Strateginės aplinkybės
Šiandien Graikijos premjeras Kyriakos Mitsotakis lankosi Turkijoje, kur susitinka su amžinu Turkijos prezidentu Redžepu T. Erdoganu. Pastarasis, Atėnams parodžius Ankarai solidarumą po praėjusiais metais pietų Turkiją sukrėtusio pražūtingo žemės drebėjimo, atrodo, deda pastangas pagerinti abiejų šalių ryšius.
Dvi NATO narės, kurias dešimtmečius sieja abipusis priešiškumas dėl sausumos sienos nesutarimų, Kipro salos bei sunkiai pasidalinami teritoriniai vandenys jūroje, praėjusių metų gruodį susitarė nesutarimus nutraukti.
Trapūs bent jau tolerancijos viena kitai šių šalių daigai yra paremti ieškant teigiamų poslinkių tose srityse, kuriose galima sutarti – prekyboje, energetikoje, kultūrinių ryšių atkūrime bei kitų klausimų, įtrauktų į vadinamąją pozityvią darbotvarkę, sąraše.
Tai, mūsų nuomone, yra svarbus žingsnis geopolitinio saugumo plotmėje. Jis stiprina Aljansą ir parodo, kad itin sudėtingame šiuolaikiniame pasaulyje, kuris dėl blogio ašies – Rusijos, Kinijos, Irano veiksmų ir begalinio žmonijos Godumo ir Kvailumo yra atsidūręs ant tarp dangoraižių ištempto lyno, kuriuo be jokių apsaugų bandoma eiti žongliruojant branduoliniais užtaisais, yra vilties moralei, proto balsui ir atjautai.
Santūrumo ir kvietimo racionaliam veikimui, siekiant visiškai neišbalansuoti Artimųjų Rytų konfliktų laivo, kuris neišvengiamai paveiktų visą pasaulį, kviečia ir JAV. Sekmadienį, po nakties, kai buvo vykdomi intensyvūs bombardavimai iš oro ir sausumos, Izraeliui įvedus tankus į rytinę Džabaliją Gazos ruožo šiaurėje, Valstijų diplomatijos galva Entoni Blinkenas itin aštriai kritikavo savo sąjungininką.
„Izraelis yra trajektorijoje, kuri potencialiai atneš galimybę ginkluotam pasipriešinimui, kai liks daug ginkluotų „Hamas“ teroristų, arba paliks vakuumą, kurį užpildys chaosas, anarchija ir tikriausiai vėl užpildys „Hamas“, – sakė Blinkenas NBC laidoje „Meet the Press“.
Sekretoriaus teigimu, „Hamas“ teroristai grįžta į šiaurines Gazos teritorijas, kurias Izraelis teigė išvalęs, o Rafos puolimas „gali padaryti baisią žalą civiliams gyventojams“, nenutraukdamas „Hamas“ buvimo ten.
Tuo tarpu Gruzijoje praėjo dar viena nerami naktis. Šios šalies prokremlinis premjeras Iraklijus Kobachidzė vakar pažadėjo priimti politinę krizę sukėlusį įstatymą dėl „užsienio agentų“.
Galutinės Maskvos informacinės ir įtakos pergalės priešininkai ir taikios kovos už laisvę rėmėjai susirinko į vieną didžiausių protestų nuo pat nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos atgavimo 1991 m. laikų.
Kobachidzė per televiziją transliuotame pranešime sakė, kad valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ užtikrins įstatymo projekto priėmimą per trečiąjį svarstymą šią savaitę, ir pagrasino protestuotojams baudžiamąja atsakomybe, jei jie imsis smurto.
O ta reiškia, kad Kremlius ir jo lėlės Tbilisyje turi planų surengti kruviną provokaciją, kad galėtų, esant reikalui, įvesti teisinę padėti, galinčią dar labiau apriboti ir taip varžomas Gruzijos piliečių laisves.
Teroristinė Rusija, deja, nesiruošia paleisti iš po kruvina savo kanopa prispaustos šalies, nes Putinas ir jo karo nusikaltėliai negali parodyti savo silpnumo juos išlaikančiam jėgos struktūrų režimui.
Reikšmingi postūmiai
Kremliuje – rokiruotės. Fiureris Putinas apskelbė, kad naujuoju karo ministru paskyrė civilį ekonomistą, buvusį ministro pirmininko pavaduotoją Andrejų Belousovą, tokiu būdu aiškiai demonstruodamas, kad Rusiją visiškai pereina į karo ekonomiką.
Tuo tarpu karo nusikaltėlis, nuo 2012 m. teroro aktams vadovaujantis S. Šoigu, skiriamas Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi. Tai reiškia, kad jis keičia Nikolajų Patruševą, kuris gaus naują, dar nepaskelbtą darbą.
Ką gi, driskynas ruošiasi ilgam karui, o tai reiškia, kad jis gavo Kinijos garantijas ir žalią šviesą veikti. Ar gali būti, kad Maskva tik bando Vakarų pasaulį tuo įtikinti, blefuodama ir baugindama, o iš tiesų, galvodama kaip gi išeiti iš agresyvios invazijos į Ukrainą nugalėtoja?
Gali, bet mes tuo labai abejojame, nes karas yra egzistencinis russkij mir variklis. Tą patvirtina ir Kremliaus burna D. Peskovas, kuris komentuodamas Kremliaus nusikaltėlių pozicinius pakeitimus sakė, kad šiuo metu ordai yra labai svarbu užtikrinti, kad karo išlaidos būtų suderintos su bendra šalies ekonomika ir geriau integruotos į ją.
Kalbėdamas apie Belousovo paskyrimą į Šoigu kėdę, Putino kilimėlis spaudai sakė, kad karo ministerijoje civilis ekonomistas „bus atviresnis naujovėms, (tas) ir nugalės mūšio lauke“.
Jungtinės Valstijos per dvi pastarąsias savaites Ukrainai perdavė šimtą pėstininkų kovos mašinų M-2 „Bradley“. Jos visos, greičiausiai, bus perduotos 47-ajai mechanizuotai Ukrainos brigadai, kuri yra pilna parengta pagal NATO standartus ir jau daugybę kartų pasižymėjo tiek gindamasi, tiek ir puldama.
Veiksmai ant žemės
Orda veržiasi Charkovo link. Gynėjų veiksmai koncentruojami Pylnoje – Lukjancai, Pylnoje – Glubokoje, Pylnoje – Oleiniki, Muromas – Bugruvatka kryptimis. Remiančios rusų pajėgos puola Staricos, Pleteniovkos ir Tychoje link. Iš viso priešas čia surengė 22 atakas, 14 iš jų tebevyksta.
Vyksta kovos dėl pasienio miesto Vovčansko. Orda miesto puolimui panaudojo nemažas pajėgas, kurių sudėtyje buvo iki 5 batalionų. Per vieną dieną rusų teroristai neteko daugiau kaip 100 driskių, kurie buvo nukauti Vovčansko prieigose.
Čia padėtis yra itin sudėtinga, nes Ukrainos pajėgos neturi tinkamų įtvirtinimų vietovėje. Be to, rusai užėmė Gatyšče į šiaurės vakarus nuo Vovčansko ir paryčiais bandė įžengti į Tychoje į rytus nuo Vovčansko, o tai reiškia, kad ginkluoti valkatos greičiausiai apsupo Vovčanską.
Šaltiniai ant žemės praneša, kad per kelias dienas priešas vidutiniškai pasistūmėjo apie 2 km į Ukrainos gilumą, kai kuriose vietovėse užimdamas „liežuvius“, išsikišusius iki 5 km.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rusai puola lengvai ginkluotų pėstininkų daliniais, kuriems arba aiškiai trūksta, arba sąmoningai jiems nėra duodama palaikymui sunkiosios technikos. Pagrindinė parama – aviacinės bombos iš oro, kurios dažnai numetamos ant pačių driskių galvų.
Kol kas, mums regisi, rusai naudoja tą pačią Grozno-Alepo taktiką – nušluoti nuo žemės paviršiaus gynybinius įvirtinimus su visais miestais, taip nepaliekant galimybių besiginantiems kariams turėti priedangą.
Kitas dalykas, sprendžiant iš to, kad puolimui naudojama tik patrankų mėsa, be didesnių junginių ir sunkiosios technikos, gali būti, kad tai – apgaulingas manevras, siekiant pritraukti kuo daugiau ukrainiečių gynėjų ir atpalaiduoti ordą kitose fronto vietose, pavyzdžiui, rytuose.
Deja, ukrainiečiai, net ir numatydami, kad tai gali būti apgaulingas manevras, negali leisti rusams laisvai judėti Charkovo link.
Ordos patrankų mėsa verčiama faršu, bet patrankos mėsos orda turi daug. Gynėjams – darbo per akis.
Itin dėkojame nuolatiniam rėmėjui Panevėžyje, poniai Salvai M., UAB Vilkeda, Lietuvos aludarių gildijai bei visiems jums už palaikymą ir supratimą. Svarbu ne tai, kokia suma paremiat, svarbus Jūsų dėmesys ir dėkingumas.
