Rugpjūčio 30 d., 11.15 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su parlamento, ministerijų, mokslo stebėsenos ir tyrimų institucijos, verslo ir profesinių mokyklų atstovais aptarti profesinio ugdymo sistemos pertvarkos.
Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau tapo stabdžiu valstybės ekonomikos raidai. Turime rengti žmones darbo rinkai, o ne emigracijai. Todėl būtina šalia aukštojo mokslo reformos pertvarkyti ir profesinio ugdymo sistemą. Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais.
Reaguodama į iššūkius, konkurencinę aplinką ir išanalizavus geriausių šalių praktiką Prezidentė bendradarbiaujant su Vyriausybe, Seimu ir ekspertais imasi iniciatyvos iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą. Inicijuojama pertvarka apims 3 sritis – keisis ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, atsiras nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.
Šiuo metu profesinėse mokyklose mokosi tik 29 proc. mokinių, kai ES vidurkis yra 50 proc. Pastaraisiais metais norinčiųjų studijuoti profesinėse mokyklose daugėjo, tačiau mokslas čia yra archajiškas ir brangus. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, tačiau šių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, o mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių. Verslas teigia, kad profesinių mokyklų abiturientams trūksta kompetencijų, dažnai juos turi iš naujo apmokyti patys darbdaviai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 70 profesinių mokyklų ir 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, iš viso juose mokosi 46 tūkst. mokinių. Švietimo ir mokslo ministerijos šiemet pradėtas centralizuotas priėmimas parodė, kad profesinio mokymo įstaigose gausu nereikalingų programų, vaikai viliojami į mokyklas įvairių valstybės suteikiamų lengvatų sąskaita, dalis profesinių mokyklų yra tuščios.
Susitikime dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius Ramojus Reimeris, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Benediktas Juodka, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas ir Profesinio mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.
Ar ne juokingai atrodo tie parodomieji ir menakaverčiai Prezidentės traukuliai- vaizuojantys Lietuvos ekonomikos ar mokslo gerinimą. Kada , pagaliau, Prezidentė privers Seimą ir Vyriausybę sukurti ilgametį Lietuvos ekonomikos pagrindinių krypčių vystymosi projektą ir jį patvirtins ilgiems metams, iš kurio būtų galima matyti kokiomis kryptimis eis Lietuva per artimiausius dešimt – dvidešimt metų, ir tuomet matysis, kokių specialistų ir darbininkų mūsų pramonei reikės. Tai taip elementaru, bet jau 27 metus tai tęsiasi. Ligi šiol niekas nežino kuria linkme eina Lietuvos pramonė. O dabar tai tik burbulų leidimas į drumzliną vandenį. Tų laikinų programų įgyvendinimui bus leidžiami dideli pinigai. O Tauta toliau degraduos. Iš kitos pusės reikia prieversti Oligarchus- pramonininkus, kad jie prie savo gamyklų kurtų ir savas amatų mokyklas ir jose rengtų sau reikalingus specialistus. Tuomet ir Prezidentės laiko nereikės.