Šeštadienis, 6 kovo, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

6 prasimanymai apie oro taršą

www.alkas.lt
2019 07 08 07:00
0
6 prasimanymai apie oro taršą

Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.
Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.

1 prasimanymas: oro tarša Kinijoje visuomet didesnė už taršą JAV

Turbūt dauguma girdėjo istorijų ar skaitė naujienas apie rimtas oro taršos problemas Kinijoje. Pagrindiniai Kinijos miestai, įskaitant Šanchajų, Pekiną ir Čengdu, kenčia dėl prastos oro kokybės daugumą dienų per metus ir, rodos, net labiausiai užteršti JAV miestai negali prilygti tokiai taršai.

Vis tik realybėje yra kitaip. 2018 metų vasarą miškuose kilę gaisrai sukėlė kur kas didesnį oro užterštumą didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose nei jis yra Kinijos miestuose. Pernai rugpjūčio mėnesį buvo pranešta, kad Sietle oro kokybė buvo penkis kartus blogesnė nei Pekine.

Problemų daugėja ir dėl to, kad oro tarša iš Kinijos patenka į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV gali sumažinti sukuriamą oro taršą, tačiau valstybės pastangas sujaukia vėjai, nešantys užterštą orą iš Azijos į JAV oro erdvę. Dėl šios priežasties oro tarša JAV ir toliau didėja. Tas pats užterštas oras, sukeliantis pavojingą oro kokybę Pekine, ateina iš Ramiojo vandenyno į JAV.

2 prasimanymas: oro tarša yra tik tada, kai ją matome

Kai maistas yra blogas, galima matyti pelėsį, kai vanduo yra purvinas, jis atrodys neįprastai ar skleis blogą kvapą. Kaip mums žinoti, kad oras yra užterštas, jei horizonte nematome dūmų ar neužuodžiame kvapų?

Visgi oro taršą ne visada galima pamatyti akimis ar ją užuosti. Net matomi dūmai ar smogas gali turėti mikroskopinių, daug mažesnių nei žmogaus plauko plotis, plika akimi nematomų dalelių arba dujų, pavyzdžiui, ozono ir anglies monoksido.

Galime susidurti su oro tarša (biologiniais teršalais) tam tikrais metų laikais, pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu. Nematomi gyvų organizmų sukeliami biologiniai teršalai taip pat gali užteršti orą, kurį įkvepiame. Su cheminių teršalų (dujų, garų ir dalelių pavidalu) galime susidurti ne tik lauke, bet ir namuose.

Azoto dioksido dujų gali atsirasti patalpoje iš prietaisų, tokių kaip vandens šildytuvai ir dujinės viryklės. Azoto oksidą į aplinką išmeta transporto priemonės ir elektrinės. Anglies monoksidas – itin kenksmingos dujos, susidarančios deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Formaldehidas – ore esantis cheminis junginys, kurį galima aptikti daugelyje namų ūkio produktų, jis taip pat susidaro deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Švinas patenka į orą iš tokių gaminių, kaip papuošalai ar dažai. Ozono dujas gali skleisti namuose prakiuręs šaldytuvas.

Dulkės arba kai kurios kietosios dalelės yra mažesnės nei 2,5 mikronų skersmens ir gali būti nematomos. Šios dalelės yra ypač žalingos, nes jas galima lengvai įkvėpti į plaučius. Nepaisant to, kad dalelės ar cheminiai junginiai yra nematomi, tai gali sukelti alergiją ir kvėpavimo takų ligas.

Atakomos dykuma | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.
Atakomos dykuma | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

3 prasimanymas: oro kokybė visuomet yra geresnė patalpoje nei lauke

Oro kokybė patalpose paprastai atrodo geresnė už oro kokybę lauke, kur gali matyti tamsius dūmų debesis, kuriuos skleidžia automobiliai, gamyklos ir namai. Tačiau oro kokybė patalpoje dėl ore esančių cheminių medžiagų koncentracijos gali būti 2-5 kartus blogesnė nei lauke.

Koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai, kaip pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos, žiedadulkių ir dulkių erkių alergenai, degimo metu susidarantys teršalai, kaip anglies monoksidas ar tabako dūmai, taip pat cheminiai teršalai, pavyzdžiui, lakieji organiniai junginiai, švinas ir radonas bei dalelių tarša, kaip dulkės ir kitos neorganinės dalelės.

4 prasimanymas: sezoniniai alergenai gali būti tik už namų ribų

Įprasti alergenai, kuriuos galima rasti namo viduje, yra žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkės ir pelėsiai. Daugumoje (90 proc.) namų aptinkama trys ar daugiau alergenų.

Žiedadulkių koncentracija patalpose gali būti kelis kartus didesnė nei lauke ir greičiausiai dėl to, kad žiedadulkių grūdai gali patekti į vidų ne tik per atvirą langą, bet ir per drabužius ar plaukus.

5 prasimanymas: oro kokybė gamtos vietovėse visada yra geresnė už kokybę miestuose

Faktas yra toks, kad net ir dideliuose nacionaliniuose parkuose, nutolusiuose nuo bet kokio didelio miesto, gali būti užterštas oras. 2018 metais paskelbto tyrimo duomenimis, oro tarša JAV didžiausiuose 33 nacionaliniuose parkuose, įskaitant Jeloustouno ir Josemičio parkus, buvo tik šiek tiek mažesnė už orą miestuose. Maža to, daugelyje šių parkų ozono lygis buvo artimas ar net viršijo esantį lygį miestuose.

Taip yra dėl to, kad oro tarša iš miestų patenka į kaimo ir gamtos teritorijas. Oro tarša dažnai patenka į kalnus ir stačius šlaitus, kurie neleidžia orui taip greitai išsivalyti kaip miestuose. Be to, dėl išaugusių gaisrų miškuose oro kokybė sumažėjo daugelyje parkų.

6 prasimanymas: nėra daug galimybių, kaip gali kiekvienas prisidėti prie oro taršos mažinimo

Jei taip galvojate – klystate. Iš tiesų kiekvienas gali prisidėti prie geresnės oro kokybės savo namuose ir už jų ribų.

Pirmiausia reikėtų mažinti ore esančias chemines medžiagas tiek patalpose, tiek lauke. Apsvarstykite, kokių rūšių produktus perkate savo namams. Asmeninės priežiūros produktuose esantys chemikalai, ypač lakieji organiniai junginiai, gali prisidėti prie oro taršos kaip ir automobiliai. 2018-aisiais atliktas tyrimas atskleidė, kad vartotojų ir pramonės produktai, įskaitant asmens priežiūros produktus, buitinius valiklius, dažus ir pesticidus, per tyrimo laikotarpį pagamino maždaug pusę lakiųjų organinių junginių emisijos, susidarančios Los Andžele. Emisijos dydis yra panašus į automobilio išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekį šiame JAV mieste, kuris yra garsus dėl eismo kamščių.

Siekiant sumažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį, rinkitės viešąjį transportą, dviratį ar vaikščiojimą.

„Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra autotransportas ir pramonės įmonės, energetikos objektai. Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis, oro užterštumas yra palyginti žemas, išskyrus šildymo periodą žiemą, kai gyventojai namus šildo kietuoju kuru ir didesnė teršalų emisija patenka į aplinką. Vienas iš taršos šaltinių yra ir transportas – Lietuvoje vis dar turime ganėtinai senų taršių automobilių parką“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Siekiant populiarinti elektrinį transportą, Aplinkos apsaugos institutas šių metų pradžioje pristatė svetainę www.elv.lt. Institutas taip pat yra sukūręs svetainę www.atliekos.lt, kurioje gyventojai gali rasti informaciją apie atliekas ir jų pridavimo vietas bei sąlygas, atliekų surinkimo ir perdirbimo bendroves.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  2. Padidėjusi oro tarša Europos miestuose Lietuvą kol kas aplenkia
  3. Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita
  4. Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
  5. J. Dapšauskas. Įsikandus cigaretę apie kitų baisiai užterštą orą
  6. Moksleiviai raginami kurti socialinę reklamą apie elektronikos atliekas
  7. Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
  8. Faktai apie popierių: kodėl jis prilygsta plienui ir kiek jo tenka vienam gyventojui
  9. Ką žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
  10. Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
  11. Tėvai turėtų nuo mažens savo vaikus mokyti ekologiško gyvenimo taisyklių
  12. Sostinės moksleivius skatins rūšiuoti atliekas ir tausoti gamtą
  13. Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais?
  14. „Darom“ akcijos dalyviai kviečiami ne tik rinkti, bet ir rūšiuoti atliekas
  15. Žurnalas „National Geographic“ švenčia 125 metų gimtadienį ir jubiliejinį numerį skiria fotografijai
  16. Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
  17. „Žemės valanda“ Europai primena – nebeturime teisės laukti
  18. Europos medžio konkursą laimėjo ąžuolas
  19. Dzūkai savo paukščiu išsirinko kukutį
  20. Karštoji aplinkosaugos pažeidimų linija sulaukė daugiau nei 12 tūkst. skambučių
  21. Žmonių dėka stiprėja „greitoji pagalba“ aplinkai
  22. Sukurtos universalios atliekų rūšiavimo taisyklės: ką privalote žinoti?
  23. Aplinkosaugininkai nustatė, kad dauguma automobilių techniškai tvarkingi
  24. Gaisrai Černobylio zonoje pavojaus Lietuvai nekelia
  25. Lietuvoje žmonės jau rečiau ėmė naudotis plastikiniais pirkinių maišeliais
  26. Eglučių surinkimo vajus pasiekė neregėtų aukštumų
  27. Vilniaus oro kokybei gerinti skirta 2,6 mln. eurų ES paramos
  28. Norvegija tarė „Ne“ iš palmių aliejaus pagamintam biodyzelinui
  29. Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų
  30. E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

am.lt nuotr.

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

2021 03 03
Potvyniai | am.lt nuotr.

Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

2021 03 02
Vasaris gamtoje

Vasaris gamtoje

2021 02 24
Rūšiuoti atliekas gyventojus skatins naujas atliekų ženklinimas

Rūšiuoti atliekas gyventojus skatins naujas atliekų ženklinimas

2021 02 23
Vydūnas. Apie virusus

Vydūnas. Apie virusus

2021 02 23
Vidmantas Valiušaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

V. Valiušaitis. Kazys Škirpa – šmeižikams

2021 02 19
Šiukšlių konteineris | zum.lt nuotr.

Atliekų tvarkymo sistema šalyje vis dar neveikia taip, kaip turėtų veikti

2021 02 11
Naujas įvertinimas parodė didesnius lietuviškos naftos išteklius Dieglių telkinyje

Ar bus atsižvelgta į Kintų bendruomenės interesus, sprendžiant klausimą dėl leidimo išdavimo išgauti naftą?

2021 02 09
Vilniuje siūloma uždrausti dalį pastatų šildyti anglimi

Vilniuje siūloma uždrausti dalį pastatų šildyti anglimi

2021 02 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Kauno modernizmo architektūros paraiška pateikta UNESCO Pasaulio paveldo centrui
Kultūra

Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“

2021 03 06
Atėjo laikas skiepytis nuo erkinio encefalito
Gamta ir žmogus

Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui

2021 03 06
Kada paskutinį kartą valėte šiuos 5 buities prietaisus?
Gamta ir žmogus

Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems

2021 03 06
Briedis | wikipedija.org nuotr.
Gamta ir žmogus

Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius

2021 03 06
Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės
Gamta ir žmogus

Agurkai – gaivios organizmui naudingos daržovės

2021 03 06
Mokytoja su mokiniais | A.Žuko nuotr., smm.lt
Lietuvoje

Savivaldybės kviečiamos jungtis prie saugaus pradinukų grįžimo į mokyklas projekto

2021 03 06
am.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

2021 03 06
Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija
Lietuvoje

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija

2021 03 06


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kultūros ministras: „Ieškosime sprendimų dėl muziejų veiklos atnaujinimo“
  • Po storu sniego sluoksniu peržiemoję erkės ruošiasi pavasariui
  • Kai kuriuos buitinių prietaisų nesklandumus galima išspręsti ir patiems
  • J. Vaiškūnas: Į vietas, dėmesio, marš! (nuotraukos)

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 1285; komentarų: 14
  • Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius peržiūrėta: 1217; komentarų: 17
  • R. Karbauskis. Ar tradicinės šeimos gynimas bus pripažintas nusikaltimu? (video) peržiūrėta: 935; komentarų: 49
  • V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną peržiūrėta: 549; komentarų: 9
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24
  • M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas? peržiūrėta: Array; komentarų: 24

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Aplinkosaugininkų pagalbininkai turės daugiau laisvės

by daiva
2021 03 06
0
am.lt nuotr.

Aplinkos ministerija siūlo plėsti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos barą ir jiems suteikti daugiau įgaliojimų. Aktyvūs piliečiai, ir dabar savo...

Skaityti toliau

Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

by Kristina Aleknaitė
2021 03 03
0
Kovo 3-ioji – Pasaulinė laukinės gamtos diena (video)

Kovo mėnesio 3 dieną švenčiame Pasaulinę laukinės gamtos dieną. Tačiau gamtoje šventės nesimato – per pastaruosius 5 dešimtmečius nustatytas spartus...

Skaityti toliau

Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

by daiva
2021 03 02
0
Potvyniai | am.lt nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Žemyna apie Ant kelių likusi druska naktimis vilioja stirnas ir briedžius
  • Vilna apie Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Kaunas–Alytus rekonstrukcijos
  • Ne vien Šeima, bet ir Tauta apie Č. Iškauskas. Bombos Stambulo konvencijoje
  • Kažin apie M. Tamošiūnas. Gražūs priesaikos žodžiai, o darbai?
  • Žemyna apie V. Valiušaitis. Išdrįsti atsistoti prieš Legioną
Kitas straipsnis
M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį?

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai