Šiemet bendrasis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas sulaukė itin didelio stojančiųjų dėmesio. Siekiantieji įgyti profesinį išsilavinimą sudarė 1,5 tūkst. daugiau sutarčių nei pernai: šiemet – 21,1 tūkst., pernai – 19,6 tūkst. Iš jų valstybės finansuojamos vietos skirtos 20,8 tūkst. profesinio mokymo sutartis sudariusių asmenų, 2019 m. – 19,2 tūkst. Beveik 400 gimnazistų pasinaudojo šiemet pirmą kartą sudaryta galimybe įgyti profesijos žinių dar besimokant mokykloje. Skaityti toliau
Pasirašyta beveik 17 tūkst. mokymo sutarčių su pakviestaisiais mokytis per pagrindinį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas. Daugiausia jaunuolių šiemet panoro mokytis inžinerinės profesijos paslapčių (pasirašytos 3 787 sutartys). Nemažai stojančiųjų rinkosi paslaugas asmenims (3 220) ir architektūrą ir statybą (1 887).
Per pagrindinį priėmimą šiemet iš viso buvo pakviesti beveik 19 tūkst. stojančiųjų, tai beveik 30 proc. daugiau nei pernai, kai jų buvo 14,7 tūkst. Skaityti toliau
Pagrindine Lietuvos gyventojų patiriamo streso priežastimi išlieka darbas. To nepakeitė net ir įprastą gyvenimo ritmą pavasarį smarkiai sutrikdžiusi pirmoji koronaviruso COVID-19 banga. Reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beprasidedant vasarai nerimas dėl sveikatos laikėsi antrame plane, tuo tarpu piniginiai klausimai užėmė trečią vietą.
Stresą dėl darbo patvirtino jaučiantys 43 proc., dėl sveikatos – 41 proc., o dėl finansų – 40 proc. šalies gyventojų. Skaityti toliau
Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų.
Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst. Lanksčiai dirbantys smulkaus verslo atstovai savo nedarbo laikotarpiu dažniau kreipiasi į Užimtumo tarnybą dėl bedarbio statuso suteikimo. Savarankiškai veiklai vykdyti jie išsiima verslo liudijimus kelioms dienoms – tuomet jų statusas sustabdomas, o pasibaigus jų veiklos Skaityti toliau
Šiemet pastebimas didelis susidomėjimas profesiniu mokymu neslūgsta. Bendrajam priėmimui įpusėjus, liepos 7 d. duomenimis, norą mokytis rinkoje paklausaus amato bendrojo priėmimo sistemoje jau pareiškė 12,3 tūkst. stojančiųjų. Per tris savaites nuo birželio vidurio, kai bendrojo priėmimo sistemoje buvo užsiregistravę 6,4 tūkst., šis skaičius beveik dvigubai išaugo. Skaityti toliau
Birželio 18 d. Seimas po svarstymo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo ir Profesinio mokymo įstatymo pakeitimams, kuriais siekiama sukurti įstatyminį pagrindą (tikslinės stipendijos mechanizmą), leidžiantį valstybei, įvertinus visus turimus duomenis ir tyrimus, sistemingai ruoštis ir skatinti asmenis rinktis darbo rinkoje reikiamas specialybes.
„Tai yra labai reikalinga priemonė. Galbūt ir savalaikė, jeigu nepavėluota, bet kartais geriau vėliau negu niekada. Tikslinės stipendijos išties gali paskatinti mūsų jaunus žmones ir dabar baigiančius mokyklą, ir Skaityti toliau
Atsižvelgiant į Seimo Švietimo ir mokslo komiteto, universitetų ir kolegijų siūlymus, taip pat į studentų ir mokinių atsiliepimus, priimtas sprendimas šiek tiek supaprastinti 2020 m. minimalius vertinimas kriterijus stojantiesiems į aukštąsias mokyklas ir sudaryti palankesnes sąlyga norintiems patekti į universitetus ir kolegijas. Be to, siūloma pirmakursiams, norintiems studijuoti pedagogiką, skirti specialias stipendijas.
Kaip ir anksčiau, 2020 m. stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę bent tris Skaityti toliau
Visas karjeros viltis su IT sektoriumi siejantys absolventai turėtų suklusti – šių specialistų poreikis išliks ir po dešimtmečio, tačiau tik 4–oje vietoje. Sąrašo viršuje užtikrintai įsitvirtins menų ir humanitarinių krypčių specialistai, augs teisės ir apskaitos specialistų poreikis. Būtent tokias tendencijas 2018–2030 m. rodo išsami Europos profesinio mokymo plėtros centro (European Centre for the Development of Vocational Training – CEDEFOP) studija Skaityti toliau
Neseniai JAV profesinės sąjungos ir sveikatos institutas pasidalino surinktais duomenimis, kurios šešios profesijos jų atstovams sukelia daugiausiai streso ir įtampos. Dalinamės su jumis tyrimo rezultatais!
Pirmąją vietą garbingai užima kario, antrąją – ugniagesio, trečiąją – oro linijų piloto, ketvirtąją – policininko profesijos. Turbūt tiek žmonės, atstovaujantys išvardintas profesijas, tiek ir pašaliniai, maždaug tokias ir bandytų spėti – tai yra Skaityti toliau
Lankytojų džiaugsmo asistentas, duomenų šiukšlių inžinierius, nepilnamečių kibernetinių nusikaltėlių konsultantas, mašinų balso dizaineris ar kompiuterinių žaidimų aistruoliams skirtų e-sporto arenų architektas – tai tik keletas pavyzdžių, kokių specialistų reikės įmonėms jau per artimiausius dešimt metų. JAV IT kompanija „Cognizant“, apžvelgdama ateities darbo rinkos perspektyvas, iš viso išskyrė 21 naują profesiją, kuri darbuotojams leis išnaudoti jų žmogiškąjį potencialą ir toliau Skaityti toliau
Kone dažniausias man užduodamas klausimas yra – ar nebaisu būna, kai dirbi karo zonoje? Vakar nuoširdžiai sau pripažinau, kad tai, ką aš ten patiriu, yra visiškas menkniekis palyginti su ugniagesių darbu.
Su tuo karu būna taip – nuvažiuoji kaip turistas. Pagyveni fronte kelias dienas ir grįžti. Kartais kažkur pašaudo, kartais kažkas pasproginėja, bet dažniausiai viskas praeina tyliai ir ramiai. Skaityti toliau
Mielieji, štai ir vėl siūlome jaunimui „pasimatuoti“ profesijų… Mūsų svečias Vidmantas Balkūnas pasakoja ne tik apie savąjį fotožurnalisto darbą, bet ir apie kitas retas, pavojingas, atsakingas profesijas. Kadangi Vidmantas – labai plataus akiračio žmogus, žingeidus, pilietiškas, išprusęs vaikinas – minčių apie mūsų visuomenę jam kyla daug. O kadangi jo plunksna gana laki – įrašai socialiniame tinklalapyje „Facebook“ virsta ir asmeniniu, ir visuomeniniu dienoraščiu… Kaip žinia, tokius tekstus skaityti daug įdomiau negu sausai „suraitytus“… Parinkome keliolika įrašų, o norintieji Skaityti toliau
Mokslininko paveikslas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.
Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė. Skaityti toliau
Rugsėjo 2 d., šeštadienį, 17 val. Samylų kaime (Kauno r.) prasidės renginys „Pėdos marių dugne“, kuriuo siekima atgaivinti jau išnykusią medžių plukdytojų profesiją. Jau ketvirtą kartą vyksiančioje bendruomenės šventėje ant marių kranto įsikurs sielininkų kaimelis, kuris masina turistus ir patraukia etninės kultūros gerbėjų dėmesį.
Prieš 58 metus užtvenkus Nemuną, iš dabartinės Kauno marių teritorijos buvo iškelti 35 Skaityti toliau
Rugpjūčio 30 d., 11.15 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su parlamento, ministerijų, mokslo stebėsenos ir tyrimų institucijos, verslo ir profesinių mokyklų atstovais aptarti profesinio ugdymo sistemos pertvarkos.
Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau tapo stabdžiu valstybės ekonomikos raidai. Turime rengti žmones darbo rinkai, o ne emigracijai. Todėl būtina šalia aukštojo mokslo reformos pertvarkyti ir profesinio ugdymo sistemą. Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško Skaityti toliau
Vyriausybė posėdyje patvirtino Ūkio ministerijos parengtą sąrašą profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų šalyje trūksta. Šiame sąraše esančių profesijų atstovai iš trečiųjų šalių galės lengviau įsidarbinti Lietuvoje.
„Keičiantis darbo rinkai pastebime, kad sparčiai ima trūkti aukštos kvalifikacijos specialistų. Pavyzdžiui, galime prognozuoti, kad 2020 metais šalyje reikės 10 tūkst. informacinių technologijų specialistų, o bendrai visose ES valstybėse IT specialistų poreikis išaugs iki 900 tūkst. Poreikis augs ir kitose srityje, ypač pramonės sektoriuje. Skaityti toliau
Vasario 2 d. 10 val. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ (Laisvės pr. 5, Vilnius) prasideda didžiausia Baltijos šalyse mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos“. Tris dienas truksiančios parodos metu lankytojai galės vienoje vietoje susipažinti su profesiniu mokymu, koleginėmis ir universitetinėmis studijomis, su darbo rinkoje vyraujančiu specialistų poreikiu, bus kviečiami savarankiškai priimti su ateities planavimu susijusius sprendimus.
Šiemet studijų paroda užims tris ekspozicijų sales, Skaityti toliau
Auga besirenkančių profesines mokyklas skaičius: rugpjūčio vidurio duomenimis, šiemet mokymąsi profesinėse mokyklose jau yra pasirinkę 14,3 tūkst. mokinių, t. y. sulaukta per tūkstantį arba 7 proc. daugiau priėmimo prašymų nei pernai tuo pat metu.
„Kasmet vis daugiau jaunų žmonių kryptingai renkasi profesines mokyklas. Pirmiausia įgyja profesiją, o po to, jei nori, siekia bakalauro ir magistro. Tačiau dauguma įsidarbina arba patys sukuria darbo vietas. Skaityti toliau
Balandžio 25 dieną, 18 val., VGTU (Saulėtekio al. 11, Vilnius) VGTU kartu su „Šiaurės licėjumi“ bei „Šviesos“ leidykla rengia konferenciją tėvams „VAIKAI AUGA. AR MES AUGAME KARTU?“.
Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje. Netgi neminint tokių futuristiškai skambančių specialybių akivaizdu, jog darbo rinka per ateinančius keliolika metų smarkiai keisis.
Kaip jaunajai kartais padėti ugdytis reikiamas kompetencijas ir kokias perspektyvias profesijas rinktis – apie tai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje tėvams Skaityti toliau
Tiems, kas domisi Visatos paslaptimis, išskirtiniu vasario 4-6 dienomis vyksiančios parodos „Studijos 2016“ akcentu taps didžiausios pasaulyje branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos CERN unikali ekspozicija. Ši ekspozicija iš Šveicarijos į Lietuvą atkeliauja pirmą kartą.
Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN – didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, esanti į šiaurės vakarus nuo Ženevos, išdėstyta Šveicarijos ir Prancūzijos teritorijose. Skaityti toliau
Su komercinės aviacijos lakūnu Giedriumi Kuliešiumi kalbasi Beatričė Rastenytė
Visi kuo nors svajoja būti vaikystėje. Dažniausiai, bent jau anksčiau taip svajodavo, – būti kosmonautais, mergaitės – balerinomis, aktorėmis, gal gražiomis manekenėmis, arba žaidimui galima rinktis žemiškesnes specialybes.
Lakūno profesija – tai vaikystės išsipildžiusi svajonė ar vėliau priimtas sprendimas?
Ir taip, ir ne. Nuo pat antros klasės iki mokyklos užbaigimo lankiau krepšinį, sekėsi gerai, buvo pasiekta aukštų rezultatų, taigi pirmoji aistra buvo krepšinis. Skaityti toliau
Kirpėjai, pardavėjai, padavėjai, nekvalifikuoti darbuotojai, valytojai, kosmetologai – tai Lietuvoje mažiausiai uždirbančių profesijų atstovai. „Sodros“ duomenimis, jų mėnesinis atlyginimas 2014 m. vidutiniškai siekė nuo 160 iki 250 eurų.
Statistikos departamentas ketvirtadienį paskelbė, kad pernai spalį darbuotojų, įskaitant dirbančius individualiosiose įmonėse, gavusių 300 eurų ir mažiau, buvo 19,4 proc., arba 211 tūkstančių. Daugiau nei pusė darbuotojų (124,7 tūkst.), kurie gavo 300 eurų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką.
Kauno technologijos universiteto ekonomistė daktarė Edita Gimžauskienė sako, kad pagrindinė problema yra žmonių, kurie gauna minimumą, mentalitetas.
Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad mūsų šalyje per daug abiturientų pasirenka socialinių ir humanitarinių, o ne technologinių mokslų studijas. Ar yra objektyvus kriterijus, leidžiantis nustatyti, koks turėtų būti šis santykis ir, apskritai, ar šis santykis bus aktualus ateityje?
Ar yra pagrindo manyti, kad socialinių mokslų atstovai – teisininkai, vadybininkai, ekonomistai, mokytojai, sociologai psichologai, komunikacijos ekspertai – gali būti laikomi mažiau naudingais valstybei, nei „taikomųjų“ mokslų specialistai? Neretai galvojama, kad socialinių mokslų atstovai Skaityti toliau
Valstybės ūkinei, socialinei ir kultūrinei plėtrai būtinos, bet tarp stojančiųjų nepopuliarios specialybės gali gauti išskirtinius studijų krepšelius. Tokį studijų krepšelį gavęs studentas mokysis nemokamai bei turės trejus metus atidirbti pagal įgytą specialybę, o darbdavys – prisidėti finansuojant būsimo darbuotojo studijas. Aukštosios mokyklos kviečiamos teikti paraiškas dėl tikslinio studijų finansavimo 2013 metams.
„Pernai įvestas tikslinis studijų finansavimas siekia spręsti dvi nepopuliarioms specialybėms būdingas problemas. Tai, kad gerus konkursinius balus surinkę stojantieji nesirenka kai kurių valstybei reikalingų specialybių ir kad baigusieji studijas nedirba pagal įgytą specialybę. Skaityti toliau
Nors kai kurių socialinių mokslų specialybių absolventai įsidarbina vis sunkiau, šios krypties mokslus toliau renkasi daugiausia abiturientų.
Techikos mokslai, kuriems žadamos didesnės įsidarbinimo galimybės, išlieka dar mažai populiarūs. Reaguojant į tendencijas, mažinamas socialinių mokslų specialybėms skiriamas studijų krepšelių skaičius. Skaityti toliau
