Rugpjūčio 30 d., 11.15 val. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiks su parlamento, ministerijų, mokslo stebėsenos ir tyrimų institucijos, verslo ir profesinių mokyklų atstovais aptarti profesinio ugdymo sistemos pertvarkos.
Pasak Prezidentės, kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas jau tapo stabdžiu valstybės ekonomikos raidai. Turime rengti žmones darbo rinkai, o ne emigracijai. Todėl būtina šalia aukštojo mokslo reformos pertvarkyti ir profesinio ugdymo sistemą. Lietuva nuolat sulaukia pastabų iš tarptautinių ekspertų dėl nekokybiško profesinio parengimo, nesugebėjimo susieti šių studijų su valstybės, savivaldybių ir verslo poreikiais.
Reaguodama į iššūkius, konkurencinę aplinką ir išanalizavus geriausių šalių praktiką Prezidentė bendradarbiaujant su Vyriausybe, Seimu ir ekspertais imasi iniciatyvos iš esmės keisti profesinio rengimo sistemą. Inicijuojama pertvarka apims 3 sritis – keisis ne tik mokymo sistema, bet ir profesinių mokyklų valdymo bei finansavimo tvarka, atsiras nauji kokybiniai reikalavimai ugdymui.
Šiuo metu profesinėse mokyklose mokosi tik 29 proc. mokinių, kai ES vidurkis yra 50 proc. Pastaraisiais metais norinčiųjų studijuoti profesinėse mokyklose daugėjo, tačiau mokslas čia yra archajiškas ir brangus. Per metus valstybė profesiniam ugdymui išleidžia 85 mln. eurų, tačiau šių mokyklų rengiamos profesijos neatitinka rinkos poreikių, o mokiniai neįgauna pakankamai realių darbo įgūdžių. Verslas teigia, kad profesinių mokyklų abiturientams trūksta kompetencijų, dažnai juos turi iš naujo apmokyti patys darbdaviai.
Šiuo metu Lietuvoje yra 70 profesinių mokyklų ir 42 sektoriniai praktinio mokymo centrai, iš viso juose mokosi 46 tūkst. mokinių. Švietimo ir mokslo ministerijos šiemet pradėtas centralizuotas priėmimas parodė, kad profesinio mokymo įstaigose gausu nereikalingų programų, vaikai viliojami į mokyklas įvairių valstybės suteikiamų lengvatų sąskaita, dalis profesinių mokyklų yra tuščios.
Susitikime dalyvaus švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro direktorius Ramojus Reimeris, Pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gintautas Kvietkauskas, „Investuok Lietuvoje“ direktorius Mantas Katinas, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Benediktas Juodka, Lietuvos verslo konfederacijos generalinis direktorius Algimantas Akstinas ir Profesinio mokymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Elena Pelakauskienė.
Susiję straipsniai:
- Urėdijų pertvarką visiškai remia ir šalies Prezidentė
- Pristatyta sisteminė aukštojo mokslo pertvarka
- Prezidentė pasirašė dekretą dėl švietimo ir mokslo ministrės skyrimo
- Ruošiamasi pertvarkyti profesinio mokymo sistemą
- Baltijos šalių konferencija Kembridže aptars svarbiausius švietimo klausimus
- Nuo rugsėjo ilgės mokslo metai bei žadama daug naujovių mokymosi programose
- Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
- Švietimo ir mokslo ministrė atšaukia mokslo metų ilginimą
- Buvę švietimo ir mokslo ministrai išreiškė paramą aukštojo mokslo pertvarkai
- Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai
- Švietimo ir mokslo ministerijoje aptarti lenkų kalbos mokymo klausimai
- Nuspręsta privalomo mokslo iki 18 metų neįgyvendinti
- Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė
- Artėja nauji mokslo metai: kokių pokyčių laukti?
- Švietimo ir mokslo ministerija įvardina savo vedamos politikos pasekmes
- R. Vaitkus apie 2009-ųjų Aukštojo mokslo reformą: „Vargas tiems, kas ją sugalvojo“
- Švietimo ir mokslo ministerija antrą kartą šiemet parėmė lietuviškas mokyklas užsienyje
- Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?
- J. Labokas. Ar Lietuvos valstybę kuria Tauta? Aukštojo mokslo reformą apsvarstant
- Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
- Mokslo metų pabaigoje mokyklos dalyvaus Nacionaliniame mokinių pasiekimų patikrinime
- Mokslo ir žinių dieną kultūros ministras kviečia lavinti kūrybiškumą ir pažinti šalies istoriją
- Karjeros sieks mokyti jau mokyklos suole
- Profesines mokyklas jau pasirinko tūkstančiu daugiau jaunuolių nei pernai
- Ūkio ministerija paskelbė kokie darbai bus paklausūs artimiausioje ateityje
- Vyriausybė pritarė universitetų tinklo pertvarkai
- Seimas pritarė valstybinių universitetų pertvarkos planui
- Neterminuotas pedagogų streikas pradedamas vasario 22 d.
Ar ne juokingai atrodo tie parodomieji ir menakaverčiai Prezidentės traukuliai- vaizuojantys Lietuvos ekonomikos ar mokslo gerinimą. Kada , pagaliau, Prezidentė privers Seimą ir Vyriausybę sukurti ilgametį Lietuvos ekonomikos pagrindinių krypčių vystymosi projektą ir jį patvirtins ilgiems metams, iš kurio būtų galima matyti kokiomis kryptimis eis Lietuva per artimiausius dešimt – dvidešimt metų, ir tuomet matysis, kokių specialistų ir darbininkų mūsų pramonei reikės. Tai taip elementaru, bet jau 27 metus tai tęsiasi. Ligi šiol niekas nežino kuria linkme eina Lietuvos pramonė. O dabar tai tik burbulų leidimas į drumzliną vandenį. Tų laikinų programų įgyvendinimui bus leidžiami dideli pinigai. O Tauta toliau degraduos. Iš kitos pusės reikia prieversti Oligarchus- pramonininkus, kad jie prie savo gamyklų kurtų ir savas amatų mokyklas ir jose rengtų sau reikalingus specialistus. Tuomet ir Prezidentės laiko nereikės.