Penktadienis, 26 vasario, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
    • Naujienos
    • Diskusijos
    • Kultūros teorijų labirintai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Švietimas

Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

www.alkas.lt
2017 10 23 14:45
4
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Arminas Ragauskas | asmeninė nuotr.

Arminas Ragauskas | asmeninė nuotr.
Arminas Ragauskas | asmeninė nuotr.

Mokslininko paveikslas dažnai suvokiamas stereotipiškai – tarp knygų ar mėgintuvėlių laboratorijoje užsidaręs fanatikas ir ribotą socialinį gyvenimą gyvenantis intravertas. Pasak Lietuvos mokslo ir verslo atstovų, toks įsivaizdavimas jau tapęs atgyvena, nes šiuolaikinis mokslininkas, norėdamas sėkmingai konkuruoti savo srityje, privalo būti kūrybiškas, socialus ir nuolat ieškoti savo veiklos realizavimo galimybių.

Pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesoriaus Sigito Tamulevičiaus, per pastaruosius 20 metų akivaizdžiai keitėsi tiek stereotipai, vyraujantys viešojoje erdvėje, tiek pati visuomenė.Tad šiuolaikinis mokslininkas negali būti inertiškas ar nereaguojantis į besikeičiančią aplinką ir visuomenės poreikius, mat  pagrindinė jo užduotis – surasti reikalingą finansavimą mokslinei idėjai realizuoti.

„Iki nepriklausomybės apie mokslininko profesiją vyravo toks pasakymas: „Kelios minutės gėdos ginantis disertaciją, o po to esi aprūpintas visam gyvenimui“. Suprask, pasistengi per gynimą, o vėliau stabilumas garantuotas. Šiais laikais mokslininkai, kurie nori būti aktyvūs, nuolat ieško galimybių, dalyvauja socialiniuose procesuose, privalo konkuruoti su kitais mokslininkais ir įrodyti, jog jo idėja yra geresnė nei kitų. Ne tik stereotipai, bet ir realybė keičiasi“, – akcentuoja S. Tamulevičius.

Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos pirmininkė dr. Milena Medineckienė antrina: mokslininko darbas – tai daug daugiau nei vien moksliniai tyrimai.

„Mokslininko profesijai būtinas sugebėjimas reikšti mintis raštu ir žodžiu, mokslinių straipsnių skaitymas ir rašymas, mokslinės konferencijos, partnerių paieška, darbas prie projektų, dėstymas universitete bei dalyvavimas akademinėje ir visuomeninėje veikloje, – vardija M. Medineckienė ir pabrėžia, jog šis veiklų sąrašas neturėtų priklausyti nuo mokslininko amžiaus. – Geri mokslininkai keliauja bei rašo publikacijas ir būdami jau pensinio amžiaus, tai puiki galimybė išlaikyti budrų protą iki gilios senatvės“.

Tiesa, S. Tamulevičius pripažįsta, kad kitus interesus šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai turi aukoti. „Kūryba ir nuolatinis domėjimasis savo sritimi taip įtraukia, kad kitoms veiklos lieka mažai laiko. Tikram mokslininkui jo darbas yra hobis“, – sako KTU Medžiagų mokslo instituto direktorius.

Pasak jo, svarbiausios savybės kiekvienam mokslininkui – smalsumas, nuolatinis domėjimasis naujovėmis, pasiekimais artimose srityje ir visiškas atsidavimas savo darbui: „Turi nuolat gyventi tuo, ką darai, tobulėti ir mokytis. Kuomet dirbi mokslinį darbą, mokaisi visą gyvenimą, šis aspektas nesikeičia visais laikais“.

Mokslininkų žodį visuomenė vertina

Pirmosios robotikos įmonės Lietuvoje „Rubedo Sistemos“ bendrasteigėjas Linas Vaitulevičius sako, jog Lietuvai oficialiai deklaruojant padidintą dėmesį žinių ekonomikai, turėtų daugėti ir verslų, kurie savo vertės pasiūlymus grindžia naujausiomis mokslo žiniomis.

„Palankiausiai į mokslą žiūri tie verslai, kurie siekia gaminti aukštos pridėtinės vertės produkciją. Paprastai, tam reikalingos gilios specialiosios žinios, o tai – mokslininkų arkliukas“, – teigia L. Vaitulevičius.

Pasak jo, visuomenės požiūris į mokslą ir mokslininkus yra teigiamas, tačiau kartais būna gana paradoksalus.

„Mokslininkų klausomasi, jie cituojami, o mokslinių tyrimų išvados pateikiamos kaip galutinis ir neatremiamas argumentas. Pastebėjau tokį paradoksą: iš vienos pusės, visuomenė nepakankamai vertina patį mokslinį metodą, antra vertus, nekritiškai vertina mokslinę produkciją, kurią suskumba laikyti paskutine tiesos instancija,“ – pastebi L. Vaitulevičius.

Mokslininko karjerą renkasi ne kiekvienas

KTU biomedicininę inžineriją studijuojanti Birutė Paliakaitė sako, jog jaunųjų mokslininkų trūkumas Lietuvoje juntamas. Studentė pasakoja, jog pati mokslu susidomėjo dar mokykloje, o Biomedicininės inžinerijos institute dirbantys kolegos parodė, kuo mokslas yra žavus.

KTU nuotr.
KTU nuotr.

Šiais metais magistrantei už mokslinį darbą „Arterijų būklės vertinimas kūno kompozicijos svarstyklėmis“ buvo paskirta Lietuvos mokslų akademijos premija.

„Kelerius metus praleidusi tarp patyrusių ir jaunų mokslininkų supratau, jog ši profesija išsiskiria savo laisve. Kiekvienas mokslininkas gali koncentruotis į jam aktualiausius dalykus, keisti savo tyrimų lauką, rinktis problemų sprendimo būdus. Be to, mintis, jog savo darbu galima nors ir maža dalelyte prisidėti prie žmogaus pažangos ir žinių praplėtimo, labai žavi“, – pasakoja B. Paliakaitė.

Vis dėlto kalbant apie mokslininko profesijos prestižą, vienas iš rodiklių, pasak S. Tamulevičiaus, yra stojančiųjų į doktorantūros studijas skaičius, o konkursai šiuo metu nėra dideli.

„Tai iš dalies ir parodo visuomenės požiūrį į mokslininko darbą, taigi mokslininko autoritetas yra šiek tiek kritęs. Vyresnių žmonių vertinime dominuoja pagarba moksliniam darbui. Jaunesni žmonės ko gero žiūri pragmatiškiau ir mato tą dalį, kuri yra reali – atlyginimai nėra dideli, tad daug kas nesieja savo ateities su mokslininko karjera dėl šios priežasties“, – pastebi pašnekovas.

Finansinį aspektą išskiria ir M. Medineckienė. Pasak jos, nors naujausių technologijų dėka jaunus žmones lengviau pasiekia jiems priimtina, suprantama informacija ir mokslas populiarėja, kalbant apie mokslininko profesijos prestižą Lietuvoje neišvengiamai iškyla ir finansiniai klausimai.

Vis dėlto L. Vaitulevičius įsitikinęs,  jog mokslininko prestižas tik didės, o šio proceso tendencijos jau dabar yra akivaizdžios. „Mažai kas abejoja, kad ateities valiuta bus žinios, todėl mokslininkai turi puikią startinę poziciją. Jei galėčiau atsukti laiką atgal, turbūt pabandyčiau tapti mokslininku“, – prisipažįsta verslininkas.

Itin vertina jaunimą

Profesoriaus S. Tamulevičiaus teigimu, jaunimo tarpe susidomėjimas fiziniais, technologiniais mokslais tiek prieš 20 metų, tiek dabar yra juntamas, o teisingai nukreipus jaunąją kartą ji puikiausiai galės konkuruoti Europos mokslo erdvėje.

„Su jaunimu dirbti labai smagu, jie atviri naujovėms, greitai įsisavina informacines technologijas, programinę įrangą, vyresnės kartos mokslininkai šioje veikloje šiek tiek pralošia“, – pastebi profesorius.

Medineckienė, kalbėdama apie jaunuosius mokslininkus pabrėžia, jog naujoji karta pasižymi ambicingumu, drąsa ir pasitikėjimu savimi.

„Pastebėjau, jog jaunimui pakovoti už save ir atstovėti savo poziciją įvairiose situacijose tampa lengviau ne tik dėl to, jog šiais laikais operuojama dideliu kiekiu informacijos ir žinių, bet ir todėl, kad jaunų žmonių nuomonė Lietuvoje jau perėjo į daug aukštesnį lygį. Juos gerbia, įsiklauso į jų nuomonę ir leidžia pasisakyti aukščiausiu politiniu lygmeniu“, – sako jaunųjų mokslininkų atstovė.

Galimybės Lietuvoje – sudėtinga, bet įmanoma

Tamulevičiaus teigimu, pasiryžusiems ir norintiems savo ateitį sieti su mokslininko karjera galimybių užsidirbti tikrai yra, tik reikia daugiau paplušėti.

„Mokslininkai, kurie yra labai aktyvūs, sugeba dalyvauti įvairiose projektinėse veiklose, gauna finansavimą ir gali puikiai dirbti mokslinį darbą Lietuvoje, tik tam reikia intensyvaus darbo“, – sako profesorius.

Jis pabrėžia, jog būtina įvertinti ir kitus aspektus, nes techninės galimybės vystyti mokslinę veiklą Lietuvoje daugumoje sričių yra išskirtinai geros, o paskutiniu metu vyriausybės įgyvendintos politikos mokslo srityje dėka veikiantys penki mokslo, studijų ir verslo slėniai suteikia labai daug galimybių.

„Mūsų institute jau trečią kartą per bendrą projektą atvažiuoja tyrėjai iš Japonijos atlikti mokslinių eksperimentų. Įranga ir siūlomos paslaugos Europos kompetencijos centrų įvardijamos kaip lygiavertės, jomis gali naudotis tiek įmonės, tiek tyrėjai. Jaunimui, matančiam save moksle, siūlyčiau pasidomėti aplinka, kurioje norėtų veikti ir savo akimis pamatyti, kokios yra galimybės“, – ragina KTU profesorius.

Mokslas išgelbės pasaulį?

KTU mokslininkas, atradėjas, Sveikatos telematikos mokslo instituto direktorius, profesorius Arminas Ragauskas įsitikinęs, jog dar niekada nebuvo tiek daug mokslininkų profesionalų, kiek jų yra dabar, o investicija į mokslinius tyrimus – tai investicija į žmonijos vystymąsi.

„Moksliniai tyrimai yra išlaidos, nes pinigai yra išleidžiami nuolat, o gaunamos tik žinios ir pažinimas, tačiau tos žinios gali būti ekonomiškai efektyvios. Mokslas generuoja inovacijas, technologijas, bet tai yra tik dalis tų išlaidų“, – sako prof. A. Ragauskas.

A. Ragausko teigimu, mokslininko profesija turi aiškią vietą tiek ekonomikoje, tiek visuomeniniuose reikaluose ir yra gerbiama, nes ši profesija itin svarbi žmonijos išlikimui ir ateičiai.

„Mokslas yra profesionalų užsiėmimas, tad stereotipus reikėtų užmiršti. Šitą planetą mes baigiame „suvalgyti“, o ji mums taip pat „atsidėkoja“ – tornadai, uraganai, Napo slėnis, geriausias vynuogynas Kalifornijoj sudegęs gaisruose, Lietuva skęsta. Ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas su visu savo genofondu, o kas tą padarys? Mokslas ir technologijos, taigi supraskim, kad stereotipai čia seniai negalioja“, – sako A. Ragauskas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Lietuvos mokslininko paveikslas – koks jis?
  2. Bendradarbiaus kosminius tyrimus vykdantys Kauno ir Ispanijos universitetai
  3. Parodoje „Studijos“ – Didysis hadronų greitintuvas ir kiti mokslo eksperimentai

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Vaclovas M. says:
    3 m. ago

    Na, ir drėbtelėjo mokslininkas pabaigai: “ši planeta baigiasi, mums reikės iškeliauti į kitas planetas”. Tačiau ar mokslininkai neturėtų nustatyti kylančių katastrofų priežasčių ir patarti, kaip jas pašalinti. Akivaizdu, kad pažeista darna su Žeme, su gamta, tad mokslas ir turi atlikti atgailą už savo “nuodėmes” — atomines bombas, teršalus, plastmasės kalnus ir t.t.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      3 m. ago

      Brangus Vaclovai, galaktiką naujiems milijardams metų (pragyvent laikinai, kaip bus įprasta nuolat ir visados čia, mūsų Visatoje) po kokių kelių šimtų tūkstančių metų (jei dar neužsidusinę, nesušalę ar “neišsikepę” nuo visiškai bukai b e p r a s m i š k o tingumo būsim)galės ateities kartos pasirinkt.
      Jiems bus paprasčiau, – išmokę tūkstantmečių pamokas, pažinę ištakas, visuomeninę raidą
      g a m t o t a u s i n e vėže įsidrąsinus (kaip lietuviško teatro atradimus didžioj Kinijoj, didžioj – kiekiu
      kol kas) savą paprotinę patirtį perdavinėt netgi… lietuvių ar bent prūsų “išmania” bendrakalbe (kinams su indais įvedus kaip giluminę, antrąją privalomąją kalbą, valstybiniuose dariniuose /įdomu vienžo, ar ir Tibete)
      ir suvokimo, mintijimo, mąstymo su kosmomitologine pasaulėjauta atvertas erdves, užpildys k ū n i š k a i.

      Tai tolimi toliai (net tolimesni nei prieš 700000 metų užsišaldžiusio Žemės kamuoliuko atitirpdymas angliajunginių šarvu-apvalkalu “oran” ugniakalniais išsprogdintu iš Žemelės motinėlės gemių…), bet
      m i n t i m i aprėpiami, be ribos, riboje ir k ū n e kiekvieno ČIA 🙂

      Atsakyti
    • Jonas Vaiškūnas says:
      3 m. ago

      Taip Vaclovai, mokslininkas – cinikas – ar kaip čia pasakius lietuviškai – nekadėjas – pučiasi žinojimu, naikina Žemyną ir siūlo skristi į kitas planetas – jas taip pat sunaikinti. Gėda ir apmaudu.

      Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 m. ago

      Kad keliautų į kitas planetas, reikia Pradžios Žodžio…
      O katra kalba nelabai nutolusi nuo pirmosios, visus jungusios kalbos?
      Ar ji saugoma, kaip saugotume savo akis, ar suprantama kalbos archajiškumo vertė?

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

rawsilkandsaffron.com nuotr.

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

2021 02 15
Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

2021 02 06
Medžio meistro Viktoro Raibužio mokinys Edgaras Budrys | EKGT nuotr.

EKGT siūlo į Lietuvos profesijų klasifikatorių įtraukti daugiau etninės kultūros srities profesijų

2021 02 01
Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti

Mokslininkų siūlymas kovoje su „Covid-19“: daugelis negali patikėti, kad tai gali padėti

2021 01 25
„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą

Kaip Lietuvoje suvokiama klimato kaita?

2021 01 13
Šiuolaikinio mokslininko paveikslas: griūvantys stereotipai ir galia nulemti ateitį

Seimas pradėjo svarstymus dėl mokslininkų valstybinių pensijų

2021 01 07
2021 m. 35% bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai | smm.lt nuotr.

Gera naujiena: 2021 m. 35%. bus padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai

2021 01 02
Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

Mokslininkai ėmėsi tirti, ar mažosios hidroelektrinės Lietuvoje daro daugiau žalos nei naudos

2020 12 30
Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

Lietuvių „Skrydis per Atlantą“ tapo pasaulinių skaitmeninių naujovių nugalėtoju

2020 12 19
Eugenijus Valatka c ktu.lt nuotr.

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentu perrinktas KTU rektorius E. Valatka

2020 12 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
Lietuvoje

Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės

2021 02 26
Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
Gamta ir žmogus

Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui

2021 02 26
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

2021 02 26
Žygimantas Pavilionis, Audrys Antanaitis | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Socialdemokratai ragina Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų Seime

2021 02 26
Pieno gamintojams skirta 17 mln. eurų nacionalinės paramos
Lietuvoje

Dėl paramos jau gali kreiptis ir susijusios įmonės

2021 02 26
VĮ „Oro navigacija“ logo
Gamta ir žmogus

„Oro navigacijoje“ įdiegta nauja skrydžių valdymo sistema

2021 02 26
Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus
Gamta ir žmogus

Pavasario polaidis gali keisti ir kelionių maršrutus

2021 02 26
Kuriama nemokama mobiliosios jausminės savipagalbos programėlė
Lietuvoje

Lietuvos bankas įspėja apie padažnėjusią sukčių veiklą

2021 02 26


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Elgetas apie Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Arūnas apie Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbuotojų atranka – kaip įveikti šį etapą?
  • Aplinkos ministro pokalbiuose – apsaugos nuo korupcijos priemonės
  • Kauno tarnybos ruošiasi potvyniui
  • URM: melagingu pranešimu buvo bandoma pakenti Lietuvos ir Lenkijos santykiams

Skaitomiausi straipsniai

  • Č. Iškauskas. Žydai – A. Hitlerio tarnyboje peržiūrėta: 1588; komentarų: 16
  • T. Baranauskas. Uždraustoji Vasario 16-oji peržiūrėta: 1006; komentarų: 9
  • Č. Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje peržiūrėta: 874; komentarų: 10
  • Vasario 16-osios eitynės šiemet virto įspūdingomis važiuotynėmis (video, nuotraukos) peržiūrėta: 807; komentarų: 5
  • Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies peržiūrėta: 678; komentarų: 19
  • LVŽ šešėlinėje vyriausybėje bus aptartas ir 365 tūkst. visuomenės parašų surinkęs pareiškimas (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 670; komentarų: 10

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-02-28 08:30 - 09:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

LSU mokslininkai nustatė, kas lemia žmogaus atsparumą šalčiui

by Ditė Česėkaitė
2021 02 15
0
rawsilkandsaffron.com nuotr.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kurio metu paaiškėjo priežastis, kodėl vieni žmonės yra atsparesni šalčiui nei kiti....

Skaityti toliau

Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

by Ditė Česėkaitė
2021 02 06
0
Šuoliui pasirengę biotechnologijų įmonės vardija kliūtis ir laukia strateginio valstybės požiūrio

Lietuvos biotechnologijų sektoriaus įmonių pajamos 2019 metais augo 24% ir viršijo 1 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad sektorius tokį spartų augimo...

Skaityti toliau

EKGT siūlo į Lietuvos profesijų klasifikatorių įtraukti daugiau etninės kultūros srities profesijų

by daiva
2021 02 01
2
Medžio meistro Viktoro Raibužio mokinys Edgaras Budrys | EKGT nuotr.

Etninės kultūros globos taryba atkreipė dėmesį, kad kai kurios su etnine kultūra susijusios profesijos nėra įtrauktos į Lietuvos profesijų klasifikatorių....

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Pajūrietis apie D. Stomienė: Naujiems sumanymams lengvų kelių nebūna
  • Elgetas apie Būti mitologu – su širdimi ir iš širdies
  • Svajonė apie M. Kundrotas. Nužmoginimas ir nužmogėjimas. Ką pasakė Artūras Žukauskas?
  • Arūnas apie Ladakalnis ir Ginučių piliakalnis turėtų tapti patrauklesni
  • Astronomas, rzubinas@gmail.com 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie Virš 50 Baltijos šalių organizacijų kviečia Baltijos šalių vadovus kovoti su klimato kaita
Kitas straipsnis
Ramonas Beringeris III, Barselona | Wikipedia.org nuotr.

M. Kundrotas. Arčiai ir toliai

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai