Ką ir kaip reikia keisti tam, kad profesinį mokymąsi rinktųsi daugiau jaunuolių, o pats mokymas labiau atitiktų verslo ir visuomenės poreikius. Apie tai politikai, profesinių mokyklų bei verslo atstovai diskutavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje.
„Profesinis mokymas yra visos švietimo sistemos dalis. Tam, kad pokyčiai vyktų šioje švietimo piramidės dalyje, reikia inicijuoti permainas ir kitur – tiek bendrajame ugdyme, tiek aukštojo mokslo studijose. Profesiniame mokyme turime stiprinti mokymo programas, plėsti mokymosi galimybes, formuoti kitokį jo įvaizdį“, – sakė konferenciją pradėjusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Kaip vieną svarbiausių profesinio mokymo sėkmės veiksnių ministrė išskyrė profesinį orientavimą, t. y. būtinybę bendrojo ugdymo mokykloje pastebėti mokinių polinkius ir ne tik supažindinti juos su profesijomis, bet ir su specialistus rengiančiomis profesinėmis mokyklomis, jų galimybėmis. Karjerą besirenkantiems jaunuoliams svarbu parodyti visas galimybes – ką jie veiks įgiję profesiją, koks tos srities specialistų poreikis, kaip galės tobulėti, siekti aukštojo mokslo.
Viceministrė Agnė Kudarauskienė, pristatydama planuojamus pokyčius profesinio mokymo srityje bei jau nuveiktus darbus, pažymėjo, kad svarbiausi yra du tikslai – profesinio mokymo masiškumas ir jo atitikimas darbo rinkos poreikiams.
Siekiant mokinius supažindinti su profesijų pasauliu, nuo kitų metų rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklose dirbs ugdymo karjerai specialistai, veiks Regioniniai karjeros centrai. Ilgainiui mokiniams bus sudaroma daugiau galimybių pažinti profesinį mokymą dar mokantis bendrojo ugdymo mokykloje (nepaliekant gimnazijos).
Numatoma plėsti galimybes mokytis profesijos, pvz., svarstoma apie lanksčiau įgyvendinamą vidurinio ugdymo programą profesinėje mokykloje. Ketinama neriboti programų pasiūlos ir valstybės finansuojamų vietų skaičiaus tiems mokiniams, kurie rinksis profesinio mokymo programas, įgyvendinamas su vidurinio ugdymo programa. Toks kelias patrauklus jauniems asmenims, nes vienu metu baigdamas ir vidurinę mokyklą, ir įgydamas profesiją jaunuolis sutaupo laiko ir greičiau tampa savarankišku.
Ruo6iamsis nuosekliai didinti ir profesinio mokymo programų pasiūlą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems asmenims.
Vytautas Zubras, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos prezidentas, kalbėdamas apie profesinio mokymo kokybę, kuri taip pat svarbi norint pritraukti daugiau jaunimo į mokyklas, teigė, jog būtina sukurti profesijos mokytojų, profesijos meistrų rengimo ir tobulinimosi sistemą.
Pameistrystės mokymosi būdo įgalinimą akcentavo ne tik viceministrė, bet ir „Investuok Lietuvoje“ atstovė Milisenta Misevičiūtė. Anot jos, užsienio investicijos tiesiogiai susijusios su tam tikrame regione esančiais specialistais. Pameistrystė leidžia verslui pasirengti būtent jo poreikius labiausiai atitinkančius darbuotojus, o mokiniui suteikia galimybę mokytis teorijos ir praktikos. Anot M. Misevičiūtės, norint, kad pameistrystės programa sėkmingai veiktų, reikia tiek verslo, tiek profesinių mokyklų iniciatyvos, tarpusavio komunikacijos.
Diskusijoje taip pat akcentuotas prioritetinių sektorių specialistų rengimas – jų poreikis auga, taigi šiems specialistams daugiausia galimybių įsitvirtinti darbo rinkoje. Prioritetiniais sektoriais Nacionaliniame pažangos plane įvardinti gyvybės mokslai, inžinerinė pramonė, informacinės ir ryšių technologijos.
Profesinio mokymo sistemos pokyčiams įgyvendinti ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane (angl. Recovery and Resilience Facility) iki 2026 m. iš viso numatyta 37 mln. eurų.
