Kalba pasakyta Kovo 11-os patriotinės eitynėse Vilniuje, 2020 kovo 11 d.
Susirinkome į šį žygį ir į šią rūsčios istorijos aikštę liepsningojo Lietuvos Vyčio įkvėpti. Vėl iškėlėme bendrojo reikalo, pasišventimo ir tiesos vėliavas, kurios pergalingai švytėjo prieš trisdešimt metų.
Ir tada mus subūrė, ir dabar mus kviečia susirinkti amžinasis lietuvių tautos aukuras – protėvių kovose apdainuota, į jokius pasaulio turtus neiškeičiama šalis ir valstybė. Skaityti toliau
Pirminiai ir generiniai vaistai – ar jie tapatūs? Ar iš tiesų gydo vienodai? Kurie jų sukelia daugiau nepageidaujamų reakcijų? Viešoje erdvėje šia tema galima prisiskaityti pačių įvairiausių nuomonių. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kurie faktai yra tikslūs ir teisingi, o kurie – ne.
Generiniai vaistai yra tik pigios pirminių vaistų kopijos, mažiau veiksmingi, kokybiški ar veiksmingesni ir dėl to prastesni. Skaityti toliau
Kaukės nukrito – Lietuvos žydų bendruomenės vadovai prisijungė prie kaltinimų Lietuvai ir lietuvių tautai dėl žydų išžudymo holokausto eigoje. Prezidentas Gitanas Nausėda vykti į Izraelį klausytis Vladimiro Putino „istorijos pamokų“ atsisakė.
Tai, apie ką seniai buvo įspėję įžvalgesni žmonės, pagaliau nutiko. Dėka itin savalaikės Arūno Gumuliausko iniciatyvos Seime.
Jo pasiūlyta rezoliucija, neturinti įstatymo galios, o tiesiog atvirai ir aiškiai deklaruojanti paprastą faktinę TIESĄ – kad Lietuva, kaip Skaityti toliau
Mahatmos Gandžio 150-čiui
Pasaulis pažymi Indijos nepriklausomybės kovų vadovo, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininko Mahatmos Gandžio (Mohandas Karamchad Gandhi, 1869 10 02- 1948 10 30) šimtas penkiasdešimtąją gimimo metų sukaktį. Prieš 50 metų didžiojo indų tautos sūnaus gimimo šimtmetis buvo kukliai paminėtas ir okupotuoje Lietuvoje. Tas paminėjimas buvo vienas iš reikšmingesnių rezistencinio judėjimo epizodų. O buvo taip…
1967 m. pradžioje, keletas bendraminčių jaunuolių susibūrė į pradžią ramuvietiškam judėjimui davusį Indijos bičiulių būrelį. Skaityti toliau
Pabūsiu senis, kas dabar belieka – toks ir esu, po velnių – pabumbėsiu ant jaunų. Tais senais, blogais laikais, kai medžiai buvo dideli ir amžinasis gyvenimas buvo čia, mes nemėgom valdžios ir neapkentėm jos pakalikų. Skundikai buvo visuotinai smerkiami ir neapkenčiami.
Didžiausias pagyrimas jaunam – būti šauniu. Šaunu buvo nesiklausyti jų muzikos, varomos per televizijos dėžes, šaunu buvo turėti savo subkultūrą ir autoritetus, atskirą, nepriklausomą pogrindinį gyvenimą ir vyresniems nesuvokiamas, savas vertybes.
Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.
1 prasimanymas: oro tarša Kinijoje visuomet didesnė už taršą JAV Skaityti toliau
Rugsėjo pabaigoje Tautos forumas paskelbė pareiškimą LRT tarybai bei LRT generalinei direktorei, reikalaudamas liautis juodinti JAV prezidentą Donaldą Trampą, neleisti laidų vedėjams demonstruoti atviro priešiškumo Seimo valdančiajai daugumai bei nevaržyti žmonių teisės reikšti įsitikinimus. Jam įkandin Vilniaus forumas išplatino atskirą dokumentą dėl LRT vykdomos Vytauto Landsbergio cenzūros. Cenzūra Lietuvoje pasiekė tokį mastą, kad šis kelia pavojų valstybės egzistavimui, įsitikinęs filosofijos profesorius, Vilniaus ir Tautos forumo narys Vytautas Radžvilas. Skaityti toliau
Pirminė ideologijos problema – tai, kad bet kuri ideologija susiaurina žmogiškąją būtį iki vieno, geriausiu atveju – iki kelių aspektų ir jais bando paaiškinti visą politinę, kultūrinę ar socialinę visumą. Liberalizmas virš visko iškelia laisvę, socializmas – lygybę ir vienybę, nacionalizmas – tautiškumą, o konservatizmas – tradiciją bei rezervuotą požiūrį į pokyčius.
Tiesa, iš šių keturių klasikinių ideologijų konservatizmo atstovai mažiausiai norėtų vartoti žodį „ideologija“. Dėl tam tikrų priežasčių jie tiesiog vengia šios sąvokos ir tam Skaityti toliau
Neblogas ženklas. Iki Lietuvos prezidento rinkimų dar toloka. Bet nepaliaujamai kartojamos visuomenės apklausos, politinių apžvalgininkų spėliojimai, tautiečių prognozės, pirmųjų kandidatų tezės ir būrimai iš kavos tirščių jau kaitina atmosferą: kas pakeis Dalią Grybauskaitę. Iš pirmo žvilgsnio tai neblogas ženklas – pilietinė visuomenė bręsta. Jai ima rūpėti valstybės politinės perspektyvos. Bet vien tuo aiškinti šį aktyvumą būtų neteisinga. Yra ir kita, daug rimtesnė priežastis – visuomenė nepatenkinta esama padėtimi. Ji laukia daug svarbesnių permainų. Moralinė ir politinė būklė yra nepakenčiama. Kodėl? Jokia paslaptis, kad visuomenė apimta nežinios, nepasitikėjimo, įtampos, didžiulio nerimo ir netikrumo jausmo. Skaityti toliau
Ant apskrito stalo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vaizdo studijoje – Jono Avyžiaus romanas „Chameleono spalvos“. Vienas tekstas ir trys nesusišnekantys skaitytojai – Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus darbuotojai: Ginas Dabašinskas, Vilija Baublytė ir Arūnas Brazauskas. Jie neturi bendros nuomonės nei dėl skaitymo motyvų, nei dėl knygos vertės.
G. Dabašinskui raktas į J. Avyžiaus kūrybą yra privačiame pokalbyje išsakyta rašytojo frazė: „Aš esu konservatorius.“ (J. Avyžius – LSSR valstybinės, SSRS Lenino premijų laureatas, 1996–1999 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, priklausęs Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) frakcijai.) G. Dabašinskas mano, kad konservatizmo persmelkta tiek J. Avyžiaus kūryba, tiek asmeninis gyvenimas. Skaityti toliau
Viešumoje išsakytas teiginys, kad Vyriausybės siūlomos pensijų kaupimo pertvarkos idėjas pasiūlė verslo atstovai, yra neteisingas.
Parengti pensijų reformos pertvarką Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įpareigojo Vyriausybė: pagrindinis principas buvo atsisakyti „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir išlaikyti ne mažesnį nei 6 proc. kaupimą, nes tik tuomet kaupimas gali būti vadinamas prasmingu. Skaityti toliau
Jau tūkstantmečius Vakarų pasaulio gydytojai, prieš pradėdami savo praktiką, duoda Hipokrato priesaiką. Mažai, kas žino, jog joje yra ir tokie žodžiai: Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu. Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.
XX a. ši priesaika atnaujinta, priburiant politkorektiškų teiginių apie žmogaus teises, tautinę, rasinę bei religinę toleranciją, kurie originalaus teksto atžvilgiu – tiesiog pertekliniai. Vis dėlto ji prasideda žodžiais: Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai, saugosiu žmogaus gyvybę ir jos neliečiamumą nuo pat pradėjimo iki natūralios mirties, gerbsiu jos orumą. Skaityti toliau
Šie Justino Marcinkevičiaus žodžiai buvo pasakyti prieš 28 metus, bet taip ir liko neišgirsti ir šiandien tebetinka bene visai taip pat kaip anuomet. Jie akivaizdžiai rodo, kad mes įstrigome „užburtame rate“ ir neišeisime iš jo, jeigu neatsižvelgsime į tai, ką poetas mums bandė priminti. (Paryškinimai redakcijos.)
Niekada nemaniau, kad mūsų biudžetas toks „girtas“. Žinojau, kad alkoholis labai pelninga prekė, kad jo pagalba valstybė ne sykį tuštino žmogui kišenes (ir ne tik jas), bet kad būtų užplanuota šitokie skaičiai!.. Norėčiau žinoti, kuriame Valstybinio plano komiteto ar Finansų ministerijos kabinete jie gimė, kuo grindžiami, kaip motyvuojami. Aišku, jog tai ne eilinio tarnautojo išmonė. Skaityti toliau
Šiandien kolega Vladimiras Laučius portale delfi.lt viešai klausė, kas yra svarbiau – tiesa ar nešališkumas? Panašu, kad klausimas buvo skirtas vertinantiems žurnalistus ir jų elgesį.
Šių dviejų sąvokų teorinis prieštaravimas pasirinktas, matyt, ne be reikalo. Tačiau net neskaitęs teksto ir argumentų sau jau seniai esu lyg ir atsakęs, kad šios dvi sąvokos žurnalistikoje man neatrodo prieštaraujančios viena kitai. Atidžiai perskaičiau jo komentarą ir supratau, kad kolega nešališkumą prilygino abejingumui, nusikaltėliškam elgesiui ir net kažkodėl koncentracijos stovyklų atsiradimą praėjusiame šimtmetyje susiejo su nešališkumo pozicija žurnalistikoje ar kitose srityse. Skaityti toliau
Lietuvos Valstybės dienos proga prezidentė Dalia Grybauskaitė apdovanojo valstybės ordinais „Vilnijos“ draugijos narius – daktarą Kazimierą Garšvą ir Nijolę Balčiūnienę. Apdovanojimas – suprantamas ir gal net šiek tiek užtrukęs. Abu šie garbūs patriotai daugybę metų vykdo tautinę veiklą, puoselėja lietuvių kultūrą ir ugdo savimonę. Ypač gausūs jų nuopelnai remiant ir telkiant lietuvius probleminėje Pietryčių Lietuvoje ir lietuvių etninėse žemėse – nuo Seinų iki Gervėčių.
Jau po savaitės nuo apdovanojimų pasirodė prieštaringojo „Lietuvos ryto“ žurnalisto Vytauto Bruverio straipsnis, kuriame teigiama, jog šie apdovanojimai skirti už lietuvių Skaityti toliau
Įvaikinimas ir vaikų globa – viena labiausiai prasimanymais apipintų socialinių sričių Lietuvoje. Šalyje labai trūksta visuomenės tolerancijos, supratimo ir pozityvaus požiūrio.
Tik kas trečias Lietuvos gyventojas sutiktų, jog šalia jo namų įsikurtų nedideli vaikų globos namai ar vaikų iki trejų metų globos namai. Mažiau nei dešimtadalis gyventojų pritartų, kad kaimynystėje įsikurtų proto ar psichikos negalią turinčių asmenų globos namai – atskleidė sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų požiūris į institucinės globos pertvarką“. Skaityti toliau
Vieną kartą vaikystėje kaimynų mergaitei pasakojau, kad Leninas žudė vaikus. Ji energingai pasukiojo pirštą prie smilkinio ir sušuko: – Leninas?! Tuomet pasakiau apie caro Nikolajaus II-ojo šeimą. Reakcija liko tokia pat ugninga: – Ir labai gerai padarė! Nenorėjo, kad jo vaikai būtų carais!
Dabar stebint reakcijas į pasisakymus apie Europos Sąjungą ir Rusiją, šeimos vertybes ir iškrypimus prieš akis iškyla naivus tos mergaitės veidas ir nuoširdus pasipiktinimas. Dažnai pasisakymai prieš tai, kuo tikima, sulaukia to paties vertinimo: kvailystė! Kuo mažiau turima informacijos, kuo Skaityti toliau
Prieš pusantrų metų iš kruopštaus kolegos signataro Algirdo Endriukaičio gavau jo surinktą garsių ir mažiau garsių citatų rinkinį, pavadintą „Liberalizmas kaip visuomenės griūtis“. Tvarkydamas popierius užtikau šį kolegos darbą. Negaliu nepasidalinti su mielais Lietuvos piliečiais kai kuriomis šio rinkinio citatomis. Tikiuosi, gerbiamas Algirdas nesupyks. Bendram labui, artėjant Seimo rinkimams. Kad ne mėgautumės liberalų griūtimi Lietuvoje, o mąstytume apie šių įvykių priežastis ir pagrindus.
Rinkinio epigrama: Tiesos ir naudos sutapatinimas tėra tik kilnus noras (Migelis de Unamuno (Miguel de Unamuno), ispanų filosofas, „Apie tragišką žmonių ir tautų Skaityti toliau
Kuo kvailys skiriasi nuo bepročio arba pamišėlio? Kodėl bepročio gaila, pamišėlio kartais – baugu, bet tiktai kvailys susilaukia pagrįsto moralinio vertinimo – pasipiktinimo ar paniekos? Nes jis vienintelis toks yra savo laisva valia. Kvailys – tai intelektualinis tinginys arba intelektualinis bailys.
Nors galima teigti, jog tingumas ar bailumas nėra visiškai laisvai pasirenkami, bet nuo laisvos valios priklauso sprendimas – kovoti ar pasiduoti. Beprotis ir pamišėlis tokie yra dėl prigimties arba aplinkybių, kvailys – savo pasirinkimu. Skaityti toliau
Vienas po kito mus šiandien palieka žymūs sąjūdininkai. Rūsčiais žingsniais iškeliauja jų įkūnyta lietuviškojo Atgimimo istorijos ir pasišventimo šviesesnei Lietuvos ateičiai dvasia.
Atsigręžus į jų praėjusius gyvenimus ir nuveiktus didžius darbus, į jų mums visiems atiduotą laiką, apima nerimas, kokia nedidelė šios gyvosios kūrybinės energijos dalis šiandien bepasiekia lengvabūdiškumo ir savinaikos apimtą Lietuvos sąmonę. Nejaugi viskas taps šitaip beprasmiška ir kartu su šiais žmonėmis nebūtyje išsisklaidys tikrojo Lietuvos prisikėlimo ir didžiojo jos kelio svajonė? Nejaugi visa, kas buvo pastatyta ir mums perduota, suės smulkiame savo pasaulėlyje Skaityti toliau
Žodis himnas kildinamas iš graikų kalbos žodžio hymnos. Tai šventa ir iškilminga giesmė, senesniuose laikuose šlovinanti dievus. Dažniausiai himnai grupuojami į dvi dalis – bažnytinius himnus ir pasaulietinius.
Visos senovės religijos turėjo savo himnus, virtusius dabar jau pačių religijų istorijos dokumentais. Pavyzdžiui, iš himno Nilui, galima sužinoti nemažai žinių tyrinėjant Egipto religijos istoriją. Žydų psalmės – himnai, skirtos vienam tikrajam Dievui garbinti, net sudarė pirmųjų krikščionių liturgijos dalį. Himnus galime rasti ir Šventojo Rašto Naujojo Testamento eilutėse. Tai daug kam žinoma, pavyzdžiui, Magnificat. Ypač himnų reikšmę liturgijoje iškėlė ketvirtame amžiuje gyvenęs krikščionių teologas ir rašytojas, Skaityti toliau
Stebėsimės ar ne, po ginkluoto Garliavos šturmo jau prabėgo dveji metai. Panašu, kad visi nusiramino. Praėjo ir baigta… Kokia palaima viską užmiršti. Arba apsimesti, kad nieko nebuvo. Tada gali pasijusti lyg būtum iš naujo užgimęs. Negi maža buvo visokių kalbų. Galvojimo mutacijų. Duoto žodžio sulaužymų. Keisto visų valdžių ir lengvai paperkamos žiniasklaidos gudravimo. O gal čia nė mergaitės nebuvo? Vadinasi, ir prievartavimo. Juolab kad ir jos veido niekas nematė. Nesvarbu, kad ji isteriškai klykė, kad buvo išnešta ir išvežta nežinoma kryptimi. Prieš dvejus metus valdžia padarė „tvarką“, panašią į košmarišką sapną. Paslėpė vaiką visiems laikams. Skaityti toliau
Pamąstymai LPS Lietuvių tautinės kultūros sekmadieninės mokyklos 25-mečio proga (Pabaiga, pirmas dvi dalis rasite ČIA ir ČIA)
Tai kada gi žmogus pradėjo tikėti laisvių ir teisių iliuzija? Teigėme, kad tada, kai nustojo tikėti į Dievą. Šį kartą į tą patį klausimą atsakysime kitaip. Užuominą formos požiūriu kitokiam, bet iš esmės tapačiam atsakymui radau šioje rusų kalba išreikštoje sentencijoje:
Есть умные, над ными разумные, над разумными – мудрые, над мудрыми – премудрые, над премудрыми – святая простота. Lietuviškai skambėtų maždaug taip: Skaityti toliau
Pastaruoju metu prasiveržęs valdžios smurtas prieš žinių agentūros BNS žurnalistes tėra nuosekli valdžios smurtavimo prieš piliečius tąsa, – teigia laisvieji menininkai ir laisvi piliečiai, jau pusantrų metų reikalaujantys atskleisti, kas ir kam įsakius 2012-ųjų gegužės 17-ąją surengė Garliavos antpuolį.
„Žmonės negali būti saugūs, nežinodami, kas vyksta valstybėje“, – teigė prezidentė Dalia Grybauskaitė savo metiniame pranešime. O vėliau pareiškė, kad jai pačiai nėra aišku, kas įvyko Garliavoje, kad „variacijų, kaip reaguoti į šį skandalą dar liko“. Skaityti toliau
Patrankos kalba — mūzos tyli,
Sena tiesa, tiktai ne man.
Tegul jos griaudžia, dūmai kyla
Ir mūzas žadina karan.
Juk per ilgai savim jos gėris,
Dienas užlieję vyneliu,
Ir kuria tuščią pasaulėlį Skaityti toliau
Pilietinė satyra
Nepasemt man vandens
Iš šaltinio Tiesos,
Ieškau šen, ieškau ten
Jo srovės nuostabios.
Tik vienur liko žvirgždas,
Akmenėliai sausi, Skaityti toliau
Su Sąjūdžiu už Lietuvą! Tuomet tai buvo aišku. O šiandien? Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įsteigimo 25-mečio proga iniciatyvinės grupės narys Vytautas Landsbergis pakvietė liudyti, kad ir žodžiu, ir darbu galima gyventi kitaip. Taip, kaip mokėjome ir gyvenome Atgimimo metais.
Ar visi? Kodėl žmonės tuo nebetiki? Ir kodėl pačiu Vytautu Landsbergiu tiek mažai betikinčių? Kai kurie netgi atkurta valstybe, nepriklausomybe nebenori tikėti. Atsakymo reikia ieškoti, visų pirma, savyje. Ar išlaikėme egzaminą valdžia, pinigais? Ar sąžiningai galime prisipažinti, kad neįsivaizduojamai milžinišką Tautos pasitikėjimą, pateisinę iki valstybės atkūrimo ir pripažinimo, iššvaistėme? Ir dėl ko? Ar visi suvokėme, visų pirma, savo atsakomybę už šį milžinišką Tautos pasitikėjimą, Skaityti toliau
„Mažo ūgio“ – tai ir mažasvoriai visuomenėje, ir nepilnamečiai, nepilnabalsiai. O štai dideli įvykiai, sulaukią didelio, nors ir laikino, viešojo rezonanso, vis grįžta ir grįžta spaudon. Kartais rimtai, kartais atsainiai. Kai atsainiai, tada matai ir feljetoniškų paradoksų arba savaiminio, nė neketinto, juodojo humoro.
Nėra jokio humoro, kai skaitai, pavyzdžiui, žinomo Lietuvos politiko Nikolajaus Medvedevo dvidešimt metų slėptą liudijimą apie Medininkų žudynes. Humoristinę (?!) prokurorinio tyrimo išvadą, kad Vytautas Pociūnas niekaip negalėjo pats iškristi pro langą, tačiau iškrito pats, toliau stebėsime taip pat be humoro, nes kažkas teisėtvarkoje jo visai nejuto, o ir Lietuvos gaila. Skaityti toliau
Vasario 17 d. (sekmadienį) laisvieji menininkai ir kiti „Tie-SOS!“ sambūrio nariai kviečia piliečius paminėti Garliavos antpuolį:
17 val. greta Simono Daukanto aikštės esančioje Vilniaus Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčioje bus aukojamos Šventosios Mišios už Lietuvą ir laisvę, o 18 val. Simono Daukanto aikštėje vyks pilietinė meninė akcija „Neužmiršim, nesitrauksim!“. Originaliu pilietinio meno kūriniu bus išsakytas protestas prieš valdžios savivalę ir smurtą, ginama Lietuvos Respublikos konstitucinė santvarka, piliečių teisės ir laisvės, tiesa ir teisingumas.
Šį sekmadienį, vasario 17 dieną, sukanka devyni mėnesiai, Skaityti toliau
Trys mėnesiai nuo NKVD tradicijomis įvykdyto šturmo Garliavoje. Trys mėnesiai, kai nei visuomenė, nei artimiausi giminės nieko nežino apie kojomis į priekį iš gimtųjų namų išneštą mergaitę. Ir visą tą laiką pasakojama, kad „prievartos nebuvo“. Kur gi ne – juk „vsio zakonno“…
Tuo tarpu propagandinė mašina sukasi visu pajėgumu, pradedant kryptinga informacija žiniasklaidos oficiozuose ir tęsiant dar kryptingesniais komentarais po neįtinkančių autorių straipsniais, kai tokie pasirodo labiau nepriklausomoje internetinėje erdvėje. Skaityti toliau
