Žymos archyvas: religijos

Č. Iškauskas. Penktoji kolona: pasaulinė patirtis (I) (1)

Česlovas Iškauskas | asmeninė nuotr.

Terminas „Penktoji kolona“ dažnas mūsų politiniuose tekstuose, tačiau kokia jo kilmė, ką jis reiškia konkrečiu laikotarpiu, ne visai aišku. Lietuvoje apie mistinę ir kartu realią Penktąją koloną pradėjome kalbėti tomis lemiamomis 1991-ųjų sausio dienomis, kai šalia reguliariosios sovietinės kariuomenės, VRM pajėgų galvas pakėlė vadinamieji „penktakolonininkai“ – įvairių įmonių, organizacinių, saugumo, partinių struktūrų suburti smogikai, kurie, pasivadinę mobilizuojančiu „Jedinstvo“ („Vienybė“) vardu, turėjo uždengti okupacinės valdžios darytas piktadarybes. Ši sąvoka įgavo neigiamą atspalvį, nes reiškė svetimos valstybės ar organizacijos destrukcinę veiklą Lietuvoje, kuria buvo siekiama išlaikyti senąjį okupacinį režimą. Skaityti toliau

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos) (1)

Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Kanadoje | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Lapkričio 1-7 dienomis Romuvos krivė Inija Trinkūnienė lankėsi Toronte (Kanadoje) vykusiame Pasaulio religijų parlamente (PRP), kuriame įvairių religijų atstovai dalinosi savo gerąja patirtimi. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos atstovai jau trečią kartą pasaulio bendruomenei PRP pristatė baltų tikėjimą ir kultūrą. Skelbiame pokalbį apie tai su Krive I. Trinkūniene.

– Kuo ypatingas renginys yra Pasaulio religijų parlamentas?

– Pasaulio religijų parlamentas vadinamas tarpreliginio dialogo motina, nes tai pats Skaityti toliau

M. Kundrotas. Pripažinti Romuvą – krikščioniška, tautiška ir demokratiška (14)

jore-isventimas-i-romuvius-daraskeviciaus-nuotr

Šių metų gegužės 24-ąją, vakariniame posėdyje Seimas balsavo dėl valstybės pripažinimo Romuvos religinei bendruomenei. Smagu, jog dauguma po pateikimo pritarė šiam projektui. Liūdna, jog šalia gausybės veidmainių ir kvailių prieš balsavo, susilaikė arba vengė balsavimo keletas padorių, dvasingų deputatų, ištikimų Lietuvos patriotų. Savos religijos formos suvokimas kaip vienintelės galimos kartais tampa akidangčiu net garbingiems ir išmintingiems žmonėms.

Andrius Kubilius pranoko pats save. Jis pasiūlė dėl Romuvos pripažinimo kreiptis į Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas atveria pragarą? (14)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žymus anglų rašytojas Klaivas Steiplzas Ljuisas (Clive Staples Lewis) savo knygoje „Didžiosios skyrybos“ aprašo vietą, kurioje pildosi visi žmonių norai, tačiau tik tie, kurie susiję vien su jais pačiais. Čia žmonės taip susitelkę į save, kad prarado gebėjimą tiek teikti dovanas, tiek jas priimti. Nėra nieko, kas juos jungtų, išskyrus jų pačių vienišumą. Autorius šią vietą vadina pragaru.

Anot kito žymaus mąstytojo Čarlzo Teiloro (Charles Taylor) knygos „Autentiškumo etika“ žmogų sudaro tai, ką jis mąsto, ką jis myli, ką jis daro. Žmogaus vertė nėra tai, ką jis turi, o tai, ką jis ir tik jis gali duoti. Skamba instrumentiškai, jei to reikalaujame sau iš kitų, Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Atsigręžus pasiklausti kelio (5)

?

Parduotuvėje „IKI“ užtikau nematyto, juolab neragauto brendžio, mįslingu pavadinimu „Daos“. Priminė rytiečių „Dao“, kuris reiškia Kelią. Etiketėje  emblema, kurioje vaizduojamas ratas su hieroglifais, primenančiais runas.  Rate – keturi vilkai. Nudžiugau (ir, prisipažinsiu, nustebau) radusi kitoje butelio pusėje išsamų paaiškinimą: brendis – moldavų, Daos – dakų kalba reiškia vilką. Dakų tauta – dabartinės Moldovos tautos protėviai, garsėję savo narsa ir stiprybe. Drąsos ir pasitikėjimo dakai sėmėsi iš savo toteminio gyvūno vilko Daos. Emblemoje – saulėgrąžos ratas, kuriame 4 vilkai žymi pavasario ir rudens lygiadienius bei vasaros ir žiemos saulėgrąžas. Skaityti toliau

Dž. Raplejus. Kaip ekonomika tapo religija (2)

Pixabay.com nuotr.

Nors Anglija turi valstybinę Bažnyčią, šiandien rimčiau į ją žiūri tik nedaugelis mūsų. Išpažįstame net dar galingesnę religiją, aplink kurią orientuojame savo gyvenimus, – ekonomiką. Pamąstykime. Ekonomika siūlo visapusišką doktriną su moralės kodeksu, jos sekėjams žadančiu išganymą šiame pasaulyje; ji pateikia tokią įtikinamą ideologiją, kad ištikimi jos šalininkai pertvarko ištisas visuomenes taip, jog šios paklustų jos reikalavimams. Ji turi savo gnostikus, mistikus ir burtininkus, kurie iš praretėjusio oro išvaro pinigus, pasitelkdami tokius burtus, kaip Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (II) (video) (0)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4-is vienodus klausimus. Tikimės, kad jų žinios ir įžvalgos Skaityti toliau

„Kokia… prasmė?“: Pokalbis su mitologu D. Razausku (I) (video) (4)

Dainius Razauskas | Alkas.lt nuotr.

„Alko“ radijuje transliuojamas laidų ciklas „Kokia… prasmė?“, kurios autorius Gediminas Citukas bendrauja su įvairių religinių konfesijų atstovais, mokslininkais bei žmonėmis, kurie pašventę savo gyvenimą gvildenti ir ieškoti atsakymus į egzistencinius klausimus, kurių pagrindinė mintis apibrėžiama vienu klausimu „Kokia žmogaus gyvenimo prasmė?“.

„Pašnekovams užduodame 4 vienodus klausimus. Skaityti toliau

Valdovų rūmuose pristatomi italų Renesanso ir Baroko dailininkų grafikos kūriniai (0)

Valdovų rūmai | valdovurumai.lt nuotr.

Minint Tarptautinę muziejų dieną, gegužės 18-ąją, trečiadienį, Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose atidaroma tarptautinė paroda „Amžinybės atspaudas. Italų Renesanso ir Baroko šedevrų krikščioniškieji siužetai XIX a. graviūrose“. Joje lankytojams pristatomi techniškai subtilūs reprodukcinės grafikos meno kūriniai, atkeliavę iš Gardino valstybinio religijų istorijos muziejaus rinkinių. Skaityti toliau

V. Ibianska. Ką mes žinome apie islamą? (4)

Vanda Ibianska_bernardinai.lt nuotr

Ištikus pabėgėlių krizei, Europa sutriko. Iš vienos pusės žiūrint, privalu gelbėti bėgančiuosius nuo represijų,  karo, ir jokių abejonių čia kilti negali. Iš kitos – bado akis religijų ir kultūrų skirtumai, akivaizdžiai sukelsiantys nemenkų pavojų. Prancūzija ir Vokietija jau turi karčią patirtį. Kaip išmintingai ir moraliai turime pasielgti mes, europiečiai, regis, nežino niekas. Jaudina ir graudina nedidelę migrantų dalį sudarančios moterys su vaikais, tačiau nerimą kelia jauni, sveiki ir stiprūs vyrai. Jie – didesnioji dalis. Tad priimti ar ne, tapo sunkiai išsprendžiama dilema. Kaip tikruosius karo pabėgėlius ir tariamus pabėgėlius diferencijuoti? Skaityti toliau

Pasaulio religijų parlamente Lietuvai atstovavo Romuvos Krivė I.Trinkūnienė (nuotraukos) (13)

Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Solt Leik Sityje (JAV), 2015 m. | Lietuvos Romuvos nuotr.

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt.

Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Skaityti toliau

Seime vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencijos posėdis (tiesioginė transliacija) (2)

Europos etninių religijų kongresas

Liepos 8-9 dienomis  Vilniuje vyks Europos etninių religijų ir tradicijų konferencija  „Motina žeme, sujunki mus”.  Šio renginio tikslas – didinti ekologinį sąmoningumą, remiantis vietinėmis  ryšio su žeme tradicijomis.

Liepos 9 d. 11 val. konferencija dirbs Lietuvos Seimo konstitucijos salėje. Konferencijos tiesioginę transliaciją galima bus stebėti ČIA (nuoroda veiks konferencijos metu).

Europos etninių religijų kongresas kartu  su  Senovės baltų religine bendrija Romuva, siekdami  stiprinti Europos tautų solidarumą ir tarpreliginį dialogą, Skaityti toliau

Baltų religijos ir mitologijos įvadas (I) (0)

Norbertas-Velius

Kas žinoma apie baltų religiją ir mitologiją?      

Dažnai girdime įvairius gandus, aidinčius iš neišmanių lūpų, neva turime labai mažai duomenų apie baltų religiją ir mitologiją, jog ji išnykusi, neaktuali XXI a. žmogui, negalinti egzistuoti nūdienos sąlygomis ir pan. Tokius teiginius galima drąsiai laikyti išprusimo stoka, klaidingų stereotipų laikymusi, o kartais net priešišku religiniu fundamentalizmu.       

Vienas žymiausių baltų mitologijos Skaityti toliau

Baltų religijos ir mitologijos įvadas (II) (0)

Vytautas Lukšas, www.alkas.lt 

Kas yra religija?     

Etiketės     

Dažnai religiją klaidingai suvokiame pasitelkdami geriausiai pažįstamos krikščionybės įvaizdį, kuriam būdingi šie bruožai:    

  • tai yra tikėjimas (sakykime antgamtiškumu ar aukštesne jėga),
  • tai yra dievo/dievų garbinimas ir maldos,
  • tai yra knygos, moralės normų/dogmų sąvadas, nekintantys įstatymai ir amžinosios vertybės.

Tačiau kalbant apie religiją pasaulio religijų plotmėje ar tiesiogiai apie senąją baltų religiją tokius įsitikinimus tenka sprogdint kaip balionėlį. Šią problemą nuosekliai aptaria žinomas religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius „Religijotyros įvade“.  Skaityti toliau

Baltų religijos ir mitologijos įvadas (III) (1)

Vytautas Lukšas, www.alkas.lt  

Kas yra mitologija?  

Etiketės  

Mitologija – su religija susijusių pasakojimų visuma ir juos tirianti mokslo šaka. Šiuolaikinį mitologijos mokslą ypatingai išplėtojo ir jai nusipelnė psichologai, antropologai ir semiotikai, kaip kad Carl Gustav Jung, Claude Lévi-Strauss, ir žymus lietuvis Algirdas Julius Greimas. Kasdienėje kalboje žodį mitas dažnai vartojame kaip klaidingo sugriautino stereotipo sinonimą: džiūgaujame sugriovę ar paneigę mitą, tačiau šios reikšmės nereikėtų painioti su religinio mito prasme.  Skaityti toliau