Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

6 prasimanymai apie oro taršą

www.alkas.lt
2019 07 08 07:00
0
Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.
Oro tarša | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

Oro taršos poveikis aplinkai – neabejotinas, tačiau neretai laikomasi klaidingų įsitikinimų. „National Geographic“ pateikia šešis dažniausiai apie oro taršą patalpose ir lauke gyvuojančius mitus, su kuriais žmonės susiduria visame pasaulyje.

1 prasimanymas: oro tarša Kinijoje visuomet didesnė už taršą JAV

Turbūt dauguma girdėjo istorijų ar skaitė naujienas apie rimtas oro taršos problemas Kinijoje. Pagrindiniai Kinijos miestai, įskaitant Šanchajų, Pekiną ir Čengdu, kenčia dėl prastos oro kokybės daugumą dienų per metus ir, rodos, net labiausiai užteršti JAV miestai negali prilygti tokiai taršai.

Vis tik realybėje yra kitaip. 2018 metų vasarą miškuose kilę gaisrai sukėlė kur kas didesnį oro užterštumą didžiuosiuose Šiaurės Amerikos miestuose nei jis yra Kinijos miestuose. Pernai rugpjūčio mėnesį buvo pranešta, kad Sietle oro kokybė buvo penkis kartus blogesnė nei Pekine.

Problemų daugėja ir dėl to, kad oro tarša iš Kinijos patenka į Jungtines Amerikos Valstijas. JAV gali sumažinti sukuriamą oro taršą, tačiau valstybės pastangas sujaukia vėjai, nešantys užterštą orą iš Azijos į JAV oro erdvę. Dėl šios priežasties oro tarša JAV ir toliau didėja. Tas pats užterštas oras, sukeliantis pavojingą oro kokybę Pekine, ateina iš Ramiojo vandenyno į JAV.

2 prasimanymas: oro tarša yra tik tada, kai ją matome

Kai maistas yra blogas, galima matyti pelėsį, kai vanduo yra purvinas, jis atrodys neįprastai ar skleis blogą kvapą. Kaip mums žinoti, kad oras yra užterštas, jei horizonte nematome dūmų ar neužuodžiame kvapų?

Visgi oro taršą ne visada galima pamatyti akimis ar ją užuosti. Net matomi dūmai ar smogas gali turėti mikroskopinių, daug mažesnių nei žmogaus plauko plotis, plika akimi nematomų dalelių arba dujų, pavyzdžiui, ozono ir anglies monoksido.

Galime susidurti su oro tarša (biologiniais teršalais) tam tikrais metų laikais, pavyzdžiui, žiedadulkių sezono metu. Nematomi gyvų organizmų sukeliami biologiniai teršalai taip pat gali užteršti orą, kurį įkvepiame. Su cheminių teršalų (dujų, garų ir dalelių pavidalu) galime susidurti ne tik lauke, bet ir namuose.

Azoto dioksido dujų gali atsirasti patalpoje iš prietaisų, tokių kaip vandens šildytuvai ir dujinės viryklės. Azoto oksidą į aplinką išmeta transporto priemonės ir elektrinės. Anglies monoksidas – itin kenksmingos dujos, susidarančios deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Formaldehidas – ore esantis cheminis junginys, kurį galima aptikti daugelyje namų ūkio produktų, jis taip pat susidaro deginant bet kokią medžiagą, įskaitant gamtines dujas. Švinas patenka į orą iš tokių gaminių, kaip papuošalai ar dažai. Ozono dujas gali skleisti namuose prakiuręs šaldytuvas.

Dulkės arba kai kurios kietosios dalelės yra mažesnės nei 2,5 mikronų skersmens ir gali būti nematomos. Šios dalelės yra ypač žalingos, nes jas galima lengvai įkvėpti į plaučius. Nepaisant to, kad dalelės ar cheminiai junginiai yra nematomi, tai gali sukelti alergiją ir kvėpavimo takų ligas.

Atakomos dykuma | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.
Atakomos dykuma | Aplinkos apsaugos instituto nuotr.

3 prasimanymas: oro kokybė visuomet yra geresnė patalpoje nei lauke

Oro kokybė patalpose paprastai atrodo geresnė už oro kokybę lauke, kur gali matyti tamsius dūmų debesis, kuriuos skleidžia automobiliai, gamyklos ir namai. Tačiau oro kokybė patalpoje dėl ore esančių cheminių medžiagų koncentracijos gali būti 2-5 kartus blogesnė nei lauke.

Koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai, kaip pelėsis, naminių gyvūnų pleiskanos, žiedadulkių ir dulkių erkių alergenai, degimo metu susidarantys teršalai, kaip anglies monoksidas ar tabako dūmai, taip pat cheminiai teršalai, pavyzdžiui, lakieji organiniai junginiai, švinas ir radonas bei dalelių tarša, kaip dulkės ir kitos neorganinės dalelės.

4 prasimanymas: sezoniniai alergenai gali būti tik už namų ribų

Įprasti alergenai, kuriuos galima rasti namo viduje, yra žiedadulkės, naminių gyvūnų pleiskanos, dulkių erkės ir pelėsiai. Daugumoje (90 proc.) namų aptinkama trys ar daugiau alergenų.

Žiedadulkių koncentracija patalpose gali būti kelis kartus didesnė nei lauke ir greičiausiai dėl to, kad žiedadulkių grūdai gali patekti į vidų ne tik per atvirą langą, bet ir per drabužius ar plaukus.

5 prasimanymas: oro kokybė gamtos vietovėse visada yra geresnė už kokybę miestuose

Faktas yra toks, kad net ir dideliuose nacionaliniuose parkuose, nutolusiuose nuo bet kokio didelio miesto, gali būti užterštas oras. 2018 metais paskelbto tyrimo duomenimis, oro tarša JAV didžiausiuose 33 nacionaliniuose parkuose, įskaitant Jeloustouno ir Josemičio parkus, buvo tik šiek tiek mažesnė už orą miestuose. Maža to, daugelyje šių parkų ozono lygis buvo artimas ar net viršijo esantį lygį miestuose.

Taip yra dėl to, kad oro tarša iš miestų patenka į kaimo ir gamtos teritorijas. Oro tarša dažnai patenka į kalnus ir stačius šlaitus, kurie neleidžia orui taip greitai išsivalyti kaip miestuose. Be to, dėl išaugusių gaisrų miškuose oro kokybė sumažėjo daugelyje parkų.

6 prasimanymas: nėra daug galimybių, kaip gali kiekvienas prisidėti prie oro taršos mažinimo

Jei taip galvojate – klystate. Iš tiesų kiekvienas gali prisidėti prie geresnės oro kokybės savo namuose ir už jų ribų.

Pirmiausia reikėtų mažinti ore esančias chemines medžiagas tiek patalpose, tiek lauke. Apsvarstykite, kokių rūšių produktus perkate savo namams. Asmeninės priežiūros produktuose esantys chemikalai, ypač lakieji organiniai junginiai, gali prisidėti prie oro taršos kaip ir automobiliai. 2018-aisiais atliktas tyrimas atskleidė, kad vartotojų ir pramonės produktai, įskaitant asmens priežiūros produktus, buitinius valiklius, dažus ir pesticidus, per tyrimo laikotarpį pagamino maždaug pusę lakiųjų organinių junginių emisijos, susidarančios Los Andžele. Emisijos dydis yra panašus į automobilio išmetamų lakiųjų organinių junginių kiekį šiame JAV mieste, kuris yra garsus dėl eismo kamščių.

Siekiant sumažinti automobilių išmetamų teršalų kiekį, rinkitės viešąjį transportą, dviratį ar vaikščiojimą.

„Pagrindiniai oro taršos šaltiniai yra autotransportas ir pramonės įmonės, energetikos objektai. Lietuvoje, palyginti su kitomis pasaulio ir Europos valstybėmis, oro užterštumas yra palyginti žemas, išskyrus šildymo periodą žiemą, kai gyventojai namus šildo kietuoju kuru ir didesnė teršalų emisija patenka į aplinką. Vienas iš taršos šaltinių yra ir transportas – Lietuvoje vis dar turime ganėtinai senų taršių automobilių parką“, – sako Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis.

Siekiant populiarinti elektrinį transportą, Aplinkos apsaugos institutas šių metų pradžioje pristatė svetainę www.elv.lt. Institutas taip pat yra sukūręs svetainę www.atliekos.lt, kurioje gyventojai gali rasti informaciją apie atliekas ir jų pridavimo vietas bei sąlygas, atliekų surinkimo ir perdirbimo bendroves.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. KTU mokslininkai apie oro taršą mokyklose: Būtina gerai išvėdinti klases
  2. Padidėjusi oro tarša Europos miestuose Lietuvą kol kas aplenkia
  3. Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita
  4. Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje
  5. J. Dapšauskas. Įsikandus cigaretę apie kitų baisiai užterštą orą
  6. Moksleiviai raginami kurti socialinę reklamą apie elektronikos atliekas
  7. Lietuvoje surinkti duomenys apie natūralias buveines – gamtos sveikatos atspindys
  8. Faktai apie popierių: kodėl jis prilygsta plienui ir kiek jo tenka vienam gyventojui
  9. Ką žinome apie „nesveiko pastato sindromą“?
  10. Apie Baltijos jūros problemas pamąstyti ragins klozetai Vilnelėje
  11. Tėvai turėtų nuo mažens savo vaikus mokyti ekologiško gyvenimo taisyklių
  12. Sostinės moksleivius skatins rūšiuoti atliekas ir tausoti gamtą
  13. Ar gali Lietuvos sąvartynai virsti naudingų žaliavų lobynais?
  14. „Darom“ akcijos dalyviai kviečiami ne tik rinkti, bet ir rūšiuoti atliekas
  15. Žemės dienos proga – žalieji ruošia GMO pietus
  16. Europos medžio konkursą laimėjo ąžuolas
  17. Artėjančios šventės – ne tik kalnas dovanų, bet ir kalnas atliekų
  18. Lietuvoje žmonės jau rečiau ėmė naudotis plastikiniais pirkinių maišeliais
  19. Norvegija tarė „Ne“ iš palmių aliejaus pagamintam biodyzelinui
  20. Aplinkos ministerija skiria milijoną eurų gyventojams prisijungti prie centralizuoto nuotekų surinkimo tinklų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą? | freepik.com nuotr.

Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą?

2023 02 01
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

2023 01 30
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

2023 01 27
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Punios piliakalnis. Nemuno kilpų reg. parke | vstt.lt nuotr.

Žiemą verta aplankyti 7 neseniai pritaikytus lankymui gamtos objektus

2023 01 13
Pertvarka namuose po švenčių | ecoservice.lt nuotr.

Pertvarka namuose po švenčių

2023 01 08
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Penkios atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą

2023 01 07
Geresnei želdinių apsaugai – įstatymų pakeitimai

Geresnei želdinių apsaugai – įstatymų pakeitimai

2022 12 30
Dovanų pakuotės | aad.lrv.lt nuotr.

Kaip tinkamai rūšiuoti „šventines“ atliekas?

2022 12 29
Rodyti daugiau

Naujienos

L. Kovesi ir Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė

2023 02 02
Šviečiamoji gyvulininkystės programa | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa

2023 02 02
Oro navigacija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja

2023 02 02
Laima Vilimienė | lrkm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė

2023 02 02
Susitikimas Prezidentūroje | R. Dačkaus nuotr.
Lietuvoje

Prezidentūroje – apie ekonomikos skatinimą

2023 02 02
partijos_tm.lt
Lietuvoje

Opozicija ragina sušaukti neeilinę Seimo sesiją

2023 02 02
Ežerinių stintelių žvejyba | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

Kur galima ir kaip žvejojamos ežerinės stintelės?

2023 02 02
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?
Lietuvoje

Siūloma keisti atsiskaitymo už vandenį tvarką

2023 02 02
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tai gal apie Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį
  • >>>Bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • JAV įspėja negerti apie Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Lietuvą atvyko Europos vyriausioji prokurorė
  • Vaikams – šviečiamoji gyvulininkystės programa
  • Skrydžių Lietuvos oro erdvėje vis daugėja
  • LNOBT vadovo konkursą laimėjo L. Vilimienė
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą?

by daiva
2023 02 01
1
Kodėl verta atkreipti dėmesį į skardinę stogo dangą? | freepik.com nuotr.

Kiekvienas lietuvis nori sutaupyti, tačiau dažnai netinkamai pasirenka ir už vieną daiktą tenka mokėti dukart. Kaip išsirinkti stogą, kad jo...

Skaityti toliau

Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės

by daiva
2023 01 30
0
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

Vidutiniškai kiekvienas žmogus išmeta beveik 37 kg drabužių per metus, rodo JAV atliktas tyrimas. Greitoji mada palieka didelį taršos pėdsaką...

Skaityti toliau

Vilniuje – daug gamtos, kurią būtina saugoti

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Pūčkorių atodanga | lrv.lt nuotr.

Šią savaitę Vilnius mini 700 metų sukaktį. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori priminti, kad mūsų sostinėje yra nemažai saugomų teritorijų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tai gal apie Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį
  • >>>Bartui apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • JAV įspėja negerti apie Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai
  • Bartas apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

Kitas straipsnis
M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį?

M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai