai (7)

Alkas.lt nuotr.

Judėjimas „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą dėl rengiamos teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos valstybėje registruojamų juridinių asmenų pavadinimus, pataisos, kviesdamas įdėmiai dar kartą apmąstyti Vyriausybės teikiamus pasiūlymus, kuriais siekiama įstatymiškai pabloginti valstybinės lietuvių kalbos pozicijas.

Pareiškime teigiama, kad „Seimui pateiktame Vyriausybės siūlyme dėl Lietuvoje registruojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pavadinimų („Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo Nr. I-779 16 straipsnio pakeitimo įstatymo Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją kultūros ministrei (tiesioginė transliacija) (11)

„Talka kalbai ir tautai“ Seime pristatys interpeliaciją Kultūros ministrei | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 22 d., penktadienį, 10 val.  Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro Audriaus Rudžio spaudos konferencija.

Spaudos konferencijoje bus pristatytas piliečių asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ parengtas interpeliacijos kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Jonsson) tekstas, interpeliacijos motyvai ir ministrei teikiami klausimai.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvaus Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

TALKA ragina Seimą nepritarti valstybinį lietuvių kalbos statusą menkinatiems Vyriausybės siūlymams (14)

„TALKA kalbai ir tautai“ | J. Česnavičiaus nuotr.

Gruodžio 12 d. visuomeninė organizacija „Talka Kalbai ir Tautai“ kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo, Teisės ir teisėtvarkos ir Kultūros komitetus, ragindama nepritarti Kultūros ministerijos parengtam ir Vyriausybės patvirtintam nutarimui dėl konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo projekto, nes šis nutarimas savo esme yra antikonstitucinis. Kreipimesi teigiama, kad Kultūros ministerijos parengto nutarimo nuostatos faktiškai panaikina lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusą. Skaityti toliau

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka… (63)

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau

M. Kundrotas. Ar lietuvių kalba vis dar valstybinė? (13)

Like – Bike | R. Kazakevičiaus nuotr.

Diskutuojant apie valstybinį lietuvių kalbos statusą dažniausiai kalbama apie kitataučių piliečių asmenvardžių ir vietovardžių rašybą. Išties fundamentalus klausimas, ar bet kurios tautybės pilietis privalo mokėti valstybinę kalbą. Į šį klausimą vienintelis atsakymas – trumpas ir vienareikšmis – taip. Jei apskritai egzistuoja valstybinė kalba.

Iš tiesų daugelis kitataučių piliečių moka valstybinę kalbą, o kai kurie jų atstovai ją moka geriau, nei kai kurie etniniai lietuviai. Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Vyriausybė siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą (61)

Prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Gruodžio 1 dieną, kai biudžetas dar nepriimtas, o tauta šurmuliuoja dėl Vyčio paminklo, Vyriausybė pasijunta neturinti ką veikti ir nusprendžia svarstyti konstitucinio Valstybinės lietuvių kalbos įstatymo pataisas. Na, žodis svarstyti čia per skambus, tiesiog atranda laiko palaiminti lietuvių kalbos išvalstybinimą. Nuoširdžiai tikiu, kad Vyriausybėje nemaža tokių, tarp jų ir Vyriausybės galva, kurie nesupranta, kam jie pritarė. Paprasčiausiai: siūlo atimti iš lietuvių kalbos jos valstybinį statusą. Tiek žinių. Nebus statuso, nebus problemų. Skaityti toliau

D. Stancikas. Išvalstybinimas (38)

Dalius Stancikas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Grįžau iš Lukiškių aikštėje vykusio mitingo „Mes be Vyčio nenurimsim“. Keli šimtai žmonių reikalavo, kad svarbiausia valstybės aikštė, kaip ir dera civilizuotoms sostinėms, žymėtų Lietuvos valstybės istoriškumą. Kad čia stovėtų atminimas žuvusiems už laisvę. Kad pagerbiant didvyrius svečiams iš užjūrių nereiktų vykti į tolimas Antakalnio kapines. Kad aikštėje stovėtų Vytis – istorinė jungtis tarp Lietuvos karalystės ir šiuolaikinės valstybės.   

Kai 1992 metais buvusiems komunistams (LDDP) sugrįžus į valdžią susirūpinę politiniai kaliniai Lukiškių aikštėje statė akmeninį užrašą – čia privalo stovėti paminklas laisvės Skaityti toliau

G. Grigas. Raidės QWX verslo varduose (35)

Gintautas Grigas | Alkas.lt nuotr.

Lietuviškuose įmonių pavadinimuose logiška vartoti lietuvių kalbos abėcėlės raides. Tai patvirtinta ir įstatymuose. Tačiau kartais pasigirsta siūlymų leisti vartoti ir raides Q, W, X, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje. Atseit, verslininkui, parduodančiam prekes, reikia taikytis prie pirkėjo. Todėl verta pasvarstyti šių raidžių poveikį verslui.

Esame Europos Sąjungoje ir daugiausia bendraujame su jos narėmis. Europos Sąjunga daugiakalbė. Jos oficialiomis kalbomis pripažintos 24 kalbos. Iš jų 22-jose vartojami lotyniško pagrindo rašmenys. Skaityti toliau

A. Antanaitis. Laikas keisti pagrasomąjį toną pristatant VLKK politiką visuomenei (video) (13)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Kalba, pasakyta Lietuvos Respublikos Seime, prisistatant kandidatu į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pareigas 2017-11-14 d.

Gerbiamieji Seimo nariai,

Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija – tai įstaiga, sprendžianti Valstybinės lietuvių kalbos politikos įgyvendinimo klausimus. Trijuose komisijos darbo baruose – kalbų politikos, kalbos norminimo bei sklaidos ir švietimo – šiandien įžvelgiu  šiuos svarbiausius uždavinius: Skaityti toliau

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininku siūloma skirti Audrį Antanaitį (7)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Lapkričio 14 d. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša seimo nariams pristatė nutarimo „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko paskyrimo“ projektą, kuriuo pasiūlė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininku skirti Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽŠ) į VLKK deleguotą LŽS pirmininko pavaduotoją Audrį Antanaitį.

„Procedūra numato tai, kad išrinkus valstybinės komisijos narius (jų yra 17) būtų balsuojama dėl galimo kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos

Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai? (49)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių mokomaja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.

Dar yra mokykla baltarusių mokomaja kalba, dalis dalykų čia mokoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui! Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Atėjo metas pasakyti NE! visokiems kirkilams, kubiliams, skverneliams ir pranckiečiams (33)

Judėjimo „TALKA už Kalbą ir Tautą“ tarybos narys Jonas Vaiškūnas | J. Česnavičiaus nuotr.

Kalba pasakyta 2017 09 22 d. mitinge „Už baltų tautų  vienybę ir valstybinės lietuvių kalbos išsaugojimą“ prie Vinco Kudirkos paminklo.

Šiandien – istorinė diena, mes, gimtosios protėvių kalbos puoselėtojai, susibūrėme į visuomeninį judėjimą „TALKA Kalbai ir Tautai“ tam, kad neleistumėme neatsakingiems politikieriams prekiauti ir spekuliuoti mūsų brangiausiomis tautinėmis vertybėmis politiniuose susitarimuose ir sandėriuose. Skaityti toliau

P. Urbšys: Kiek Seimo narių taps išdavikais? (35)

Povilas Urbšsys | Respublika.lt, S. Žumbio nuotr.

Lemtingas smūgis valstybiniam lietuvių kalbos statusui gali būti kirstas netrukus – tereikia Seimui patvirtinti jau užregistruotą projektą, pagal kurį raides W, Q ir X bus leidžiama naudoti asmens tapatybę liudijančio dokumento pagrindiniame puslapyje, taip sukuriant precedentą, t.y. atveriant vartus tolesniam valstybinės kalbos darkymui. Seimo narys Povilas Urbšys mano, kad tai būtų Pandoros skrynios atidarymas.

– Vardų ir pavardžių rašymo originaliais rašmenimis pasuose diskusija trunka jau kone dešimtmetį. Galima daryti išvadą, kad nėra valios priimti sprendimą: Seimo nariai jau pasirengę nebegerbti Konstitucijos, tačiau vis dar bijo ar nedrįsta išduoti?

Skaityti toliau