A. Rusteika. Jaunimas – susižavėjęs tuštuma, susitaikęs su valstybės ir tiesos mirtimi

Gerb. Rusteika palietė skaudžiausią temą. Kol mes vyresni tarp savęs riejamės dėl politinių aktualijų: kovojame dėl valdžios, pykstamės, kad išsirenkame į valdžią vis ne tuos – jaunimas, į kurį dėjome dideles viltis, nusispjovė(skubu pareikšti, kad toli gražu nesuabsoliutinu viso jaunimo)ir nuėjo paviršiumi. Naivūs tie žmonės, kurie laukia ir tikisi, kad jaunimas – mūsų ateitis, jaunimas ateis ir viskas pasikeis…Tai naivių žmonių viltis. Jaunimas užaugo po globalizmo vėliava ir kasdien šeriami šiuo produktu.. Ne veltui švietimo sistemoje jokių pozityvių programų nėra, nes ateities žmogui nereikia būti prisirišusiam nei prie savo žemės,nei prie savo tautos kamieno, kaip ir prie savo gimtosios kalbos. Kokia nususinta tapo gimtoji kalba…Tam, kad jaunimas augtų paviršutiniškas, vartotojiškas, mankurtiško mąstymo, yra metami dideli pinigai į šou verslą. Ir visokie tapinai, užkalniai, valinskai ir t.t. tiktai tarpsta. Įkurta Laisvės partija, vyksta Laisvės piknikai, kur visi renginiai nemokami – eikite jauni žmonės ir linksminkitės… Tai visiškas jaunimo bukinimas, tuštybė, ypač, kai visa tai nukreipta į mažiau išsilavinusį jaunimą, kuriuo labai lengva manipuliuoti ir kurie yra puiki žaliava tokiems demagogams, kai tapinas.
Ir vėl girdžiu reklamuojantis Tapiną – rugpjūčio mėn. pabaigoje Kaune “Laisvės piknikas”. Kokios laisvės? Ar tokios, kaip ją supranta šis individas? Kas leidžia šiam žmogystai įsibrauti į Kauno erdvę, ir kas jį gali išprašyti iš miesto, kuris dar turi išlaikęs nors nedidelį savo individualumą.

Man patinka gerb. Algimanto Rusteikos straipsniai, malonu skaityti bendraminčio pasakojimus.
Šį kartą nesutinku, labai jau sutirštinta negerovės, blogybės jaunimo gyvenime, lyg nebūtų gražios atsvaros.
Reikia prisiminti savo jaunystę ir sugretinti su šiandienos mūsų vaikų jaunyste – aš matau tik žymiai gražesnį jaunimą ir dvasiškai, ir geriau išauklėtą, ir savo siekiais užsidirbti, padoriai medžiagiškai gyventi.
‘Tėvai tolerastai, vaikai paiderastai” – stebėtinai daug mano kartos žmonių išsiskyrę, nesugebėję gyventi šeimoje ir ją išsaugoti, jų vaikams lengviau atsiduoti televizinio – gatvinio gyvenimo sūkuriams ir verpetams, bet kiek daug jaunimo iš išsidrąskiusių šeimų siekia būti padoriais šeimos žmonėmis, suprasdami, kad žmogaus laimė yra šeimyninis gyvenimas.
Jaunam žmogui yra nepakenčiama eiti politikon – seni politikai temato juos kaip savo pastumdėlius, kas užgauna orumą – kam man turi triesti į sielą ‘visažinis’, nesugebėjęs Lietuvoje bent kiek sutvarkyti ekonomikos, netgi šiandien apie tai nieko nenutuokiantis, kad trečdalis tautos nebūtų išguiti į užsienį.
Nori nenori greitai pamato, kad ‘opoziciją valdo spec. tarnybos’, kaip sakė A.Butkevičius, ir tų kurmių patriotinėse jėgose pilna – jų veikla nusakoma : ‘kaip daryti, kad nieko nepadaryti’.
Senimas tenegalvoja, kad jaunimas kvailas ir nieko nesupranta apie senimo norą pasijodinėti ant jaunų sprandų vietoj ėjimo kartu į darbą už ateities Lietuvą.
Senimas neturi supratimo, kaip daro V. Orban ar M. Salvini, už ką yra labai pasitikimi savo šalyse, o jaunuolį, kažką užsiminusį apie jų patirties pritaikymą, iš karto lydi senimo patyčios ir leliojimai, o po to išvada – jaunimas apolitiškas.
Aš galvoju gerai apie Lietuvos jaunimą, kuriam teks kurti ir turtinti Lietuvą, aš matau daugiau teigiamų dalykų, kai lyginu su savo jaunystės karta.